- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- 1-329-859/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16190-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- T. S.
- Nukentėjusysis
- M. A.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., gimusi (duomenys neskelbtini), Rostovas prie Dono m., Rusijos Federacija, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, be nuolatinės gyvenamosios vietos (kontaktuoti per sūnų D. S. ir jo draugę nukentėjusiąją M. A.) rusė, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
- ji 2018 m. balandžio 7 d. apie 17:20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir sūnaus sugyventinės M. A., panaudojo smurtą prieš artimą šeimos narį, t. y. tyčia, panaudojus jėgą, sugriebė rankomis už kaklo, tampė už plaukų bei kairės rankos alkūne vieną kartą sudavė per galvą, tokiu būdu sukėlė M. A. fizinį skausmą.
Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
- ji 2018 m. birželio 17 d. apie 9:00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir sūnaus sugyventinės M. A., panaudojo smurtą prieš artimą šeimos narį, t. y. tyčia, panaudojus jėgą, sugriebė rankomis už kaklo smaugė ją, tokiu būdu savo veiksmais sukėlė M. A. fizinį skausmą.
Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji T. S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. teisiamajame posėdyje kalta pripažino visiškai. Su nukentėjusiąją M. A. susitaikė. Parodė, kad gyvena draugiškai, padeda sūnui jo draugei, prižiūri jų vaikus. M. A. daro tik gerą.
Kaltinamosios gynėjas pateikė teismui 2019 m. rugpjūčio 6 d. taikos sutartį, kurią pasirašė nukentėjusioji M. A. ir kaltinamoji T. S..
Nukentėjusioji M. A. patvirtino, kad su kaltinamą T. S. susitaikė, ji jai atleido. Pastaroji jiems padeda, dažnai pas juos būna, prižiūri vaikus.
Be kaltinamosios prisipažinimo padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismas vadovaujasi ir šiais duomenimis, kuriuos pripažįsta įrodymais byloje (BPK 20 straipsnio 1- 5 dalys), kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas:
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. A. parodė, kad T. S. gyveno pas ją. Jų santykiai kartais geri kartais blogi. Ji nuomojo butą (duomenys neskelbtini). Tą dieną jai kažkas nepatiko ir ji pradėjo lįsti į jos kambarį. Prasidėjo konfliktas. Ji keikėsi necezūriniais žodžiais, kambaryje griebė ją už kaklo dviem rankomis, bandė smaugti. Oro netrūko. Jos sugyventinis D. S. jas išskyrė. Iškvietė policiją ir ją išvežė. T. S. grįžo vakare, nuėjo į savo kambarį. Dėl birželio mėnesio įvykio nelaibai pamena, bet kai T. S. ją puola bėga pas kaimynus arba peša už plaukų.
Pagarsinus nukentėjusiosios M. A. parodymus, duotus 2018 m. balandžio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu (1 T., b. l. 8-11), nustatyta, kad, jos teiginiais, 2018 m. balandžio 7 d. apie 17:20 val. kilo konfliktas dėl pinigų tarp jos ir T. S.. Konflikto metu T. S. griebė ją už kaklo, tampė už rūbų, plaukų ir su kairės rankos alkūne smogė į galvą, taip sukeldama fizinį skausmą. Ji bijo T. S., nes ji yra agresyvi, konfliktiška.
Teismui nukentėjusioji parodė, kad tuo atveju nebuvo smaugimo. T. S. tempė ją už plaukų, sudavė su alkūne per galvą. Nežino ar smūgis į galvą buvo tyčia. Ji nenusileido ir ją šiek tiek pastūmė. Pykosi dėl pinigų. Vaikai turi išspręsti klausimą dėl neveiksnumo. Jai nieko blogo nepadarė, nori padėti, kad būtų suteikta medicininė pagalba.
