Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiajai R. K., kaltinamajam P. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1960-03-31 Naujojoje Akmenėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbuotoju, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie savivaldybės, anksčiau neteistas, 2013-11-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pritaikius BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. susitaikius su nukentėjusiąją R. K.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. šeimos nariui (sugyventinei) sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2014 m. kovo 30 d. apie 06.20 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankos kumščiu į nugaros sritį sugyventinei R. K., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teisme kaltu P. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną parėjo namo su sugyventine R. K. iš gimtadienio, apie 4-5 val. ryte. Tai buvo 2014-03-30, šventė gimtadienį, jis Reginai buvo davęs pinigų, o ryte paklausė, kur tie likę pinigai, ji sako, kad pagalvos, kur juos padėjo. Regina specialiai apsivilko suplyšusį chalatą ir išėjusi į kiemą prie konteinerių paskambino policijai. Tai jis matė pro langą, tuomet išsigando, nes buvo stipriai pagiriotas, todėl pabėgo, vengdamas policijos sulaikymo. Regina po kiek laiko pati paskambino ir pasakė, kad pareitų namo. Ji paskutiniu metu ant kaltinamojo draugų kompanijoje šaukia necenzūriniais žodžiais. Konfliktas kilo dėl pinigų, bet jos nemušė, o tik pastūmė abiem rankom. Regina neatsitrenkė į nieką, ji nukrito į lovą. Negalėjo ji susižeisti. Grįžo namo, nes Regina paprašė. Fizinio smurto jis nenaudoja prieš nukentėjusiąją. Įvykio metu tarp jų buvo fizinis kontaktas. Praėjusiais metais dėl smurto buvo nagrinėjama byla teisme.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, tačiau P. J. kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų bei kitų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Teisme nukentėjusioji R. K., jai išaiškinus BPK 278 str. numatytą teisę, atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Vadovaujantis BPK 276 str., teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b.l.9, 10), kur apklausiama liudytoja ji parodė, kad P. J. yra jos sugyventinis, su kuriuo ji kartu gyvena ir veda bendrą buitį 2 metai ir trys mėnesiai. Gyvena jai priklausančiame bendrabučio kambaryje Kaune, Kovo 11-osios g. 130-92. Jie veda bendrą ūkį. Ji dirba UAB „BSS“ valytoja. Sugyventinis ilgą laiką nedirbo, tačiau šiuo metu įsidarbino UAB „Norvegijos statyba“. Gyvena tik dviese. Sugyventinis yra ūmaus būdo, supyksta dėl smulkmenų. Vieną kartą dėl to, jog į sriubą įpylė „Vegetuos“ prieskonių, sugyventinis ją plūdo, mėtė šakutėmis. 2013 metų spalio 22 d., jos sugyventiniui dėl smurto prieš ją buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir 2013 metų lapkričio 5 d. buvo priimtas teismo nuosprendis. Po teismo sugyventinis kurį laiką elgėsi gražiai, tačiau 2014-02-16 namuose, būdamas neblaivus sugyventinis puolė ją mušti, o ji besigindama šampano buteliu jam praskėlė galvą. Tuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu ir jie susitaikė. Buvo sutarta, kad sugyventinis iš jos namų išsikraustys, tačiau jis neišsikraustė. Nuo 2014 metų vasario mėnesio iki kovo 30 dienos, sugyventinis prieš ją smurtavo ne mažiau trijų kartų. Suduodavo ranka į įvairias kūno vietas, sukeldamas jai fizinį skausmą, tačiau sužalojęs nebuvo. Ji į policiją nesikreipė. 2014-03-30 apie 06.20 val., atsikėlęs sugyventinis pradėjo rėkauti, priekaištauti kodėl ji miega, klausė kur padėjo jo 200 litų. Ji aiškino, kad pinigus jis išjos pasiėmė ir išleido, tačiau jis neklausė. Ji prašė nusiraminti, nes yra ligonė, geria vaistus ir jai reikalinga ramybė, be to yra savo namuose, tačiau sugyventinis neklausė ir sudavė kumščiu ne mažiau 3 kartų jai į nugarą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Išsigandusi smurtavimo ji pamelavo sugyventiniui, kad eina į bendrą virtuvę išmesti šiukšlių ir slapta paėmusi telefoną, vien su apatiniais išėjo į bendrą koridorių iškvietė policiją ir išėjo į laiptinę laukti pareigūnų. Atvykę pareigūnai kambaryje sugyventinio nerado. Ji suprato, kad jis supratęs, kad iškvietė policiją, pasislėpė bendro naudojimo patalpose. Prašo sugyventiniui taikyti poveikio priemones (b.l.9). Papildomos apklausos metu R. K. papildė, kad savo ankstesnius parodymus tvirtina, jų laikosi ir papildo, kad po jos sugyventinio P. J. suduotų trijų smūgių į nugaros sritį, ji į jokią gydymo įstaigą nesikreipė, jai tik tuo metu skaudėjo ir praėjo, po sužalojimo žymių neliko. Jai jokia žala nepadaryta. Pas teismo med. ekspertus nesikreipė dėl to, kad nebuvo jokių žymių (b.l. 10).

Pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu juos patvirtino pilna apimtimi, papildomai paaiškino, jog jai buvo suduota smūgiai stuburo srityje nugaroje, tai buvo trys smūgiai, tuomet jautė pažeminimą. Jis sudavė nesmarkiai. Jautė pažeminimą, nes buvau savo namuose ir negalėjo ramiai gyventi. Taip, jai skaudėjo, tyrimo metu sakė tiesą, jai skaudėjo. Gyvena su kaltinamuoju, nes tikėjosi, kad jis pasikeis savo charakteriu. Ateityje planuoju jį išvaryti, tegul jis miega kur nori, iki šiol gaila buvo. Įvykio metu kaltinamasis ją įžeidinėjo, todėl ji taip pat jį įžeidinėjo. Palyginus su kitais kartais, kai jis mušė, tai dabar ne taip skaudėjo. Ji kaltinamajam sakė, kad jis yra „asilas, durnius, debilas“. Jis jaučia malonumą, kai muša. Kaltinamasis įvykio metu sakė jai: tu „padra, žiurkė, šliurė“.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas D. J. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK patruliu rinktinėje, kaltinamasis nėra giminaitis, jo nepažįsta, susidūręs tarnybiniais reikalais. Gavo iš budėtojo iškvietimą, kad įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, juos lauke pasitiko moteris su chalatu, pasakė, kad ją sugyventinis sumušė, kuris iš namų buvo pabėgęs. Visa tai galėjo būti 2014-03-30, dirbo su kolega patruliu D. B.. Moteris buvo susijaudinusi, atrodė, kad ją tikrai mušė, buvo ankstus rytas, dar buvo tamsu, nelabai šilta, o ji buvo su vienu chalatu. Kūno sužalojimo nesimatė vizualiai, nes sužalojimai buvo ne ant veido. Moteris papasakojo kaip buvo sužalota, bet smulkiai neatsimena tų aplinkybių.

Vadovaujantis BPK 276 str., teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b.l.29), kur apklausiamas liudytoju parodė, kad 2014-03-30 dieną patruliuojant kartu su vyr. patruliu D. B., apie 06.25 vai., buvo gautas iš Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimas, kad Kovo 11-osios g. 130-92, Kaune, mušasi sugyventinis, moteris laukia lauke. Nustatyta, kad policiją kvietė R. K., gim. 1959 m., gyv. Kaunas, Kovo 11-osios g. 130-92, kuri buvo nukentėjusioji. Ji paaiškino, kad bute, konflikto dėl pinigų metu, jai jos sugyventinis P. J., gim. 1960, rankos kumščiu tris kartus sudavė į nugarą, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Moteris atrodė susijaudinusi, buvo su naktiniais rūbais. Vizualiai, vietose, kur nedengia rūbai, sužalojimų nesimatė. Kadangi asmens, kurį nurodė nukentėjusioji, kaip sumušusį ją, namuose nebuvo, todėl jis pristatytas nebuvo. Daugiau apie įvykio aplinkybes nežino, papildyti neturi, (b.1.29 ).

Pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, liudytojas D. J. teisiamojo posėdžio metu juos patvirtino pilna apimtimi.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas D. B. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK 4-ojo būrio vyr. patrulio pareigose, kaltinamasis nėra giminaitis, jo nepažįsta, susidūręs tik tarnybiniais reikalais. Įvykis buvo seniai, bet kiek atsimena, kad viskas vyko paryčiais. Nuvyko nurodytu adresu dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus jau laukė kieme moteris su chalatu, paklausė, kas nutiko, ji pasakė, kad sumušė vyras. Namuose vyro nebuvo, apžiūrėti jos negalėjo, nes parodė, kad mušė į nugarą. Nusistatė kaltinamojo asmenybę, užsirašė duomenis abiejų asmenų ir liepė laukti oper.grupės. Važiavo ieškoti kaltinamojo pagal apibūdintus požymius. Nukentėjusioji moteris buvo susijaudinus, mano, tikrai galėjo smurtauti kaltinamasis jos atžvilgiu. Jiems atvykus, moteris nieko rankose neturėjo. Dabar jau neatsimena, ar moteris sakė, kiek smūgių jai sudavė.

