Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens N. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei PayRay Bank dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – N. U., notarė J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d., 338 str.).

10. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti atleisti trečiąjį asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė rašytinius įrodymus – 2025 m. spalio 30 d. pakartotinį prašymą Kauno AVPK, antstolio Mareko Petrovskio raštus / pranešimus dėl varžytynių paskelbimo, antstolio Mareko Petrovskio patvarkymus dėl turto vertės nustatymo, antstolio Mareko Petrovskio turto pardavimo iš varžytynių aktą, patvarkymus dėl pirmųjų (pakartotinių) ir antrųjų varžytynių paskelbimo, 2025 m. spalio 26 d. paskolos raštelis.

12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad siekiant ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, tikslinga priimti 2025 m. spalio 26 d. paskolos raštelį, kitus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti kaip neturinčius teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumą.

Dėl ginčo esmės

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantė atskiruoju skundu prašo ją visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį ar pareiškimą yra mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d.) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant motyvuotam asmens prašymui (CPK 83 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį teismui suteikta diskrecinė teisė atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009).

16. Pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, todėl prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 str.). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.) bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Taigi, teismas turi teisę atleisti tik nuo dalies, o ne viso, žyminio mokesčio mokėjimo.

17. Teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021). Be to, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad nuo visos žyminio mokesčio mokėtinos sumos atleistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-467/2024).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė kartu su prašymu atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pateikė AB Swedbank banko sąskaitos išrašą nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. spalio 26 d. išfiltruojant tik antstolio Mareko Petrovskio atliktus nuskaičiavimus nuo 2025 m. sausio 29 d. iki 2025 m. gegužės 6 d., darbo užmokestį už 2025 m. rugpjūčio mėn., sutartį, patvirtinančią, kad apeliantės dukra su LSMU yra sudariusi valstybės nefinansuojamojoje vietoje studijų sutartį bei kvitą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, o prašymą grindė argumentais, kad apeliantė iš teismo formuluočių nesuprato, kad gali prašyti atleidimo nuo žyminio mokesčio, todėl, bijodama, kad jos apeliacinis skundas nebus priimtas, skubiai sumokėjo žyminį mokestį, reikiamą sumą pasiskolinusi iš parapijos kunigo; jos pajamos šiuo metu sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį, didžioji dalis iš karto nuskaitoma vykdymui; apeliantė dėl sutuoktinio skolų taip pat yra įtraukta į antstolio vykdomus išieškojimus, pagal kuriuos iš jos darbo užmokesčio kas mėnesį yra nuskaitoma nuo 1 700 iki 1 800 eurų, todėl jai lieka vos apie 550 Eur per mėnesį pragyvenimui, faktiškai vien iš šių likučių privalo pasirūpinti savimi ir prisidėti prie vaikų poreikių užtikrinimo, nes gaunamų pajamų neužtenka net baziniams buitiniams poreikiams. Visgi, apeliantė nepateikė jokių duomenų apie jos realią turtinę padėtį pirmosios instancijos teismui, tokių duomenų neteikia ir apeliacinės instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog apeliantė neįrodė savo sunkios turtinės padėties apeliacinio skundo pateikimo momentu, todėl nėra pagrindo atleisti jos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, kaip minėta, įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę tik iš dalies atleisti asmenis nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad skundžiamojoje nutartyje teismas aiškiai apeliantei nurodė, jog teismas vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į tam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei vertę (likvidumą). Taip pat nurodė, jog apeliantė teismui nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą ir registruojamą kilnojamą turtą, duomenų apie turimas lėšas banko sąskaitoje/sąskaitose, valstybinio socialinio draudimo įstaigos pažymų, turto ir pajamų deklaracijų ir panašių dokumentų. Šių duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apie kunigo suteiktą 700 Eur paskolą, tačiau tai savaime sunkios apeliantės turtinės padėties neįrodo. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įvertinus trečiojo asmens pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog N. U. turtinė padėtis yra itin bloga, todėl nėra pagrindo trečiąjį asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

20. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei N. U. 7 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.