Pagarsinus nukentėjusiosios M. A. parodymus, duotus 2018 m. birželio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu (1 T., b. l. 57), nustatyta, kad pastaroji 2018 m. birželio 17 d. parodė, kad 2018 m. birželio 17 d. apie 9 val. ji buvo namuose virtuvėje. Į virtuvę atėjo Deniso mama T. S., kuri šaukdama rusiškai "suka, atimsiu iš tavęs vaikus", griebė už kaklo, stipriai suspaudė ir smaugė ją kaklo srityje. Tuo metu ji dar kažką šaukė rusiškai, bet ji ne viską suprato rusiškai, todėl nežino tiksliai ką būtent ji šaukė. Tačiau ji suprato, kad ji negrasino jos sužaloti ar nužudyti, tik keikėsi ir sakė, kad atims vaikus. Dėl smaugimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Teismui nukentėjusioji parodė, kad 2018 m. birželio 17 d. smaugimas buvo vienu momentu virtuvėje.
Teisiamajame posėdyje liudytojas D. S. sutiko duoti parodymus prieš savo motiną (kaltinamąją) ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), buvo konfliktas tarp jo mamos T. S. ir sugyventinės M. A.. Jo sugyventinė gamino maistą vaikams, T.a ją puolė. Sugyventinė bandė pasislėpti jų bendrame kambaryje, kur buvo jis su vaikais. Kitame kambaryje buvo brolis R. S., bandė ją atsitraukti. Vėliau ji nusiramino, sėdėjo kambaryje su broliu. Mė išėjo į virtuvę, T.a išgirdusi, kad ji išėjo, vėl ją užsipuolė. Buvo smaugimas. Pradėjo rėkti, kad išgirstų kaimynai. Iškvietė policijos pareigūnus. Iškvietė GMP. Iš dalies konfliktą matė, bet buvo kambaryje su vaikais. Konfliktai kyla kai pas ją baigiasi pinigai, kaltina sugyventinę pinigų vagystėmis. Konfliktai kyla ne pirmą kartą. Su sugyventine gyvena 5 metus, su mama maždaug tokį patį laiką. Per metus 3-4 konfliktai. Abiem atvejais buvo su vaikais, nematė smūgių. Matė smurto žymes ant kaklo dešinėje pusėje arčiau ausies. Žymės buvo po balandžio mėnesio įvykio. Paskutinis įvykis buvo be smurto.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 7 d. apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad 2018 m. balandžio 7 d., apie 9 val., mama pradėjo konfliktuoti su sugyventine dėl pinigų. Apie 17.20 val. išgirdo, kaip koridoriuje vėl vyksta konfliktas, išėjęs iš kambario pamatė, kaip mama griebė už kaklo sugyventinę, tampė už rūbų. Jas išskyrus, Mė iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė mamą ir išvežė į PK. Konfliktai namuose vyksta dažnai, ne kartą dėl to yra kviesta policija (1 T., b. l. 22).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 22 d. apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad konfliktai tarp motinos ir sugyventinės vyksta dažnai. Jo motina turi akivaizdžių psichikos sutrikimų, todėl kartais elgiasi neadekvačiai. Motina atsisako vykti pas gydytojus, patikrinti savo psichinę būklę. Gavus pensijos pinigus, motina padeda juos ir po to neprisimena kur, jų neranda, todėl puola jo sugyventinę M. A. ir kaltina ją, kad ji vagia jos t.y. motinos pinigus. 2018 m. birželio 17 d. jie buvo visi kartu namuose, minėtu adresu. Buvo ankstyvas rytas, maždaug nuo 7 iki 8 val. Jis su M. A. buvo jau atsikėlę. Motina užėjo pas juos į kambarį, viskas buvo lyg tai gerai. Po to, jo sugyventinė išėjo į virtuvę gaminti vaikams pusryčius, motina nuėjo paskui ją į virtuvę ir pradėjo konfliktą, vėl pradėjo kaltinti ją, kad ji pavogė jos pinigus ir telefoną. Jis tuo metu buvo kambaryje, išgirdo konfliktą ir nuėjo į virtuvę. Motina griebė jo sugyventinę ir pradėjo smaugti ją. Nuo smaugimo pas M. A. liko žymės ant kaklo. Jis atskyrė mamą nuo M. A., apkabino ją ir galvojo, kad ji tuoj apsiramins. Sugyventinė išėjo iš virtuvės ir nuėjo į jų kambarį. Motina neapsiramino ir nuėjo į kambarį paskui jo sugyventinę, pradėjo tampyti M. A. už rūbų. Tada sugyventinė iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai netrukus sulaikė ir išvežė motiną iš minėto buto. Tokio pobūdžio konfliktai įvyksta ko ne kiekvieną dieną (1 T., b. l. 61-62).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. L. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog Šviesos g. mušasi uošvienė. Atvykus juos pasitiko pranešėja (M. A.), kuri parodė, kad gyvena su T.a, dažnai konfliktuoja. T.a kaltina ją vagystėmis, vaikų atėmimu. M parodė, kad T.a buvo sugriebusi jai už kaklo. Jis daugiau bendravo su T. S., o kolegė su M. Kai atvyko turėjo jas išskirti, nes labai konfliktavo. T.a labai „kibo“ prie Mės, jie siekė nuraminti aplinką, išskyrėme jas į skirtingus kambarius. T.a vis kaltino M, kėlė stresinę situaciją. Mė buvo išsigandusi, susinervinusi. T.a paaiškino, kad Mė bando ją išvaryti iš namų, kad supriešino sūnų ir, galimai, vagia jos pinigus. T. S. buvo iškviesta GMP, nes ji skundėsi galvos skausmais, neadekvačiai elgėsi. Medikai skyrė vaistų ir išvažiavo, o jie sulaikė T. S. ir pristatė ją į komisariatą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. L. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės raitojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. balandžio 7 d. patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule R. G., apie 17.14 val., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, pranešėją muša uošvienė. M. A.) buvo akivaizdžiai susijaudinusi, paaiškino, kad tarp jos ir uošvienės dažnai vyksta konfliktai, nes T. S. kelia konfliktus, nori ją išvaryti iš namų, grasina vaikų atėmimu, kaltina pinigų vagystėmis, trukdo gyventi. Paaiškino, kad T. S. buvo sugriebusi ją už kaklo, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą. Neatsimena ant pranešėjos kūno sumušimų ar kitokių sužalojimų. T. S. buvo taip pat susijaudinusi. Aiškino, kad M. A. bandė ją išvaryti iš namų, kad vagia iš spintos jos pinigus, nustato sūnų prieš ją. T. S. buvo iškviesta greitoji pagalba, todėl, kad T. S. pasiskundė dėl blogos savijautos. D. S. paaiškino, kad motina yra nestabilios psichikos, motina neturi kur gyventi, nežino kaip su ja susigyventi. T. S. buvo sulaikyta už smurtą artimoje aplinkoje iš išvežta į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (1 T., b. l. 24-25).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiąja patrule. 2018 m. birželio 17 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu G. G. iš AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, pranešėją sumušė jos uošvienė. Atvykę minėtu adresu, pasitiko pranešėja M. A. paaiškino, kad jos uošvienė naudojo fizinį smurtą prieš ją, o būtent, smaugė ją rankomis ir tampė už rūbų. Ant pranešėjos kaklo matė paraudimus ir įbrėžimą. Pranešėja atrodė susijaudinusi, papasakojo, kad tokio pobūdžio konfliktai vyksta dažnai. Uošvienė (T. S.) tuo metu buvo minėtame bute. Šaukė, reiškė pretenzijas pranešėjai. Minėtame bute, taip pat buvo trys pranešėjos nepilnamečiai vaikai ir jos sugyventinis. M. A. buvo pasiūlyta greitoji medicininė pagalba, tačiau ji nuo jos atsisakė. Netrukus T. S. buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (1 T., b. l. 64-65).
BIRT žiūryklės duomenimis 2018 m. balandžio 7 d. įregistruotas pranešimas, kad pranešėją muša uošvienė. Papildomoje informacijoje nurodyta, kad smurtas pasitvirtino (fizinio skausmo sukėlimas, grasinimai atimti vaikus, įžeidinėjimai necenzūriniais žodžiais). Mažametė konflikto metu buvo kitame kambaryje su savo tėvu, nedalyvavo konflikte (1 T., b. l. 7).
2018 m. balandžio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota garso įrašo iš BPC apžiūra. Nustatyta, kad garso įrašo pavadinimas 2018_04_07_17-07-30_25.02. Trukmė 00.39 min. Garso įrašas prasideda nuo necenzūrinių žodžių, riksmų.-112.-Policija, (duomenys neskelbtini). Greičiau.-Kas ten vyksta ponia pas jus?-Uošvienė, uošvienė mušasi.-Uošvienė mušasi?-Taip, greičiau galima policiją.-Mažamečių vaikų yra?-Vienas vaikas, greičiau jeigu galima.-(duomenys neskelbtini), taip pas jus?-Taip, greičiau, greičiau.-Supratau ponia, medikų nereikalingi?-Nereikia, greičiau, greičiau.-Supratau, gerai ponia, laukite. Viso gero.-Greičiau, greičiau. Garso įrašo pavadinimas 2018_04_07_17-14-00_25.06. Trukmė 00.38 min. Skambina moteris, kuri kvietė policiją į Šviesos gatvę, prašo, kad pareigūnai paskubėtų, kadangi neturi laiko laukti (1 T., b. l. 28-29).
2018 m. balandžio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolos duomenimis, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Taip pat apklausta liudytoja M. A., kuri parodė, kad 2018 m. balandžio 7 d. apie 17.20 val. sugyventinio motina T. S. naudojo fizinį smurtą, griebė už kaklo, tampė už rūbų, plaukų ir su kairės rankos alkūne smogė į galvą (1 T., b. l. 8-11);
2018 m. balandžio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis, smurtą patyrusi M. A. parodė, kad T. S. naudojo fizinį smurtą, griebė už krūtinės, tampė už rūbų, plaukų ir su kairės rankos alkūne smogė į sprandą, grasino vaikų atėmimu. T. S. parodė, kad M. A. neatiduoda jai pinigų ir yra aferistė, šaiposi iš jos, trukdo gyventi. Abi moterys buvo susijaudinusios viena ant kitos šaukė. T. S. pareigūnų akivaizdoje elgėsi neadekvačiai, nuolat kartojo tuos pačius žodžius, rėkavo, neragavo į pareigūnų prašymus apsiraminti. Buvo iškviesta GMP ir T. S. buvo duoti vaistai (1 T., b. l. 15-16).
BIRT žiūryklės duomenimis 2018 m. birželio 17 d. užfiksuotas M. A. pranešimas, kad uošvė ją sumušė, konfliktuoja (1 T., b. l. 46).
2018 m. liepos 31 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota garso įrašo iš BPC apžiūra. Nustatyta, kad garso įrašo pavadinimas 2018_06_17_08-17-26_25.09. Įrašo trukmė 00.42 sek. Garso įraše girdisi -112.-Laba diena, gal galima policiją?-Į Vilniaus miestą?-Taip, (duomenys neskelbtini)-85, uošvienė "uždurniavo" -Ką daro jinai?-Nu tiesiog mane daužo, smaugt bandė. Operatorė sutikrina adresą. -Kelintas bus aukštas? -Ketvirtas. -Ketvirtas aukštas, kodas laiptinės? -85. -Kiek vaikų namuose? -Trys. -Trys vaikai, greitosios nereikia? -Ne, nereikia. -Jūsų vardas, pavardė? -M. A.. -Mė? –A. –A., taip. -Atvažiuos policija, laukit. -Gerai, ačiū (1 T., b. l. 68-69).
2018 m. birželio 17 d. Protokolas – pareiškimas, kuriame nukentėjusioji M. A. parodė, kad T. S. griebė ją už kaklo, suspaudė ir smaugė ją kaklo srityje, sukėlė fizinį skausmą (1 T., b. l. 41-42).
2018 m. birželio 17 d. Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis smurtą patyrusi M. A. paaiškino, kad T. S. naudojo fizinį smurtą, griebė už kaklo, tampė po butą už rūbų, patyrė fizinį skausmą. Protokolo lentelėje užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai pažymėti sužalojimo kodu (01) nubrozdinimas, apdraskytas kaklas iš priekio ir sužalojimas pažymėtas kodu (09), paraudimas aplink visą kaklą (1 T., b. l. 47-48);
2018 m. birželio 17 d. Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse. Prie protokolo pridėta fotolentelė, kurioje užfiksuota virtuvė (nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2) ri nuotraukoje Nr. 3 užfiksuota M. A. kaklo srityje padarytas odos įdrėskimas (1 T., b. l. 52-54).
2018 m. rugsėjo 20 d. Vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūra trijų vaizdo įrašų. Vaizdo įraše VID_20180407_172549 užfiksuota kaip moteris sako „aš pareiškimą noriu parašyti, nes pas mane va čia“ ir nurodo pirštu į kaklą (1 T., b. l. 70-72).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu.
Ištyręs byloje esančius įrodymus ir juos įvertinęs BPK 20 straipsnio tvarka, teismas sprendžia, kad kaltinamoji T. S. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi ji 2018 m. balandžio 7 d. kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir sūnaus sugyventinės M. A., panaudojo smurtą prieš artimą šeimos narį, t. y. tyčia, panaudojus jėgą, sugriebė M. A. už kaklo, tampė už plaukų bei kairės rankos alkūne vieną kartą sudavė per galvą, tokiu būdu sukėlė M. A. fizinį skausmą. Taip pat ji 2018 m. birželio 17 d. kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir sūnaus sugyventinės M. A., panaudojo smurtą prieš artimą šeimos narį, t. y. tyčia, panaudojus jėgą, sugriebė rankomis už kaklo ir smaugė ją, tokiu būdu savo veiksmais sukėlė M. A. fizinį skausmą. Vadinasi, kaltinamoji sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sūnaus sugyventinei. Todėl kaltinamosios padarytos pavojingos veikos kvalifikuotos teisingai pagal 140 straipsnio 2 dalį.
Byloje pateikus užduotį teismo psichiatrijos specialistui, gautoje išvadoje nurodoma, kad kaltinamajai skirti teismo psichiatrijos ekspertizės nėra pagrindo (2 T., b. l. 24-25, ).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui: 1) kaltinamasis turi pripažinti savo kaltę, 2) jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo, 3) jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju, 4) byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, su nukentėjusiąja susitaikė. Pateikė teismui 2019 m. rugpjūčio 6 d. taikos sutartį. Žala nepadaryta. Susitaikymo protokolus pasirašė kaltinamoji ir nukentėjusioji.
Kaltinamoji padarė du nesunkius nusikalstamus artimoje aplinkoje. Nusikalto pirmą kartą, neteista. Teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai. Nuoširdžiai gailėjosi.
Dėl aptarto reglamentavimo ir to, kas nustatyta teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji T. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos, kai kaltinamoji gali būti teismo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta. Todėl teismas atleidžia kaltinamąją T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 1 dalis).
Kardomosios priemonės.
Kaltinamajai taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 T., b. l. 38, 82) naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 305-308 straipsniais, teismas
nusprendė:
T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, jai susitaikius su nukentėjusiąją M. A., o šią baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
T. S. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti T. S., kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.