Vadovaujantis BPK 276 str., teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur apklausiamas liudytoju parodė, kad 2014-03-30 dieną patruliuojant kartu su vyr. patruliu D. J., apie 06.25 vai., buvo gautas iš KaunoAVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimas, kad Kovo 11-osios g. 130-92, Kaune, mušasi sugyventinis, moteris laukia lauke. Atvykus j įvykio vietą buvo nustatyta, kad policiją kvietė R. K., gim. 1959 m., gyv. Kaunas, Kovo 11-osios g. 130-92, kuri buvo nukentėjusioji. Ji paaiškino, kad bute, buitinio konflikto dėl pinigų metu, jai jos sugyventinis P. J., gim. 1960, rankos kumščiu tris kartus sudavė į nugarą, dėl ko jai skaudėjo. Moteris atrodė susijaudinusi, buvo su naktiniais rūbais. Vizualiai, vietose, kur nedengia rūbai, sužalojimų nesimatė. Kadangi asmens, kurį nurodė nukentėjusioji, kaip sumušusį ją, namuose nebuvo, todėl jis pristatytas nebuvo. Daugiau apie įvykio aplinkybes nežino, papildyti neturi, (b.l. 20).

Pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu juos patvirtino pilna apimtimi, papildomai paaiškino, jog moteris sakė, kad jai skauda, rodė į kurią vietą nugaroje smūgiai buvo suduoti, ji buvo susijaudinus. Ekipaže nebuvo moters, todėl apžiūrėti iš karto nukentėjusiosios mes vyrai, negalėjome. Buto neapžiūrėjo. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis trenkėte jai kumščiu, kaip jis sako - „kuloku“.

R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji R. K. tiksliai nurodė vietą, kur ji buvo, kai sugyventinis P. J. sukėlė jai fizinį skausmą, (b.l. 16-18).

R. K. ir P. J. akistatos protokolu nustatyta, kad proceso dalyvių apklausų metu duotų parodymų prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekvienas liko prie savo anksčiau duotų parodymų, (b.l. 24).

2014-03-30 R. K. pareiškimu policijai nustatyta, kad 2014 m. kovo 30 d. 6.20 val. valandą namuose Kaune, Kovo 11-osios g. 130-92, sugyventinis P. J. sudavė kumščiu ne mažiau trijų kartų į nugarą. Prašo P. J. dėl jos sužalojimo taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones, (b.l. 2).

2014-03-30 vyresniojo patrulio D. J. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog pateikta informacija dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. (b.l. 6-7).

2014-03-30 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu, Kovo 11-osios g. 130-92, Kaune. (b.1.3-5).

2014-04-01 P. J. tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 34-35).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str. 2 d. ir įrodymų vertinimo.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Išklausius teisme nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolą, bei kitą surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamasis P. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis neigia, sudavęs tris smūgius į nugarą nukentėjusiajai, tačiau iš jo parodymų seka, jog viskas įvyko tuo pačiu laiku, kurį nurodo ir nukentėjusioji R. K., jog iš tiesų ankstyvą rytą tarp sugyventinių kilo konfliktas dėl pinigų. Kaltinamojo ir nukentėjusios parodymai skiriasi iš esmės tik tuo momentu, jog kaltinamasis teigia, kad sugyventinės jis nemušė, o tik ją abiem rankom pastūmė, nors neneigia, jog tarp jų buvo fizinis kontaktas. Tačiau R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtindama anksčiau savo duotus parodymus, vienodai aiškiai ir neužsikirsdama nurodė, jog sugyventinis jai sudavė į nugarą tris smūgius, dėl kurių ji jautė skausmą. Šias R. K. nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnai, kurie iškviesti nukentėjusios pirmieji atvyko į įvykio vietą, ir pirmieji turėjo betarpišką kontaktą su nukentėjusiąja. Ir nors šie liudytojais apklausti policijos patruliai tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jie abu vieningai patvirtino, jog ankstyvą rytą, kai dar buvo prietema, jiems nenormaliai atrodė kieme tik su naktiniu chalatėliu stovinti akivaizdžiai išsigandusi moteris, kuri buvo labai susijaudinusi, ir aiškino įvykio tapačias aplinkybes nurodydama, jog jai sugyventinis tris kartus kumščius sudavė į nugarą, todėl pareigūnams net nekilo menkiausių abejonių, kad R. K. galėjo patirti fizinį smurtą artimoje aplinkoje. Pažymėtina, kad jau tuomet, dar tik paties pirmojo kontakto su policija metu, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis į nugarą ranka jai sudavė tris smūgius, tokias aplinkybes ji patvirtino ir teisme. Teismas neturi priežasčių netikėti nukentėjusios parodymai, kurie yra nuoseklūs ir vientisi nuo pat tyrimo pradžios. Taip pat teismas neturi priežasties netikėti ir policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymais, kurie yra visiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų parodymai visiškai atitinka ir tarnybiniuose pranešimuose esančiai pateiktai informacijai bei bendrai byloje nustatytomis aplinkybėms. Kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Be to, teismas atsižvelgia ir į abiejų sugyventinių tarpusavio konfliktinius santykius, ir į tai, jog kaltinamasis jau 2013 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pritaikius BK 38 str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. susitaikius su nukentėjusiąją R. K., ir į tai, jog ir šį kartą R. K. nurodė, jog kaltinamasis dažnai prieš ją smurtauja. Todėl ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas P. J. dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui (sugyventinei) pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis tyčia menkaverčio konflikto metu sudavė tris smūgius rankos kumščiu į nugaros sritį sugyventinei R. K., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Virš aptartų įrodymų visuma patvirtina P. J. kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka šio nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Bylos duomenimis, 2013 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pritaikius BK 38 str., P. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. susitaikius su nukentėjusiąją R. K.. Atsižvelgiant į paminėtą aplinkybę, kad P. J., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo 2013 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, pastarasis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, todėl priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl P. J. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).

Teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais pagrįstos 2013 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui).

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (abi nusikalstamos veikos baigtos), į laiko tarpą, praėjusį tarp nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamojo asmenybę. P. J. neteistas (b.l. 36-39), administracine tvarka baustas (b.1.40-41), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė (b.l.48), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 50). Sunkinančių ir lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis P. J. turi darbą, dirba UAB „Norvegijos statyba“, pagalbiniu darbuotoju, todėl prokurorės prašoma ilga arešto bausmė jam kliudytų darbui, dėl ko jis realiai prarastų įsigytą legalų pragyvenimo šaltinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tarp sugyventinių esančius konfliktinius santykius, jog jie tarpusavyje dažnai konfliktuoja, vienas kitą kaltina esant nesugyvenamais žmonėmis, kurie bando kartu gyventi, tačiau dėl tarpusavio nesutarimų, tai vis nepavyksta. Kaip jau minėta, laikytina, jog kaltinamasis neteistas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, bei į tai, jog kaltinamasis ne visada turi pastovią gyvenamąją vietą (šiuo metu gyvenam nakvynės namuose), dėl ko laisvės apribojimo bausmę probacijos tarnybai būtų iš esmės neįmanoma kontroliuoti ir vykdyti, kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, jos dydį nustatant mažesnį, nei numatytas vidurkis bei artimą minimaliam (BK 47 str.). Be to, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš sugyventinę, prieš kurią smurtauja jau nebe pirmą kartą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Šiuo atveju bausmių bendrinimas pagal BK 38 str. 4d. numatytą atvejį nėra numatytas nei BK 63 str., nei BK 64 str. Lietuvos aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje ( Nr. 2K–P–429/2007) yra tik pasisakyta, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Plenarinės sesijos nutartyje nenurodytas konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis pagal kurį bendrinamos bausmės. Šiuo aptariamuoju atveju P. J. nusikalstamą veiką darė po pirmojo nuosprendžio (2013-11-11) priėmimo, ir suponuoja, kad turėtų būt taikomas BK 64 str. numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. Tačiau, 2013-11-11 nuosprendžiu P. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam bausmė nebuvo paskirta. BK 64 str. reglamentuoja bausmių subendrinimą, kai per neatliktos bausmės laiką vėl padaro nusikalstamą veiką. Todėl teismas daro išvadą, kad P. J. bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles.

P. J. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Proceso išlaidų apmokėjimui nepateikta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei Baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 276 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., teismas,

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ( 2013-10-21 padaryta veika) ir paskirti jam bausmę - viešuosius darbus dviejų mėnesių laikotarpiui. Įpareigoti P. J. atlikti viešuosius darbus per du mėnesius 20 valandų, neatlygintinai dirbant po 10 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

P. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ( 2014-03-30 padaryta veika) ir paskirti jam bausmę - viešuosius darbus trijų mėnesių laikotarpiui. Įpareigoti P. J. atlikti viešuosius darbus per tris mėnesius 30 valandų, neatlygintinai dirbant po 10 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes iš dalies subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - viešuosius darbus keturių mėnesių laikotarpiui. Įpareigoti P. J. atlikti viešuosius darbus per keturis mėnesius 40 valandų, neatlygintinai dirbant po 10 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose keturių mėnesių laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.