- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- I-998-815/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. M. su 2013 m. spalio 15 d. skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus AVPK) 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 10-S-15855 „Dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo“ bei priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, ir Vilniaus AVPK nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Pareiškėja skundą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, skunde, be kita ko, nurodo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas (11 kategorija, 2 kvalifikacinė klasė). Šioje byloje tinkamas atsakovas yra Vilniaus AVPK, nes Vilniaus AVPK, reorganizavus jungimo būdu Lietuvos viešosios policijos rinktinę „Vytis“, nuo 2012 m. spalio 1 d. perėmė jos teises ir pareigas (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 5-V-422), Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, reorganizavus prijungimo būdu Viešosios policijos apsaugos tarnybą nuo 2010 m. sausio 1 d perėmė jos teises ir pareigas (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. 5-V-594).
Atsiliepimas
2. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10-13).
Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas), vykdydamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, <...> įgyvendinimo įstatymą (redakcijos Nr. XII-523), kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigota iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. Atsakovas neturi teisės perimti atitinkamam teisėkūros subjektui numatytų įgaliojimų spręsti dėl pareiškėjai susidariusių sumų išmokėjimo sąlygų, būdo ir laikotarpio, nes tokį sprendimą priima įstatymų leidėjas. Atsakovas darbo užmokestį pareiškėjai mokėjo pagal tuo metu galiojančias teisės normas, todėl jokio pažeidimo nepadarė bei neturi teisės jai išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įpareigota pateikti Seimui kompensavimo tvarką nustatančio įstatymo projektą. Pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimui priteisti sumažintą darbo užmokesčio dalį turėtų būti taikomas trejų metų senaties terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjai neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelė, b. l. 22). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėja dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.
Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl Vilniaus AVPK 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 10-S-15855 „Dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo“ panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.