Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-19 · Byla Nr. N-63-4450-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-19
Bylos Nr.
N-63-4450-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-4450/2010Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.2; 45.4.4(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N. (R. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimo R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2010 m. vasario 17 d. nutarimu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas R. N. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 20 litų baudą, o už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 4000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinės jam paskirtos administracinės nuobaudos - 4000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobaudos paskirtos už tai, kad R. N. 2009 m. spalio 14 d., būdamas neblaivus (1,78 promilių girtumo), vairavo automobilį, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, nesugebėjo suvaldyti automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į metalinį stulpelį, apgadino savo automobilį, stulpelį bei žalią veją, policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo.

Teismas įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, policijos pareigūnų A. V. bei L. S., liudytojo E. N. paaiškinimus. R. N. paaiškinimai dėl to, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ne jis, įvertinti kritiškai, kaip nenuoseklūs, prieštaringi (administracinio teisės pažeidimo protokole R. N. nurodė neturįs supratimo, kas eismo įvykio metu vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, o bylos nagrinėjimo metu pakeitė parodymus, teigė tiksliai žinojęs, jog automobilį vairavo brolis E. N.). Ta aplinkybė, kad liudytojas E. N. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis, sukėlė abejonių E. N. parodymų objektyvumu, todėl jo parodymai taip pat įvertinti kritiškai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis byloje Nr. N5-1291/2006). Teismas atsižvelgė į tai, kad R. N. anksčiau buvo baustas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (transporto priemonių vairavimą tuomet, kai jam atimta tokia teisė; R. N., būdamas neblaivus, yra sukėlęs eismo įvykį).

Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog jiems atvykus į eismo įvyko vietą, R. N. prisipažino vairavęs automobilį (b.l. 3, 4). Tai policijos pareigūnai patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodę, jog iš pradžių R. N. prisipažino vairavęs automobilį, o vėliau, pasitaręs su draugais, parodymus pakeitė, nebepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą. Kadangi pareigūnų parodymai nuoseklūs, pakankamai detalūs, sutampa su tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, duomenų apie tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau būtų turėjęs su šiais pareigūnais reikalų, byloje nėra, konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad pareigūnai turėjo kokį nors motyvą R. N. nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu ir išsigalvoti, jog jis vairavo automobilį.

Teismo vertinimu, pakanka ir įrodymų, pagrindžiančių ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymių buvimą. Automobilio, metalinio stulpelio ir vejos apgadinimo faktai užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole bei eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 5). Posėdžio metu policijos pareigūnai patvirtino, jog atvykę į eismo įvykio vietą, pamatė, kad automobilis nuvažiavęs nuo kelio, nuvažiavimo vietoje ant vejos matėsi automobilio padangų vėžės (žymės), metalinis vandentiekį žymintis stulpelis buvo nulenktas, ant jo matėsi automobilio dažai, kurių spalva atitiko automobilio „MAZDA 626“ dažų spalvą. Pareigūnų teigimu, ant automobilio galinių durelių bei bamperio buvo matyti nauji įbrėžimai (greta senesnių apgadinimų). Aplinkybės, jog automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio, neneigė ir R. N. Liudytojas E. N. posėdžio metu teigė, kad automobilį grąžinti atgal ant kelio buvo galima tik jį buksyruojant (tempiant kitu automobiliu), todėl jis nuėjo kviesti pagalbos. Padaryta išvada, jog šalikelėje esančios vejos apgadinimai buvo neišvengiami (įvertinus visus įrodymus, konstatuotina, jog automobilis buvo gerokai įklimpęs, taigi ir apgadinęs ją). Nors R. N. nurodė, jog įvyko vietoje vejos nebuvo, jis nepaaiškino, kokia pakankamai klampi danga (sprendžiant iš to, jog automobilis pats, netempiamas, negalėjo grįžti ant kelio) buvo automobilio nuvažiavimo nuo kelio vietoje. Tad pagrindo netikėti eismo įvykio vietoje policijos pareigūnų užfiksuotais duomenimis bei juos patvirtinančiais pareigūnų parodymais posėdžio metu nenustatyta.

Konstatuota, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilį vairavo R. N.. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio metu buvo neblaivus (b.l. 6), jo veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Posėdžio metu R. N. pateikė teismui 2009 m. spalio 13 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, patvirtinantį, jog eismo įvykio metu automobilio „MAZDA 626“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau kadangi po eismo įvykio policijos pareigūnams pažeidėjas tokio dokumento nepateikė, jo veika, protokole kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, perkvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį (R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus).

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pakartotinai per metus buvo padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį R. N. jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismas vadovavosi ATPK 30² straipsniu.

II.

R. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir šioje dalyje bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad nutarimas iš dalies naikintinas dėl neteisingo materialinės teisės normų išaiškinimo, procesinių teisės normų pažeidimo. Nurodo, kad teismas iš esmės neištyrė ir neįvertino byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo nekaltumą, motyvuotai nepasisakė, kodėl atmeta jo pateiktus įrodymus ir nevertina byloje esančių prieštaravimų, tuo pažeidė ATPK 256 straipsnį. Apelianto teigimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis vairavo automobilį „MAZDA 626“, kad yra būtini ATPK 127 straipsnyje aptarto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Apeliantas nurodo, kad teismas motyvuotai nutarime nepasisakė dėl pažeidimo objekto buvimo. Pažymi, kad nei byloje, nei protokole nėra užfiksuota, jog kitiems asmenims buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas ar buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis automobilis. Nėra nustatyti asmenys, kuriems priklauso metalinis stulpelis ir veja, taip pat nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kam nors yra padaryta žala. Todėl, apelianto manymu, negali būti atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnį. Pažymima, jog teismas motyvuotai nepasisakė, kodėl jis atmetė kaip įrodymą 2009 m. spalio 14 d. pažymoje užfiksuotus jo automobilio sugadinimus (jie yra tik galinėje automobilio dalyje, padaryti dar 2009 m. gegužės 10 d. eismo įvykio metu ir užfiksuoti 2009 m. gegužės 11 d. Transporto priemonės techninės apžiūros protokole). Apeliantas nurodo, kad įvykio vietos schemoje taip pat užfiksuota, jog jo automobilis „MAZDA 626“ neturėjo jokio kontakto su metaliniu stulpeliu. Tai reiškia, kad nebuvo būtinų pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnyje, sudėties elementų. Apeliantas remiasi ATPK 256, 257 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais bylose Nr. N9-1711/2006 ir Nr. N9-990/2006. Mano, kad policijos pareigūnai privalėjo nustatyti, kam priklauso metalinis stulpelis, ar jis sugadintas būtent jo automobilio (tam turėjo paskirti ekspertizę ir nustatyti, ar jo automobilio dažai ir ant metalinio stulpelio esantys dažai yra identiški), taip pat nustatyti, ar kam nors padaryta žala. Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl protokolo surašymo, ar jis yra teisėtas. Apeliantas remiasi ATPK 259 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais bylose Nr. N16-566/2007, Nr. N3-1135/2005, nurodo, kad protokole nebuvo užfiksuoti įrodymai, kuriuos ištyrus, galima būtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Teismo argumentas, kad jis turėjo įrodyti vejos buvimo ar nebuvimo faktą ir jos sugadinimą, kaip nurodo apeliantas, yra nepagrįstas, nes asmens kaltę turi įrodyti protokolą surašiusi institucija. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai. Apelianto manymu, kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo (ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pabrėžia, kad atsakomybei pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį atsirasti nebūtina nustatyti, ar eismo įvykio metu įstatymo saugomoms vertybėms buvo padaryta žala, pakanka konstatuoti turto apgadinimo (sugadinimo) faktą (pavyzdžiui, kad kontakto metu pakito kitam asmeniui priklausančio turto estetinis vaizdas), nebūtina, kad turto valdytojas (kompetentingos institucijos) įvertintų apgadinimus kaip žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu R. N. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, atskirai neaptarti šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų, o ATPK 127 straipsnio 3 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) - kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, <...> nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) <...> asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4000 iki 5000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

R. N. neigia vairavęs automobilį ir padaręs nurodytus pažeidimus, tačiau jo paaiškinimai dėl to, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ne jis, teismo pagrįstai įvertinti kritiškai, kaip nenuoseklūs, prieštaringi (administracinio teisės pažeidimo protokole R. N. nurodė neturįs supratimo, kas eismo įvykio metu vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, o bylos nagrinėjimo teisme metu pakeitė parodymus, teigė, jog automobilį vairavo brolis E. N.). Policijos pareigūnų A. V. ir L. S. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog jiems atvykus į eismo įvyko vietą, R. N. pripažino vairavęs automobilį (b.l. 3, 4). Tai policijos pareigūnai patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodę, jog iš pradžių R. N. prisipažino vairavęs automobilį, o vėliau parodymus pakeitė (b.l. 33). Kadangi pareigūnų parodymai nuoseklūs, pakankamai detalūs, sutampa su tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, nėra pagrindo jais abejoti, teigti, kad pareigūnai turėjo motyvą R. N. nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu. Liudytojo E. N., kuris yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis, parodymai teismo pagrįstai įvertinti kritiškai. Eismo įvykio vietos schema (b.l. 5) patvirtina, kad aptariamo eismo įvykio metu buvo sulenktas informacinis stulpelis, sugadinta vejos danga. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai patvirtino, jog automobilio nuvažiavimo vietoje veja buvo išvažinėta, o metalinis stulpelis buvo nulenktas, ant jo matėsi automobilio dažai, kurių spalva atitiko R. N. vairuoto automobilio spalvą. Pareigūno A. V. teigimu, ant automobilio bamperio buvo ir naujų apgadinimų. R. N. neneigė, kad automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio, o liudytojas E. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis buvo įklimpęs.

Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. N. vairavo automobilį ir padarė ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje bei 127 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Nors R. N. pateikė teismui 2009 m. spalio 13 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, patvirtinantį, jog eismo įvykio metu jo vairuoto automobilio „MAZDA 626“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kadangi po eismo įvykio policijos pareigūnams jis tokio dokumento nepateikė, jo veika, protokole kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, pagrįstai perkvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį (R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus).

Nors nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, metų laikotarpyje padarytas pakartotinai; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), R. N. nepripažino padaręs pažeidimus, anksčiau buvo baustas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l.9-10), jam paskirtos minimalios ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje bei 127 straipsnio 3 dalyje numatytos nuobaudos. Išdėstytomis aplinkybėmis pagrindo iš dalies naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti bylą nėra. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAudrius BakaveckasRičardas Piličiauskas