Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-03-23 · Civilinė byla Nr. 2A-28-198/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-23
Bylos Nr.
2A-28-198/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
G. G.
Atsakovas
UAB „Schmitz Cargobull Baltic“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 28 – 198 / 2010

Dalia Pranckienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)11.9.13; 44.2.4.2; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei

dalyvaujant ieškovui G. G.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5941-739/2009 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė:

1) pripažinti atsakovo 2008-10-29 įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir jo atleidimą iš darbo nuo 2009-05-19 neteisėtu bei laikyti, kad šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos;

2) priteisti iš atsakovo DK 140 str. 1 d. nustatytą penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 14 737,80 Lt ir kas mėnesį po 2 947,56 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2009-05-19) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2009-09-02 parengiamojo teismo posėdžio metu šalys sudarė taikos sutartį dėl dalies pareikštų reikalavimų, kurią teismas patvirtino ir civilinę bylą dalyje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei su tuo susijusių išmokų priteisimo nutraukė (b. l. 51-52, 53-54). Ieškovas palaikė ieškinio reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios atsakovui neteisėtai jį atleidus iš darbo, atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų šioje dalyje priteisimo. Nurodė, kad gavęs įspėjimą dėl būsimo atleidimo, kreipėsi į darbdavio atstovus, primindamas, jog jis turi vaiką iki trejų metų, todėl negali būti atleidžiamas iš darbo. Atsakovas jį vis tiek atleido. Dėl to, jog darbdavys atleido jį iš darbo, sąžiningai ir gerai išdirbusį 11 metų, nepaisė Darbo kodekso 132 str. 2 d. nuostatų dėl garantijų darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų, jis patyrė sukrėtimą ir pergyvenimus, dėl ko jam sutriko sveikata (pakilo kraujospūdis, sutriko orientacija). Be to, jis buvo įsitikinęs, kad įstatymas jam garantuoja, jog jis nebus atleistas iš darbo, kol vaikui sukaks 3 metai, todėl atsižvelgdamas į tai planavo savo šeimos pajamas ir išlaidas. Kadangi 2009-01-13 jam buvo paskirta klubo sąnario operacija, jis, norėdamas likti darbingu ir toliau dirbti, pasirinko brangesnį, 8 000 Lt kainuojantį, klubo sąnario protezą. Tam skolinosi pinigų, todėl dabar turi finansinių sunkumų, nes neteko darbo. Nukentėjo ir vaiko iki trejų metų interesai, nes jis (ieškovas) buvo vienintelis dirbantis šeimos narys, o jį atleidus iš darbo, šeima prarado pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusio dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas pas atsakovą pagal darbo sutartį dirbo nuo 1997-10-06. 2008-10-29 jis gavo raštišką įspėjimą dėl būsimo atleidimo iš darbo dėl etatų mažinimo pagal DK 129 str. Darbdavio iniciatyva 2009-05-19 ieškovas iš darbo buvo atleistas (DK 129 str. 1 d.). Atleidimo iš darbo metu ieškovas augino du vaikus – J. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovo sūnui G. G. nebuvo suėję trys metai. Nustatė, kad įsiteisėjusia 2009-09-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kuria abi šalys sutiko, jog darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pažeidžiant DK 129 str. ir 132 str. reikalavimus. Teismas nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nerimą. Visa tai turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos būklei. Šios aplinkybės yra patvirtintos paties ieškovo paaiškinimais, byloje esančiu 2009-09-23 medicininiu pažymėjimu, kuriame nurodoma dėl įtampos ir nerimo pablogėjusi ieškovo sveikatos būklė įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo laikotarpiu, apsunkinusi ieškovo sveikimą po operacijos. Be to, jo atleidimas pablogino finansinę šeimos, kurioje auga vaikas iki trejų metų, padėtį, dėl ko nukentėjo ne tik paties ieškovo, bet ir mažamečio vaiko interesai. Spręsdamas apie ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas, nors ir po ieškovo kreipimosi į teismą, tačiau pakankamai operatyviai ėmėsi priemonių žalai sumažinti, siūlydamas ieškovui sugrįžti į pirmesnį darbą bei išmokėti papildomas išmokas, ėmėsi priemonių taikiai išspręsti ginčą, nors ieškovas ir nesutiko su tokiu pasiūlymu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į jos pasekmes, žalą padariusios asmens kaltę, dėl ekonominės recesijos objektyviai apsunkintą atsakovo turtinę padėtį, atsakovo elgesį po žalos padarymo ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad ieškovui padaryta viso 1 500 Lt neturtinė žala (DK 250 str., CK 1.5 str., 6.250 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog būtent atsakovo veiksmai sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą, o būtent:

