- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-615-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- M. P., R. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-640-608/08 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims M. P. , R. K. dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2007-08-13 ieškovė R. P. pateikė ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą atlyginti dėl 2007-03-01 autoįvykyje apgadinto automobilio BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradusią žalą ir išmokėti draudimo išmoką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys turėtų būti tikslinamas, nurodant reikalaujamos atlyginti žalos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-02-11 nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2008-02-20 ieškinio trūkumams pašalinti ir parengiamąjį teismo posėdį atidėti 2008-03-13 14.30 val. Teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, numatytų ieškinio turiniui. Teismas nustatė, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinis, nes ieškovė reikalauja iš atsakovo žalos, padarytos 2007-03-01 autoįvykyje automobiliui BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo, išmokant draudimo išmoką, todėl ieškinyje turi būti nurodyta ieškinio suma ir prašomų atlyginti nuostolių dydis, taip pat nurodyti ir pateikti teismui įrodymai, patvirtinantys žalą ir jos dydį (LR CPK 135 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydama pripažinti 2007-03-01 autoįvykį, kuriame dalyvavo transporto priemonės BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamuoju eismo įvykiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-03-01 autoįvykis yra draudiminis, kuriam įvykus, pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą turi būti išmokama išmoka. Draudikui atsiranda pareiga nustatyti žalos dydį. 2007-03-01 ieškovei priklausančiu automobiliu BMV 520 ieškovės sūnus M. P. važiavo Vilniaus gatve į Kuršėnų miesto centrą. Sankryžoje su Daugėlių gatve užsidegus raudonam šviesoforo signalui M. P. sustabdė automobilį priešais kitus du sustojusius automobilius, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo paskui juos. Už sankryžos važiuodamas apie 40 – 50 km/h greičiu, M. P. staiga pastebėjo į jį iš kairės pusės šalutinio kelio atbula eiga išvažiuojantį automobilį VW Polo, kuris kirto išilginę kelio ženklinimo liniją. M. P. , siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko automobilio vairą į dešinę ir automobilis pradėjo slysti ir atsitrenkė į medį, o po to apsisuko ir atsitrenkė į tvorą. Po autoįvykio automobilio VW Polo vairuotojas R. K. pavažiavo atgal į savo juostą. R. K. 2007-03-01 paaiškinime policijoje parodė, kad, išvažiuodamas iš kiemo atbulas, nepastebėjo atvažiuojančio automobilio ir sudarė avarinę situaciją, t.y. prisipažino kaltu dėl eismo įvykio. Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio patrulio A. Simaičio 2007-03-01 Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą ir apklausus liudytojus, paaiškėjo, kad R. K. , vairuodamas automobilį VW Polo, išvažiuodamas iš kiemo atbulas į kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui BMW 520, kurį vairavo M. P. . Pastarasis, išvengdamas susidūrimo, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį ir gyvenamojo namo tvorą. 2007-03-06 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E707571 R. K. buvo pripažintas nedavęs kelio automobiliui BMW 520, dėl ko įvyko autoavarija, ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda. Minėtas nutarimas nebuvo apskųstas. Autoįvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, į kurį buvo kreiptasi dėl žalos atlyginimo. Atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką (CK 1.138 str. 2 p., 6 p., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 2 d., 15 str., 16 str., 19 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei patikslinus ieškinį tarp šalių kilęs ginčas nebus išspręstas iš esmės. Teismui įpareigojus atsakovą pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju, ieškovė kitoje byloje gali ginčyti draudiko nustatytos mokėtinos draudimo išmokos dydį. Ginčas tarp šalių kilo dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės, o ne dėl įvykio pripažinimo draudiminiu. Tuo atveju, kai apdraustos transporto priemonės valdytojui dėl eismo įvykio kyla civilinė atsakomybė, toks įvykis yra laikomas draudiminiu, o nekylant civilinei atsakomybei, eismo įvykis negali būti pripažintas draudiminiu. Transporto priemonės valdytojui kylanti civilinė atsakomybė neatsiejamai susijusi su žalos atlyginimu, todėl ieškinys yra turtinis. Nutarimas Nr. E707571 administracinio teisės pažeidimo byloje įrodė tik R. K. pritaikytą administracinę atsakomybę, todėl negali būti laikomas tiesioginiu įrodymu, pagrindžiančiu civilinę atsakomybę. Ekspertinę pažymą surašęs vyresnysis ekspertas M. S. turi teismo eksperto kvalifikaciją ir ekspertinio darbo stažą. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovei priklausantį automobilį vairavęs M. P. , būdamas pasimetęs, nesureagavo stabdyti. Byloje svarbu nustatyti ieškovės automobilį vairavusio M. P. kaltės dalį, kadangi tai sąlygotų visišką ar dalinį R. K. atleidimą nuo civilinės atsakomybės, eismo įvykio pripažinimą draudiminiu bei draudimo išmokos dydį (CK 6.270 str. 1 d. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 2 d. (2004-05-01 redakcija, galiojusi eismo įvykio metu).
