Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovei I. M., ieškovės atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų N. S., trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų N. S. atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės I. M. ieškinį atsakovei UAB „Danta“, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų N. S. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų N. S. nurodė, kad medžiaga, kuri buvo naudojama ieškovės dantų balinimui yra sertifikuota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, medžiagos naudojimo instrukcijoje pažymėta, kad balinamoji medžiaga pašalinės reakcijos neturi. N. S. nurodė, kad informavo pacientę, kad dantys gali lūžti ne nuo balinimo bet nuo to, kad likę mažai dantų audinio, kadangi 11 ir 22 dantys buvo negyvi. Pažymėjo, kad negyvo danties audiniai yra trapesni, jie yra nemaitinami ir juose nebėra nervų. Teikdama ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, pacientės kortelėje trumpai nurodydavo, kokias medžiagas naudojo ir kada atliko procedūrą, pripažįsta, kad pacientės kortelė nebuvo pildoma pilnai ir tinkamai. Pažymėjo kad ieškovei atvykus į UAB „Danta“, gydytoja jai padavė sutartį pasirašyti, kurią ieškovė išsinešė į namus, kadangi norėjo perskaityti ir susipažinti su sutarties nuostatomis. Sutartis su paciente I. M. buvo pasirašyta tik 2007-12-20, iki tol ieškovei sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos be sutarties. Nurodė, kad dantų balinimui naudojo Opalescence Xtra Boost balinamąją medžiagą. Pažymėjo, kad sutartis su pacientais dažniausiai sudaroma kai teikiamos paslaugos, kurių kaina viršija 500,00 Lt, tuo tarpu ieškovei suteiktos paslaugos šios sumos neviršijo.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad savo poziciją dėl ginčo yra išdėstę 2009-12-03 rašte Nr. 1000116. Prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovės UAB „Danta“ atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, gauti šių šalių prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl byla, sutinkant ieškovei, nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovės ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ atstovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

2011-11-20 ieškovė kreipėsi į UAB „Danta“ stomatologinį kabinetą pas tuo metu ten dirbusią gydytoją odontologę N. S. dėl dviejų priekinių dantų 11-ojo ir 22-ojo taisymo (plombavimo) (I tomas, b.l. 9). Ieškovei buvo atliktos 11-ojo ir 22-ojo dantų balinimo ir plombavimo paslaugos (I tomas, b.l. 121). 2007-12-06 ieškovei nulūžo 22 dantis. Ieškovei buvo įdėtas štiftas, 2007-12-20 N. S. dantyje pricementavo metalo keramikos vainikėlį, už kurį ieškovė sumokėjo 460,00 Lt (I tomas, b.l. 9, 121). 2009 m. kovo mėnesį ieškovei nulūžo 22 dantis. Ieškovė pasirašė Odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, tačiau ši sutartis nėra pasirašyta UAB „Danta“, sutartyje nėra nurodyta jos sudarymo data (I tomas, b.l. 8). UAB „Danta“ savo profesinę civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi AB „Lietuvos draudimas“, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 138). 2009-08-11 UAB „Danta“ ieškovė pateikė pareiškimą raštu dėl kompensacijos išmokėjimo už balinimo pasekoje nulūžusius dantis (I tomas, b.l. 10). 2009-09-07 ieškovė pateikė pareiškimą AB „Lietuvos draudimas“ dėl 5300,00 Lt turtinės ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (I tomas, b.l. 14, 15). AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė mokėti atsakovei UAB „Danta“ draudimo išmoką pagal Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. LD Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovės pateikta Odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų teikimo sutartis nėra pasirašyta UAB „Danta“ atstovo, nėra nurodyta sutarties sudarymo data. AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad pagal Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. LD Nr. (duomenys neskelbtini) papildomų sąlygų 2 punktą „draudimo išmoka už žalą padarytą pacientų sveikatai nebus mokama, jei draudėjas nebus pasirašytinai informavęs paciento apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, galimus gydymo būdus, gydymo prognozę bei kitas aplinkybes teisės aktų nustatyta tvarka“ (I tomas, b.l. 16). 2010-01-26 pareiškimu ieškovė pakartotinai kreipėsi į UAB „Danta“ dėl 5760,00Lt žalos atlyginimo už nulūžusio 22 danties metalo keramikos vainikėlį ir už 11 danties implantaciją (I tomas, b.l. 17). UAB „Danta“ pateikė ieškovei atsakymą į 2010-01-26 pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2010-02-11 ieškovei atvykus į UAB „Danta“ sudarytą komisiją buvo atlikta apžiūra, padarytos rentgeno nuotraukos. Komisija pateikė išvadą, kad pacientės nusiskundimai yra nepagrįsti, nes 11 danties vainikas nulūžo ne dėl atliktos balinimo procedūros, o dėl per mažai išlikusių vainiko nuosavų audinių, kas yra dažna endodontiškai gydytų dantų lūžimo priežastis. Šiuo metu 11 danties šaknį galima protezuoti, 22 suprotezuotas gerai (I tomas, b.l. 18). 2010-04-14 ieškovė su skundu kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie sveikatos apsaugos ministerijos prašydama įvertinti UAB „Danta“ sveikatos priežiūros paslaugų kokybę dėl ieškovei neteisingai parinkto gydymo, netinkamos paslaugų kokybės (I tomas, b.l. 20). I. M. skundo pagrindu Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko UAB „Danta“ 2007-11-20-2009-03-31 ieškovei teiktų odontologijos ortopedijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir pateikė išvadas: 2007-11-20-2009-03-31 pacientei I. M. UAB „Danta“ odontologijos ortopedijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, tačiau teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (I tomas, b.l. 21-25). 2010-04-14 I. M. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateikė pareiškimą prašydama nustatyti 7288,38 dydžio turtinę ir 5000,00 Lt dydžio neturtinę žalą dėl UAB „Danta“ netinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (I tomas, b.l. 26-28). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010-10-28 priėmė sprendimą dėl I. M. pareiškimo, kuriuo nusprendė, kad I. M. UAB „Danta“ teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, tenkino I. M. prašymą dėl žalos atlyginimo iš dalies bei nustatė 590,00 Lt dydžio turtinę bei 1000,00 Lt neturtinę žalą bei įpareigojo UAB „Danta“ atlyginti I. M. 590,00 Lt turtinę ir 1000,00 Lt neturtinę žalą (I tomas, b.l. 29-31). Všį Kauno medicinos universiteto klinikų veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas profesorius habilituotas daktaras Ričardas Kubilius, atsakydamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus nurodė, kad neteisingai parinkus dantis balinančią medžiagą galėjo būti susilpnintas danties vanikas, o UAB „Danta“ atlikta balinimo procedūra galėjo turėti įtakos dantų nulūžimui (I tomas b.l. 32, 33).

