Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-10-04 · Civilinė byla Nr. e2-25129-861/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-04
Bylos Nr.
e2-25129-861/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18570-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-25129-861/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18570-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2017 m. spalio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovui A. G.,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros atstovei Silvai Mickutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 145 EUR turtinės ir 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad prokuroras R. Jasevičius bylą bei kaltinamąjį aktą, kuriuose ieškovas buvo kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje, perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nors byla buvo teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Bylos nagrinėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme truko 7 mėnesius, vyko keli teismo posėdžiai. Ieškovas dėl tokio neteisėto prokuroro elgesio patyrė 145 EUR išlaidas už teisinę pagalbą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, jam sutriko kraujotaka, miegas, pablogėjo socialiniai ryšiai, emocinė būklė.

Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad teismo sprendimas perduoti bylą nagrinėti teismingam teismui vertintinas kaip tinkamas, sudaręs prielaidas išvengti galimo sprendimų panaikinimo vėlesnėse proceso stadijose. Savo veiksmu prokuroras tik netinkamai pritaikė proceso taisyklę, tačiau ieškovo įrodinėjama žala dėl to nekilo, jokių faktinių aplinkybių apie neteisėtą prokuroro veikimą nėra.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad trys teismo posėdžiai neįvyko dėl kaltinamųjų atstovų kaltės. Visas bylos nagrinėjimo procesas truko 14 mėnesių, o apeliacinėje instancijoje – 20 mėnesių, todėl nėra pagrindo teigti, kad procesas pirmos instancijos teisme buvo nepateisinamai ilgas. Be to, ieškovas buvo nuteistas. Ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, neįrodyti.

2017-09-14 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad dėl užsitęsusio proceso sutriko sveikata, miegas, jis negalėjo dirbti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas nurodė, kad vykusiuose teismo posėdžiuose nedalyvavo ieškovo gynėjas, dėl ko ir neįvyko teismo posėdžiai. Proceso trukmė nebuvo pernelyg ilga ir nesukėlė žalos.

Atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros atstovė nurodė, kad pats ieškovas ir jo gynėjas neatvykdavo į teismo posėdžius. Net jei byla būtų perduota tinkamam teismui, proceso trukmė būtų ta pati, nes taip pat būtų ieškomas dingęs liudininkas, dėl ko į teismo posėdžius taip pat būtų neatvykęs ieškovas ir jo gynėjas. Pažymėjo, kad ieškovo gynėjas taip pat atsakingas už bylos nagrinėjimo trukmę, be to, jis taip pat galėjo reikšti prašymus dėl bylos teismingumo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos bei teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad prokuroras R. Jasevičius bylą bei kaltinamąjį aktą, kuriuose ieškovas buvo kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje, perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nors byla buvo teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama 6 mėnesius (nuo 2013-11-22 iki 2014-05-23). 2014-01-13 ir 2014-02-05 teismo posėdžiai buvo atidėti, nes posėdyje negalėjo dalyvauti kaltinamųjų advokatai dėl užimtumo kitose bylose; 2014-03-04 teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą, nes be kito kaltinamojo advokato dalyvavimo byloje negalėjo būti tęsiamas bylos nagrinėjimas. 2014-05-23 byla buvo perduota pagal teismingumą. 2016-10-17 įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu.

Ieškovas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsniu, kuriame numatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Šiame straipsnyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Atsakovės atstovai neginčijo fakto, jog byla per klaidą buvo perduota ne tam teismui, tačiau teigė, kad vien šis faktas nesuponuoja žalos atsiradimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012). Pažymėtina, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai (LAT teisėjų kolegijos 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respubliką, bylos Nr. 3K-3-169/2007).

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad dėl prokuroro bei teismo neteisėtų veiksmų bylos nagrinėjimas buvo užvilkintas 7 mėnesius, dėl ko ieškovas patyrė neturtinę žalą. Vis dėlto, teismas negali sutikti su tuo, kad bylos nagrinėjimas buvo užvilkintas vien dėl prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, nes, kaip nurodyta aukščiau, trys teismo posėdžiai buvo atidėti būtent dėl kaltinamųjų atstovų neatvykimo į teismo posėdžius. Nors ieškovas teigia, kad jo gynėjas neatvykdavo dėl to, jog žinojo apie neatvyksiantį liudininką, tačiau tai paneigia posėdžių protokolai, kuriuose aiškiai nurodoma, jog advokatas neatvyko dėl užimtumo kitoje byloje. Pažymėtina, kad ieškovo gynėjas baudžiamojoje byloje taip pat nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo apylinkės teisme, nors tokią teisę turėjo. Teismas mano, kad jeigu teismo posėdžiuose nuo pat pradžių būtų dalyvavę kaltinamųjų gynėjai, klausimas dėl bylos perdavimo pagal teismingumą būtų išspręstas jau po pirmojo teismo posėdžio.