1. Byloje esantis 2009-09-23 medicininis pažymėjimas nepatvirtina, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovui atsirado sveikatos sutrikimai. Priešingai, nei konstatavo teismas, pažymėjimas nurodo tik tai, kad ieškovo sveikimo periodui turėjo įtakos įtampa. Tačiau minėtoje pažymoje nėra nurodyta įtampos priežastis, kuri gali būti atsiradusi ir dėl patirtos sunkios klubo sąnario operacijos, nerimo dėl komplikacijų, ilgo reabilitacijos periodo ir kt.

2. Teismas visiškai nevertino ieškovo paaiškinimo, kuriame jis nurodo, kad nuo įspėjime apie atleidimą iš darbo nurodytos datos (2009-03-02) jis nebuvo atleistas iš darbo, todėl tikėjosi, kad darbo santykiai tęsis. Ir tik nuo 2009-05-19 suprato, kad su ieškovu darbo sutartis nutraukiama. Iš šio ieškovo paaiškinimo galima daryti išvadą, kad ieškovas negalėjo patirti dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kadangi ieškovas pats patvirtina, jog reabilitacijos metu, t. y. nuo 2009-03-02, nesuprato ir negalvojo, jog su juo darbo santykiai bus nutraukiami.

3. Ieškovo byloje nurodytos aplinkybės, t. y. ilgas darbo laikas darbovietėje, sąžiningas darbas, sukrėtimai ir pergyvenimai, sukėlę sveikatos sutrikimus, gali įtakoti neturtinės žalos pasireiškimo požymių (dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir kt.) dydį. Tačiau vien tokių aplinkybių išvardijimas neįrodo, kad ieškovas patyrė CK 6.250 str. 1 d. įtvirtintų neturtinės žalos išraiškos požymių, kuriuos teismas privalėtų įvertinti pinigais.

4. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas buvo reabilituotas, t. y. atsakovas prisipažino nutraukęs darbo sutartį neteisėtai, kas buvo patvirtinta ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje, be to, jam buvo išmokėta išeitinė išmoka bei kompensacijos. Taip pat laiko tarpas nuo atleidimo iki atsakovo prisipažinimo, kad atleidimas yra neteisėtas, buvo labai trumpas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, jis neturtinės žalos pasireiškimo požymius įrodė, t. y. paaiškino, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą, įtampą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, išgyveno nesaugumą, pergyvenimus dėl nebegalėjimo aprūpinti savo šeimos, netikrumą dėl ateities, nerimavimą dėl tokio grubaus darbdavio vykdomo įstatymų nepaisymo. Atsakovas tokių paaiškinimų jokiais įrodymais nenuginčijo. Tai, kad neteisėtas atleidimas iš darbo sukelia darbuotojui neturtinę žalą. Medicininę pažymą, kaip rašytinį įrodymą, atsakovas vertina neteisingai, neobjektyviai, tik sau naudingai, atsietai nuo kitų įrodymų. Tuo tarpu teismas šį įrodymą įvertino tinkamai, kartu su visų įrodymų visetu. Ieškovo manymu, medicininėje pažymoje apskritai vargu ar galėtų būti įrašyta įtampos priežastis, nes gydytojai netiria ir nenustatinėja visų gyvenimo aplinkybių, nemato visų tų įrodymų, kurie yra surinkti šioje civilinėje byloje. Jei atsakovui atrodė, kad byloje esantys medicininiai duomenys yra nepakankami, tai jis turėjo teisę reikalauti paskirti medicininę ekspertizę, prašyti teismo išreikalauti visas medicinines korteles ir pan. Be to, šioje byloje atsakovo kaltė yra preziumuojama, todėl būtent atsakovas privalo įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl moralinės žalos atsiradimo. Nelogiškas yra apelianto teiginys, jog ieškovas nuo 2009-03-02 nesuprato ir negalvojo, kad su juo bus nutraukiami darbo santykiai, todėl nebuvo ir dvasinių sukrėtimų. Priešingai, nuo pat to momento, kai 2008-10-29 buvo gautas įspėjimas dėl atleidimo, jis (ieškovas) pergyveno dėl būsimo atleidimo, tačiau turėjo mažą viltį, kad gal kartais atsakovas dar apsigalvos ir nesiryš taip grubiai pažeidinėti įstatymo, kuomet ieškovas turi vaiką iki trejų metų. Atsakovo prisipažinimas neteisėtai nutraukus darbo sutartį negali kaip nors įtakoti neturtinės žalos priteisimo fakto, nes šiuo atveju toks atsakovo prisipažinimas nekeičia atsakovo veiksmų vertinimo. Priteistos moralinės žalos atlyginimo suma (1 500 Lt) yra tik minimali ir simbolinė, minimaliai kompensuojanti bent dalį patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Tokia suma nėra pernelyg didelė, atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus. Be to, teismų praktikoje panašiais atvejais yra priteisiamos ir didesnės sumos (aukščiau minėta Kauno apygardos teismo nutartis).

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320str. 1d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CK 6.250 str.1 d. numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir pan., teismo įvertinti pinigais, o 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Šiuo atveju LR Darbo kodekso 36 str.1 d., 2 d. 5 p. bei 250 str. numato neturtinės žalos atlyginimą kaip darbo teisių gynimo būdą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-09-02 patvirtino taikos sutartį, iš kurios turinio matyti, kad atsakovas pripažino, jog darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta, pažeidžiant LR DK 129 ir 132 str. (b.l.53, 54). Ieškovas G. G. prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios neteisėtai jį atleidus iš darbo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 1 500 Lt neturtinę žalą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas nevertino byloje esančio 2009-09-23 medicininio pažymėjimo, paties ieškovo paaiškinimo, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovas buvo reabilituotas, atsakovui pripažinus, jog darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta neteisėtai. Teismas visapusiškai ištyrė visus bylos įrodymus, įvertino juos pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais dėl įrodymų vertinimo ir jų nekartoja. Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda kai darbuotojui padaroma tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Neabejotina, kad ieškovui gerai ir sąžiningai dirbusiam pas atsakovą 11 metų, auginančiam vaiką iki trejų metų, neteisėtas atleidimas iš darbo sukėlė stresą, dvasinius išgyvenimus, nestabilumo jausmą, įtampą, neužtikrintumą dėl savo ateities bei kitus nepatogumus.Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmos instancijos teismas, įgyvendindamas teisinio apibrėžtumo, teisingumo bei sąžiningumo principus ( CK 1.2 str., 1.5 str., CPK 3 str.) atsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą teisminę praktiką. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisiama nuo 500 iki 10 000 Lt neturtinės žalos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-10/2006, 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-351/2006, 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2007 ir kt.). Kolegijos vertinimu, 1 500 Lt neturtinės žalos ieškovui priteisimas šiuo atveju teisėtas ir pagrįstas, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 45 Lt žyminis mokestis, ir 250 Lt advokato pagalbos išlaidų ( b.l.76, 83, CPK 93 str.1., 98 str.1 d.). Iš atsakovo valstybei priteisiama 4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1 d.3 p., 92 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Schmitz Cargobull Baltic“, į.k.(duomenys neskelbtini), 295 Lt( du šimtus devyniasdešimt penkis litus ) bylinėjimosi išlaidų G. G., a.k(duomenys neskelbtini) naudai ir 4 Lt (keturis litus ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė