- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-246-368/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. T. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1454-632/2015, kuria tenkintas atsakovės V. L. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. T. (pradinis ieškovas P. K.) pateikė teismui ieškinį atsakovei V. L. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo, prašydamas įpareigoti atsakovę V. L. pašalinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus – malkinę ir sandėlį iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Atsakovė V. L. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama sustabdyti medžių pjaustymo, tvorų statymo, pastatų griovimo ir kitus darbus jos žemės sklype.
Atsakovė nurodė, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų koordinačių nesutapimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsakovės V. L. prašymą tenkino. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė medžių pjaustymo, tvorų statymo, pastatų griovimo ir kitus darbus žemės sklypuose, kurie ribojasi su atsakovės V. L. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad nepatenkinus ieškovo pareikštų reikalavimų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) V. T. prašo teismo nutartį panaikinti ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė nėra pareiškusi teismui jokių reikalavimų ieškovo atžvilgiu.
Teismas nukrypo nuo teismų praktikos.
Atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (ieškovo) V. T. atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių ginčą dėl jiems priklausančių sklypų ribų, taikė prevencines priemones, užkertančias kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.
Teismas sutinka su ieškovo skundo argumentais, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Tačiau, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemonės siekė užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą (status quo). Be to, proporcingumo principo taikymas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto, t. y. teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų atmestas ir padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – tenkintas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovei V. L., iki įsiteisės teismo sprendimas, vykdyti bet kokią veiklą žemės sklypuose, kurie ribojasi su ieškovo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad pats ieškovas siekia užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą ir teismo skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Pagal LR CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. Kadangi apeliantas prie skundo nepridėjo dokumentų, patvirtinančių, kad žyminis mokestis už atskirojo skundo padavimą buvo sumokėtas, iš jo priteistinas 28 Eur žyminis mokestis už skundo padavimą (CPK 80 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 28 Eur žyminį mokestį už atskirojo skundo padavimą valstybei.