Dėl ieškovės I. M. reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Danta“ 3544,80 Lt turtinės žalos

Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų neteisėtais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pacientams padarytą žalą yra deliktinė civilinė atsakomybė, reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283, 6.284 straipsnių. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 punkte numatyta, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.732 straipsnyje numatyta, kad vykdydamas savo veiklą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi užtikrinti tokį rūpestingumo laipsnį, kurio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo. Jo veikla turi būti grindžiama atsakomybe, kurią nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų profesijos standartai.

Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė už netinkamą pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos, kaip visuomeninės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, taip pat pripažintą teisę taikyti tokias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2010 m. kovo 1 d., t.y. tuo metu kai ieškovei buvo teiktos UAB „Danta“ sveikatos priežiūros paslaugos), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalis) yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnis, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnis), konstatuojama tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis).

Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu ir rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą. Pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008).

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į UAB „Danta“ dėl 11 ir 22 priekinių dantų plombavimo. Ieškovei jai sveikatos priežiūros paslaugas teikusi gydytoja odontologė N. S. pasiūlė išsibalinti šiuos dantis, kadangi jie neatitiko aplinkinių audinių spalvos. Kaip teismo posėdžio metu nurodė tretysis asmuo N. S., ieškovei atvykus į UAB „Danta“ dėl odontologinių paslaugų suteikimo, jai buvo pateikta sutartis dėl paslaugų teikimo, bet ieškovė atsisakė ją pasirašyti ir išsinešė namo, sutartį grąžino tik 2007-12-20. Pacientei sutikus, 2007-11-20 gydytoja įvedė į dantis „Opalescence“ 38 vandenilio peroksido balinimo gelio, o 2007-11-28 dantis atstatė Amaris plomba. 2007-12-06 pacientė kreipėsi dėl 22 danties nulūžimo, gydytoja atstatė dantį ir nuėmė antspaudą metalo keramikos vainikėliui, 2007-12-22 vainikėlį pricementavo. Šios N. S. teismo posėdžio metu ir gydytojos paaiškinime UAB „Danta“ direktoriui „Dėl I. M. skundo“ nurodytos aplinkybės ieškovės stomatologo įrašuose nėra įrašytos (I tomas, b.l. 163, 164). I. M. stomatologo įrašuose tik nurodyta ieškovės apsilankymo data ir padarytas trumpas įrašas dėl atliktų odontologinių paslaugų, iš kurių nėra įmanoma nustatyti, kokios sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos ieškovei. Iš gydytojos N. S. ieškovės stomatologo įrašų nustatyta, kad gydytoja stomatologo įrašuose nenurodė pacientės nusiskundimų, objektyvios būklės, indikacijų radiologiniam tyrimui ir jo vertinimo nepažymėjo, diagnozės nenurodė, gydymo plano nesudarė, neįformino raštiško ieškovės sutikimo diagnostinėms ir gydomosioms procedūroms bei informavimo apie gydymo metodus, gydymo prognozę. Šiais savo veiksmais gydytoja N. S. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.727 straipsnį - asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas privalo informuoti pacientą jam suprantama forma, paaiškindamas specialius terminus, apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, galimus gydymo būdus, gydymo prognozę bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes, jeigu siūlomo gydymo atsisakytų, 6.730 straipsnį - asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi apie savo veiksmus (asmens sveikatos priežiūros paslaugas), kuriems atlikti buvo duotas paciento sutikimas, įrašyti į paciento medicinos dokumentus, o pacientas ar jo atstovas turi tai pasirašyti bei 6.733 straipsnį - asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai privalo turėti (tvarkyti, pildyti) nustatytos formos ir rūšių pacientų medicinos dokumentus, juos pildyti bei saugoti įstatymų nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimą - kai laikantis sveikatos priežiūros normų yra galimybė rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas, pacientas turi būti supažindintas su šių metodikų ypatybėmis ir jam turi būti suteikta pasirinkimo galimybė, pacientų pasirinkimas įforminamas raštu, 6 straipsnio 4 dalies reikalavimą - pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę, informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo, informacija pacientui turi būti pateikta atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus. Teismui pateikta Odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų teikimo sutartis nėra tinkamai pasirašyta UAB „Danta“, joje nėra nurodyta sutarties sudarymo data (I tomas, b.l. 8). G. N. S., 2007-11-20 nesudariusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties prieš paslaugų teikimą, ir nesilaikiusi jos sąlygų, šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.725 straipsnį - asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartimi savo profesinės ar verslo veiklos dėka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas asmuo įsipareigoja teikti kitai šaliai (pacientui) sutartyje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas, o pacientas įsipareigoja sumokėti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui numatytą kainą. Kadangi pagal Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarytos tarp UAB „Danta“ ir AB „Lietuvos draudimas“ pacientė I. M. nebuvo pasirašytinai informuota apie jos sveikatos būklę, ligos diagnozę, galimus gydymo būdus, gydymo diagnozę bei kitas aplinkybes teisės aktų nustatyta tvarka AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovei I. M.. Pacientui priklauso teisė, apsispręsti sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo. Kadangi ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie jai siūlomo gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, ji neturėjo reikiamos informacijos, kuri galėjo turėti įtakos ieškovės apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo. Šių byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad gydytoja N. S. teikdama odontologijos paslaugas ieškovei, nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga, nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų, netinkamai atliko savo profesinę pareigą tinkamai informuoti pacientą apie jam teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip ieškinyje nurodė ieškovė, dėl neteisėtų UAB „Danta“ veiksmų ji patyrė 3544,80 Lt turtinės žalos. Ieškovė patyrė 2000,00 Lt išlaidų už abiejų dantų gydymą L. M. individualioje įmonėje, įskaitant lėšas, sumokėtas UAB „Danta“ už netinkamai atliktą dantų balinimą ir plombavimą – 590,00 Lt. Skundų surašymas Valstybinei medicininio audito inspekcijai ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai ieškovei kainavo 600,00 Lt, kelionės išlaidos – 354,80 Lt. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais (I tomas, b.l. 9, 34, 35, 36, 37).

