Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusios L. Š. ir nuteistojo G. Ž. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė - laisvės atėmimas penkiems mėnesiams 10 dienų. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme – dvi dienos.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. nuteistas už tai, kad jis, būdamas ir apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. gruodžio 31 d. apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, žodinio konflikto su sugyventine L. Š. metu jai sudavė vieną smūgį kumščiu į kairės pusės petį bei spyrė į dešinės šlaunies priekinę dalį, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Teismo posėdyje nukentėjusioji L. Š., nuteistasis G. Ž. ir jo gynėjas prašė skundus tenkinti, o prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliaciniais skundais iš esmės neginčijama nuteistojo G. Ž. kaltė, veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su teismo paskirta bausme, argumentuojant, kad ji yra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 320 straipsnio 3 dalis) pažeidimų.

Apeliantai skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas G. Ž. paskyrė per griežtą bausmę. Prašo bausmę sušvelninti arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliantų skundus nėra pagrindo. Nuteistajam G. Ž. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurios sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam G. Ž. parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę, ją sumažindamas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Apeliantas tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus, nepraėjus nė vieneriems metams po Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas arešto bausme 40 parų, įvykdymo (arešto bausmę atliko 2016 m. balandžio 21 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog G. Ž. už analogiškus nusikaltimus teisiamas ketvirtą kartą – Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už savo brolio sumušimą, to paties teismo 2015 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį už sugyventinės L. Š. sumušimą ir grasinimą ją nužudyti, teismo 2016 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį už fizinio skausmo L. Š. sukėlimą ir nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog G. Ž. prieš sugyventinę L. Š. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo yra smurtavęs net tris kartus, taip pat yra grasinęs ją nužudyti. Byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Sunkinančios atsakomybės pagrįstai nustatytos dvi aplinkybės – veika padaryta, apsvaigus nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, jog veiką padarė recidyvistas. Nors apeliantai teigia, kad G. Ž. skirta bausmė per griežta ir prašo bausmės vykdymą atidėti, argumentuodami tuo, jog nuteistojo padaryta veika neatitinka paskirtos bausmės sunkumo, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir jos trukmę už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, teisingai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe. Bylos duomenys nurodo, jog apeliantas pragyvena iš atsitiktinių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 60-62), analogiškus nusikaltimus prieš savo artimą giminaitį ir šeimos narį vykdo sistemingai, teisiamas nuo 2013 metų ir nuteistojo atžvilgiu taikomos poveikio priemonės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, iš ankstesnių teistumų jis jokių teigiamų išvadų nedaro, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės tikslo nepasiekė, apeliantas vėl nusikalto. Vertinant visas paminėtas aplinkybes, akivaizdu, jog G. Ž. nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai, jis yra linkęs pažeisti įstatymus dėl susiformavusios neigiamos asmenybės.

Pirmosios instancijos teismas apeliantui laisvės atėmimo bausmę skyrė trumpesnę nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis - laisvės atėmimo bausmę aštuoniems mėnesiams ir bausmę sumažino dar vienu trečdaliu. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Apeliantai skunduose prašo nuteistojo G. Ž. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad aplinkybių, suteikiančių pagrindą apeliantui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra, nes esant išvardytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonių, ribojančių apelianto elgesį ir turinčių pataisomąjį poveikį, pakanka jo asmenybei taisyti ir paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tenkinti nuteistojo G. Ž. ir nukentėjusios L. Š. skundus bei keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. Ž. teisingai skirtą bausmę nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusios L. Š. ir nuteistojo G. Ž. apeliacinius skundus atmesti.