Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos įmonės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti 2020 m. balandžio 20 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą.

Teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti sprendimą už akių bei skyrė byloje parengiamąjį teismo posėdį, pasiūlė ieškovei pateikti teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius šioje byloje prašomų atlyginti nuostolių dydį.

Šalims neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teismas nutarė priimti byloje sprendimą už akių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „mogo LT“ sudarė Transporto priemonės nuomos sutartį Nr. RNT17052018/0020 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis transporto priemone AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę, ją valdė bei naudojosi ir įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį po 225,68 Eur nuomos mokesčio laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d.

Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą nuomininkas įsipareigojo mokėti įmokas pagal grafiką, esantį pagrindinėse sutarties nuostatose. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punkte susitarta, kad Sutarties sudarymo dieną gavėjas turi sumokėti Sutarties mokestį, kuris lygus 7,5 proc. nuo transporto priemonės vertės, nurodytos Pagrindinėse nuostatose be užstato. Sutarties 8.4.1, 8.4.5, 8.4.7 punktais atsakovas įsipareigojo naudotis jam perduota transporto priemone rūpestingai ir atidžiai, jokiu būdu nepabloginti transporto priemonės vaizdo, techninės ir teisinės būklės, savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti.

Gavėjas laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią Sutartį mokėtinų sumų privalo mokėti iki 1 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (Sutarties bendrųjų sąlygų 10.3 punktas). Jeigu Sutartis nutraukiama dėl gavėjo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, gavėjas įsipareigojo mokėti penkių procentų dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu (Sutarties bendrųjų sąlygų 10.8 punktas).

Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 12.7 punktą grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo Sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Gavėjui nesilaikant šių reikalavimų iš jo gali būti pareikalauta padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę.

Sutarties bendrųjų sąlygų 13.9.1.2 punktu buvo susitarta, kad jeigu Sutartis nutraukiama dėl gavėjo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų bei atsakomybių gavėjas privalo sumokėti davėjui visas įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjo.

Atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, todėl UAB „mogo LT“ 2019 m. liepos 5 d. nutraukė Transporto priemonės nuomos sutartį, informuodamas apie tai atsakovą 2019 m. liepos 5 d. pranešimu. UAB „mogo LT“ dėl ginčo automobilio turėjo 82 Eur pervežimo išlaidų. Be to, 2019 m. rugpjūčio 1 d. UAB „mogo LT“ buvo išrašyta ginčo automobilio remonto sąmata, kurios duomenimis, automobilio remonto (galinių orinių pagalvių keitimas, kėbuliniai darbai/dažymas ir važiuoklės remontas) vertė būtų 1111,99 Eur. 2017 m. vasario 28 d. periodinės reikalavimo teisių pardavimo-pirkimo ir perleidimo sutartis pagrindu UAB „mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą Risk Management Services OU, o ši 2017 m. kovo 1 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu 2019 m. spalio 16 d. perdavė reikalavimo teisę į atsakovą ieškovei. Ieškovei buvo perleista teisė reikalauti iš atsakovo 2408,22 Eur bendros skolos sumos, į kurią įeina 623,98 Eur nuomos mokestis, 1111,99 Eur turto vertės atstatymo išlaidos, 7,56 Eur delspinigių, 362,76 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 276,91 Eur kitų išlaidų ir 25,02 Eur palūkanų po sutarties nutraukimo. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo teisių perleidimą 2019 m. gruodžio 3 d. pranešimu. Atsakovas nesumokėjo skolos nei pradinei kreditorei, nei ieškovei.

Dėl skolos už automobilio nuomą, sutarties mokesčio ir automobilio transportavimo išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.522 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, nemokėjo nuomos nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, todėl ieškinio reikalavimai dėl nuomos mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio ir transportavimo išlaidų tenkintini, priteisiant iš atsakovo ieškovei 458,25 Eur nuomos mokestį, 315,63 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 82 Eur transportavimo išlaidų atlyginimą (CK 6.522 straipsnio 1 dalis, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 – 6.3 punktai).

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo

Pagal CK 6.524 straipsnio nuostatas nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas. Kai šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą, tai mažesnioji suma įskaitoma į didesnę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

Byloje nustatyta, kad atsakovas turėjo pareigą grąžinti UAB „mogo LT“ automobilį tokios būklės, koks jis buvo perduotas atsakovui. Po automobilio grąžinimo pradinei kreditorei buvo reikalinga remontuoti automobilį, remonto galimos išlaidos buvo 1111,99 Eur dydžio. Nustačius šias aplinkybes, laikytina, kad automobilis prarado savo kokybines savybes, kurių atkūrimui reikalinga 1111,99 Eur suma. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 1111,99 Eur kompensacijos už turto sugadinimą priteisimo tenkinamas visiškai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.550 straipsnis).

Atsakovui tinkamai neįvykdžius Sutarties sąlygų, iš jo ieškovės naudai priteistinos Sutartyje numatytos netesybos. Ieškovė prašo priteisti 169,73 Eur delspinigius pagal Sutarties 10.3 punktą ir 258,35 Eur baudą pagal Sutarties 10.8 punktą. Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodyta teismų praktika dėl netesybų, tenkina ieškovės prašymą dėl netesybų priteisimo iš dalies, priteisdamas didesnę netesybų (baudos) sumą, t. y. 258,35 Eur, įskaitydamas mažesnę 169,73 Eur delspinigių sumą į priteistą baudą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2226,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. balandžio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (92,92 proc.) ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų (54 Eur žyminis mokestis) atlyginimas – 50,18 Eur (54 Eur×0,9292).

Ieškovė už savo ieškinyje nurodytą reikalavimą turėjo sumokėti 54 Eur žyminio mokesčio, tačiau yra sumokėta 59 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės permokėtas 5 Eur žyminis mokestis (59 Eur - 54 Eur) grąžintinas CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 87 straipsnio 2 dalimi, 279, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Estijos įmonei „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, 458,25 Eur nuomos mokestį, 315,63 Eur sutarties sudarymo mokestį, 82 Eur transportavimo išlaidų atlyginimą, 258,35 Eur sutartinę baudą, 1111,99 Eur kompensaciją už turto sugadinimą, iš viso – 2226,22 Eur (du tūkstančius du šimtus šešis Eur 22 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2226,22 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 50,18 Eur (penkiasdešimties Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei Estijos įmonei „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, 5 (penkis) Eur žyminio mokesčio (mokėjimas atliktas 2020 m. kovo 24 d., iš viso sumokėta 2551 Eur, mokėjimo nurodymo Nr. D557).

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo nutartimi.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.