Gydytojo profesijai būdinga tai, kad ji yra susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims, dėl to jų civilinę atsakomybę gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas. Sprendžiant klausimą, ar yra gydytojo kaltė, dėl žalos pacientui atsiradimo, vadovaujamasi protingumo, atidumo, maksimalių pastangų kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos po ieškovės skundo atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę UAB „Danta“ ir nustatė, kad ieškovei UAB „Danta“ odontologijos ortopedijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, tačiau teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Audito inspekcija nustatė ne tik asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimus susijusius su pacientei I. M. teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau buvo nustatyti ir kiti teisės aktų reikalavimai pažeidimai. Šis audito inspekcijos sprendimas apskųstas nebuvo (I tomas, b.l. 21-24). Atsižvelgiant į tai, kad N. S. teikdama odontologijos paslaugas ieškovei nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga, nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų, netinkamai atliko savo profesinę pareigą tinkamai informuoti pacientą apie jam teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, teismas nesutinka su Audito inspekcijos išvadomis, kad ieškovei suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos. Byloje nustatytos aplinkybės dėl UAB „Danta“ darbuotojos N. S. padarytų pažeidimų ieškovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovės buvusi darbuotoja N. S. neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų reikiamu lygiu ir veikiant maksimaliai rūpestingai ir atidžiai. Sveikatos priežiūros įstaigos ir jos gydytojų atidumo, rūpestingumo ir dėmesingumo stoka yra pakankamas pagrindas gydymo įstaigos profesinei civilinei atsakomybei. G. N. S., teikdama ieškovei odontologijos ortopedijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė paciento teisę į informaciją apie sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sveikatos priežiūros įstaigos pareiga). Ieškovės I. M. stomatologo įrašuose nėra jokios informacijos apie pacientei teiktas sveikatos priežiūros paslaugas, nėra ieškovės sutikimo dėl jei taikytų sveikatos priežiūros paslaugų, o odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų teikimo sutartis nėra tinkamai pasirašyta UAB „Danta“, joje nėra nurodyta sutarties sudarymo data. Kadangi gydytoja N. S. išsamiai bei tinkamai neinformavo ieškovės apie jai siūlomus gydymo metodus, priemones, padarinius, ji pažeidė savo profesinę pareigą. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2010-10-28 priėmė sprendimą dėl I. M. pareiškimo, kuriuo nusprendė, kad I. M. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą (I tomas, b.l. 29-31). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija gavusi ieškovės skundą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų UAB „Danta“ kreipėsi į VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovą profesorių habilituotą daktarą Ričardą Kubilių su prašymu, remiantis medicininių dokumentų analize bei ieškovės apžiūra, pateikti išvadas dėl ieškovei UAB „Danta“ teiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo bei kokybiškumo. Profesorius Ričardas Kubilius savo atsakyme Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pažymėjo, kad UAB „Danta“ pateiktoje pacientės kortelėje nėra informacijos apie tai, kokia medžiaga ieškovei buvo atliktas dantų balinimas. Jeigu neteisingai buvo parinkta balinanti medžiaga, tai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas klaida buvo padaryta, tai galėjo susilpninti danties vainiką. Nurodė, kad I. M. 22 ir 11 dantų lūžimą galėjo įtakoti dantų balinimas ir neteisingai taikytas dantų vainikų atstatymo metodas, endodontiškai gydomas dantis plombavimo metu turėjo būti sutvirtintas stiklo pluošto kaiščiu arba protezuotas kultiniu įklotu, kai tuo tarpu ieškovei buvo pricementuotas keramikos vainikėlis (I tomas, b.l. 33). Taip pat pažymėtina, kad gydytoja Neringa Skiotienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei dantis balino su Opalescence 38 procentų vandenilio peroksidu, nors iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Danta“ naudoja Opalescence Xtra Endo 35 procentų vandenilio peroksidą (I tomas, b.l. 177, 177). Kompanijos „Ultradent“ dantų balinimo medžiagos Opalescence atstovas Lietuvoje UAB „DAB Dental“ pateikė paaiškinimą UAB „Danta“, kad abi negyvų dantų balinimo medžiagos (Opalescence Endo 35 procentų vandenilio peroksidas ir Opalescence Xtra Boost 38 procentų vandenilio peroksidas) naudojamos netinkamai gali susilpninti šaknies vainiką (I tomas, b.l. 197). N. S. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad balinamąją medžiagą ji naudojo pagal instrukciją, tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Danta“ naudoja Opalescence Xtra Endo 35 procentų vandenilio peroksidą, tuo tarpu UAB „Danta“ byloje pateikia Opalescence Xtra Boost 38 procentų vandenilio peroksido naudojimo instrukciją (I tomas, b.l. 148-150). Ieškovės medicininėje kortelėje nėra tiksliai nurodyta, kokia balinamoji medžiaga buvo naudota ieškovės dantų balinimui, todėl iš byloje esančių įrodymų nėra įmanoma nustatyti kokią balinamąją negyvų dantų medžiagą naudojo N. S. ir, ar ši balinamoji medžiaga buvo naudojama tiksliai pagal instrukciją. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Teismo įsitikinimu, bylos įrodymų ir šalių paaiškinimų pagrindu labiau tikėtina, kad ieškovės 22 ir 11 dantų lūžimą galėjo įtakoti dantų balinimas, kadangi ieškovei nulūžo būtent šie dantys. Pilnai tikėtina, kad N. S. balinamosios dantų medžiagos naudojimas ieškovės dantų balinimui galėjo susilpninti 22 ir 11 dantų vainikus, ko pasekoje šie dantys ieškovei nulūžo. G. N. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei dantys nulūžo kadangi buvo likę per mažai danties audinių, dantys buvo negyvi, todėl jie buvo silpnesni. Teismo nuomone, kadangi N. S. yra gydytoja odontologė, žinodama, kad ieškovės 11 ir 22 dantys yra silpnesni bei matydama, kad yra išlikę per mažai danties audinių, turėjo šias aplinkybes įvertinti kvalifikuotai kaip savo srities specialistė ir netaikyti dantų balinimo, kuris galėjo dar labiau susilpninti ieškovės dantis. N. S. atstovas advokatas Egidijus Giedraitis teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš ieškovei kreipiantis į UAB „Danta“, ieškovė dantis gydėsi pas odontologę P., todėl dantų nulūžimas galėjo būti įtakotas ir ankstesnio dantų gydymo. Šis trečiojo asmens atstovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi ieškovei I. M. 11 ir 22 dantis nulūžo būtent po N. S. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Kadangi sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė, žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatė, kad atsakovė neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų reikiamu lygiu - ieškovei UAB „Danta” teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo kokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintus reikalavimus, o atsakovė UAB „Danta“ N. S. kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir nustačius, kad atsakovės UAB „Danta“ darbuotojos N. S. veiksmai neatitiko padidinto rūpestingumo ir dėmesingumo standarto, taikomo profesionalams, t. y. ieškovei nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie jai siūlomus gydymo metodus, priemones, padarinius, ieškovei galėjo būti netinkamai balinami dantys bei neteisingai taikytas dantų vainikų atstatymo metodas, konstatuotinas faktinio ir teisinio priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų buvimas. Kadangi byloje įrodytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė (jos prezumpcija nepaneigta, be to, profesinės atsakomybės standarto neatitinkantys veiksmai negali būti pripažinti atliktais be kaltės), priežastinis ryšys, žalos faktas, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.248, 6.250 straipsniai).

Dėl ieškovės I. M. reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Danta“5000,00 Lt neturtinės žalos

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Nagrinėjamoje byloje, ieškovės reikalavimas kildinamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, jai sukėlusių sveikatos sutrikdymą, emocinius išgyvenimus. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai), tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010, nurodyta, kad specifiniai neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat privalo taikyti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl atsakovės netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų turėjo sveikatos sutrikimų - emocinio streso, psichologinės įtampos, pablogėjo ieškovės fizinė sveikata, ieškovė nuolat jaučia vidinę įtampą, nerimą, ją kankina nemiga, galvos skausmai. Ieškovė priversta vartoti vaistus ir antidepresantus, dėl to ieškovė patiria išlaidų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei diagnozuotas nerimo-depresinis sindromas (I tomas, 38, 39), ieškovė patyrė medicininių išlaidų, dėl patirtų neigiamų emocinių išgyvenimų (I tomas, b.l. 40-47).

Medicinos paslaugas teikiantys asmenys turi veikti kaip savo srities profesionalai ir vadovautis maksimalių pastangų principu. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovės darbuotojos veiksmai vertintini kaip pasireiškę nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu ir tinkamu profesinių pareigų atlikimu. Dėl atsakovės darbuotojos kaltės ieškovei nulūžo du dantys, t.y. ieškovės sveikatai buvo padaryta žala. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad dėl ieškovei padaryto sveikatos sutrikdymo ieškovė patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, ieškovei buvo nustatytas nerimo-depresinis sindromas, sumažėjęs darbingumas, ieškovė buvo priversta gyventi be danties 8 mėnesius išlūžus antrajam, t.y. 11 dančiui. Kadangi ieškovės sveikata buvo sužalota nesunkiai, jai nebuvo nustatyta nedarbingumo, žalą padariusio asmens kaltės forma buvo neatsargumas, sužalojimo padariniai nebuvo labai sunkūs, ieškovės gyvenimo kokybė buvo pablogėjusi tik laikinai (kol buvo sutvarkyti dantys), atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovei padarytos žalos sveikatai dydį, jos patirtus išgyvenimus, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais ieškovei priteistina 5000,00 Lt neturtinės žalos iš atsakovės UAB „Danta“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, I tomas, b.l. 48, 49). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš atsakovės valstybei priteistina 256,00 Lt žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Danta“ 3544,80 Lt turtinės žalos ir 5000,00 Lt neturtinės žalos bei 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei I. M..

Priteisti iš atsakovės UAB „Danta“ 256,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.