Taip pat šioje byloje reikia įvertinti ne tik atskirus teisiamuosius posėdžius bei jų skaičių ir reikšmę, tačiau ir tai, kad baudžiamoji byla po surašyto kaltinamojo akto buvo išnagrinėta per nepilnus 14 mėnesių, nepaisant to, kad bylą buvo pradėjęs nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismas, o vėliau byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui. Apeliacinis procesas truko 20 mėnesių, t. y. procesas pirmosios instancijos teisme įvyko greičiau, nei procesas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo du kaltinamieji, dalyvavo ir buvo apklausti 8 liudytojai nėra pagrindo laikyti, kad proceso trukmė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nepateisinamai ilga. Laiko tarpas nebuvo toks nepateisinamai ilgas, kad dėl jo kiltų pagrindas atlyginti žalą ieškovui.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias, išgyvenimus ir pan. Turi būti nustatyta, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti, kaip jau minėta, ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, be to, konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti.

Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių jam padarytos 2 000 EUR dydžio neturtinės žalos realumą. Ieškovo abstraktūs teiginiai apie sveikatos, miego sutrikimus, pablogėjusius socialinius ryšius bei jaustą neužtikrintumą dėl ateities nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Teismas vertina, kad ieškovo į bylą pateikta medicininė pažyma, patvirtinanti, jog ieškovas 2016 metais patyrė sveikatos sutrikimus, šioje byloje yra neaktuali, nes negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp 2014 metais vykusio teisminio proceso ir 2016 metais sutrikusios sveikatos dėl praėjusio per ilgo laiko tarpo. Taigi, ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl nurodytų sveikatos problemų baudžiamojo proceso metu jis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas. Ieškovo teiginiai dėl atsiradusios jam padarytos žalos dydžio yra deklaratyvūs, ieškovas negalėjo paaiškinti, kaip apskaičiavo būtent tokio dydžio žalą, jo reikalavimai nepagrįsti ir todėl atmestini (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, reikia įvertinti ir tai, kad baudžiamasis procesas pasibaigė ieškovą pripažinus kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, nuo pat proceso pradžios ieškovas turėjo suprasti, kokios pasekmės atsiras dėl jo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos. Manytina, kad ieškovo deklaruojami miego sutrikimai, pablogėję socialiniai ryšiai ir problemos dėl emocinės būklės galėjo atsirasti ne dėl proceso trukmės Klaipėdos apylinkės teisme, o dėl ieškovo padarytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad ne bet koks susirūpinimas ar rūpesčiai traktuotini kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės ir orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-2007). Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti neturtinės žalos faktą ar dydį (medicininių išrašų dėl sveikatos sutrikimų, vaistų pirkimo kvitų ar kt.), taigi, ieškovas neįrodė prašomos žalos dydžio.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje teigiama, kad ieškovas patyrė išlaidas dėl gynėjo atstovavimo. Kaip jau buvo minėta, civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju ieškovas buvo nuteistas dėl padarytos nusikalstamos veikos, o tai turi būti vienas iš vertinamųjų kriterijų sprendžiant dėl galimai padarytos žalos pritesimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-08 nutartis byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Nr.3K-7-381/2003, 39.6.2.13, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis UAB „Naujapilė“ v. Teisingumo ministerija, Nr. 3K-7-183/2006). Kadangi baudžiamasis procesas pasibaigė ieškovo nuteisimu, tai sudaro pakankamą pagrindą reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovui atmesti.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl patirtų išlaidų ieškovas pateikė tik pinigų priėmimo kvitą, iš kurio tiksliai nėra aišku, kokius veiksmus procese atliko advokatas. Tikėtina, kad išlaidos buvo sumokėtos už advokato dalyvavimą 2014-03-04 ir 2014-04-24 teismo posėdžiuose. Iš posėdžio protokolų matyti, kad 2014-03-04 posėdis truko 15 minučių, o 2014-04-24 posėdis – 20 minučių. Todėl ieškovo advokatui sumokėta suma, atsižvelgiant į procesinių veiksmų bendrą trukmę akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (iki 2015-03-19 galiojusi redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, kadangi pagal minėtų Rekomendacijų 8.18. papunktį už vieną atstovavimo valandą teisme turi būti mokama 0.15 koeficiento. Koeficiento pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (Rekomendacijų 7 punktas). Pagal tuo metu patvirtintą minimalią mėnesinę algą, vienos advokato atstovavimo teisme valandos kaina buvo 44,96 EUR. Ir nors šios rekomendacijos yra skirtos civilinio proceso byloms, tačiau nelaikytina, kad advokato darbo apmokėjimas už dalyvavimą teismo posėdžiuose civilinėse ir baudžiamosiose bylose yra iš esmės skirtingas. Teismas vertina, kad ieškovas neįrodė, jog proceso trukmė turėjo tiesioginės įtakos jo išlaidoms, kurias jis patyrė nagrinėjant baudžiamąją bylą Klaipėdos apylinkės teisme.

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis). Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu laikytina, kad ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys netenkintinas.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė