- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- I-2290-554/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Pareiškėjas
- R.V.
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Mindaugui Kabeliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 14766,63 Eur neturtinės žalos atlyginimui už netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų sudarymą – po 4000 Eur už kiekvienus metus už laikotarpį nuo 2006-07-21 iki 2010-03-30.
Pareiškėjas skunduose (t.1, b.l. 1, 112, 120, 197, 201) nurodė, kad Alytaus pataisos namuose atlikinėjo terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 2006 metų rugpjūčio mėnesio iki 2010 metų kovo mėnesio pabaigos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis gyveno patalpose, kuriose vienam asmeniui nebuvo užtikrintas minimalus plotas – t.y. gyvenamosios patalpos buvo perpildytos. Bausmės atlikimo metu Alytaus PN buvo laikoma daugiau asmenų negu leido teisės aktai. Pareiškėjui gyvenamojoje patalpoje tekdavo vidutiniškai nuo 1 kv.m. iki 2,5 kv.m. ploto, kai turėjo būti užtikrintas apie 5 kv.m. plotas vienam asmeniui. Dėl šios priežasties gyvenamosiose patalpose nuolat trūkdavo oro. Gyvenamojo patalpoje nebuvo kabyklų drabužiams pasikabinti. Be to, buvo kiauras stogas ir lyjant lietui vanduo tekėdavo į gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nebuvo supažintas su jokiais teisės aktais, kurie reglamentavimo įkalinimo sąlygas, o apie senaties terminą sužinojo tik nagrinėjant šią administracinę bylą. Dėl to apie savo teisių pažeidimą ir, tuo pačiu, neturtinę žalą, sužinojo tik šiuo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundus (t.1, b.l. 132-136) nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą - t.y., jog Alytaus PN neužtikrina teisės aktais įtvirtintos ploto normos ar kitų laisvės atėmimo bausmės sąlygų, nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, kreiptis į pataisos namų administraciją. Pareiškėjas skundžia laikotarpį iki 2010-03-30, o į teismą kreipėsi tik 2015-01-19 ir akivaizdžiai pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos ar kitų duomenų, patvirtinančių, jog jis neturėjo galimybės anksčiau kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas pataisos namuose yra tik deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokias įrodymais, neatitinka tikrovės, todėl negali būti vertinami kaip pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaiga ar jos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė skundo reikalavimui taikyti ieškinio senaties institutą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis laikotarpyje nuo 2006-07-21 iki 2010-03-30.
Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Atsakovas ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė teismą pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.
LVAT jau yra suformavęs administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str.), kad nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais (veiksmais) atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Pareiškėjas skunduose nurodė, kad jis buvo laikomas Alytaus pataisos namuose pažeidžiant įkalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2006-07-21 iki 2010-03-30. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Teismui pateikti duomenys (b.l. 138, TIS Liteko duomenys – pvz. Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. I-6-639/2006) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1991 metų sistemingai daro vis naujus ir vis pavojingesnius nusikaltimus, praeityje 2 kartus atliko realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl pareiškėjui objektyviai buvo žinomos laikymo sąlygos areštinėje, tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuose (ABTĮ 57 str.). CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo galimybę žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė, o ne praėjus daugiau kaip 3 metams. Teismas, atsižvelgdamas į visas administracinės bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas bei praeityje 2 kartus būdamas atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų pataisos namuose nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į pataisos įstaigos administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš pataisos namų administracijos. Atsakovas ir jo atstovas nuosekliai teismo prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senaties institutą. Pirminį skundą, kuriame net neprašė neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas teismui padavė (išsiuntė paštu) tik 2013-05-22 (t.1, b.l. 1, 8). Šiuo atveju, taikant sutrumpintą ieškinio senaties terminą, aktualus ginčui laikotarpis būtų nuo 2010-05-22 iki 2013-05-22. Skundą, kuriuo pareiškėjas pirmą kartą teismo prašė neturtinės žalos atlyginimo, išsiuntė tik 2014-12-19 (t.1, b.l. 112, 113). Iš to akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2006-07-21 iki 2010-03-30 yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą (ABTĮ 57 str.).
CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Nors pareiškėjas konkrečiu prašymu ir neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, tačiau skunduose ir atsikirtime į atsiliepimą (t.1, b.l. 201, 202) nurodė, kad anksčiau į teismą dėl pažeistų teisių gynimo nesikreipė, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo visiškai neseniai, atlikdamas bausmę Alytaus PN, o anksčiau su teisės aktų nuostatomis nebuvo supažindintas. Teismo vertinimu tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai yra subjektyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais byloje, todėl negali pateisinti ieškinio senaties termino praleidimo. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu ir nacionalinės, ir tarptautinės teisės aktai, todėl aplinkybė, jog pareiškėjas neturėjo galimybės anksčiau susipažinti su teisės aktų nuostatomis dėl Konvencijos 3 str. taikymo, nepaneigia to, kad pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas pabrėžia, kad neturtinė žala – tai iš esmės subjektyvūs pareiškėjo išgyvenimai. Teismui atrodo neįtikėtini ir nelogiški pareiškėjo teiginiai, kad tik praėjus daugiau kaip 3 metais, pareiškėjas staiga suvokė (prisiminė), jog nuo 2006 metų iki 2010 metų vidurio jam buvo kilusi neturtinė žala. Taigi, nesant objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra ir jokio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2006-07-21 iki 2010-03-30 (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, prašymas patenkintinas, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2006-07-21 iki 2010-03-30 taikytinas ieškinio senaties terminas (ABTĮ 57 str.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256/2012). Taigi, administracinėje byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl nesvarbių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis (atsakovas) reikalauja ieškinio senatį taikyti, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl aukščiau išdėstytų išvadų likusieji pareiškėjo skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 57 str.). Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
2015-04-22 Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas atsakovo prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo (t.2, b.l. 8-11). Prašymas iš esmės neatitinka ABTĮ 45 str. 1 d. reikalavimų (nurodytas netikslus administracinės bylos numeris, taip pat netiksli teismo posėdžio data), todėl šioje proceso stadijoje jis negali būti patenkintas. Tai neužkerta kelio atsakovui pateikti ABTĮ 45 str. 1 d. reikalavimus atitinkantį prašymą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 10 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R.V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.