Tretysis asmuo M. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškinyje teisingai išdėstytos visos 2007-03-01 autoįvykio aplinkybės. Eismo įvykis įvyko dėl R. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir tai patvirtino oficialus rašytinis įrodymas Šiaulių rajono policijos komisariato 2007-03-06 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Įrodymų, kurie paneigtų šį oficialų rašytinį įrodymą, byloje nėra, todėl minėtas eismo įvykis turėtų būti pripažintas draudiminiu.
Tretysis asmuo R. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su juo sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-05-08 nutartimi ieškovės R. P. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ bei tretiesiems asmenims M. P. ir R. K. dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo reikalavimą kildino iš delikto – trečiojo asmens R. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sąlygojusio ieškovei žalą jai priklausančio turto (automobilio) apgadinimu. Teismas pažymėjo, kad LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nenumato ieškovės reikalaujamo jos pažeistų teisių gynimo būdo. Šio įstatymo numatytas nukentėjusio dėl autoįvykio asmens teisių gynimo būdas – draudimo išmokos, skirtos autoįvykiu padarytų nuostolių atlyginimui, išmokėjimas. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtą įstatymą draudžiamojo įvykio buvimas yra pagrindas nukentėjusiajam trečiajam asmeniui reikalauti draudiką išmokėti draudimo išmoką, kuri yra skirta jo patirtų nuostolių atlyginimui. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomos pripažinti aplinkybės nelaikytinos jo pažeistų teisių gynimo būdu, nes tai yra viena iš ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių. Pripažinus esant draudiminį įvykį, kitas ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (pvz., žalą ir kt.), atsirastų pagrindas ginti pažeistą ieškovo teisę įstatymo numatytu būdu, kurį privalo nurodyti ieškovas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalaujamas draudžiamojo įvykio pripažinimas nesukeltų nė vienai proceso šaliai teisinių pasekmių, t. y. nepakeistų nei ieškovo, nei atsakovo teisių bei nesąlygotų jiems jokių pareigų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui teismo nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, vienas teismo nurodytų trūkumų – ieškinyje nenurodytas ieškinio dalykas, tačiau ieškovas pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame taip pat nenurodytas ieškinio dalykas – įstatymo numatytas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas, ieškinį paliko nenagrinėtu (CK 1.138 str., CPK 5 str. 3 d., 296 str. 1 d. 11 p., 2 d., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė R. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-05-08 nutartį ir perduoti bylą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, įtraukti į civilinę bylą Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją duoti išvadą byloje, paskirti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Atskirojo skundo argumentai:
1) Ieškovė nurodė, kad jos teisės į žalos atlyginimą yra pažeistos, nes atsakovas eismo įvykio nepripažino draudiminiu ir neišmokėjo draudimo išmokos. Patikslintame ieškinyje buvo paaiškinta, jog ieškovei įrodžius ir teismui pripažinus autoįvykį draudžiamuoju, būtų pakankamai apgintos ieškovės teisės, t.y. tenkinus ieškinį ir pripažinus eismo įvykį draudžiamuoju, būtų pripažinta egzistuojant juridinį faktą, kurio pagrindu ieškovė įgyja teisę į draudimo išmoką LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o atsakovas privalo nustatyti žalą ir ją įvertinti.
2) LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nereglamentuoja procesinio (teisminio) teisių gynimo būdo. Minėto įstatymo 3 skirsnyje reglamentuojamas ne pažeistų teisių gynimas, o žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarka. Juridinio fakto – draudžiamojo įvykio buvimo nustatymas yra pakankamas asmens teisių gynimo būdas. Įstatymas šaliai leidžia pasirinkti kokiu būdu ir mastu ginti savo teises, t.y. neįpareigoja šalies visa įmanoma apimtimi ginti savo galimai pažeistas teises.
3) Neteisinga teismo išvada, kad įvykio pripažinimas draudiminiu nesukeltų nei vienai proceso šaliai teisinių pasekmių. Esant draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė įgyja pareigą nustatyti žalos dydį ir išmokėti žalos atlyginimą, o nukentėjęs tretysis asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo, t.y. draudiminio įvykio pagrindu tarp draudimo įmonės ir nukentėjusiojo asmens atsiranda teisiškai reikšmingi santykiai, sąlygojantys šių asmenų statusą.
4) Pirmosios instancijos teismui pateiktas pirminis ieškinys atitiko visus įstatymo numatytus reikalavimus, todėl teismas jį priėmė ir iškėlė civilinę bylą, bei atliko kitus CPK numatytus veiksmus. Antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu teismas įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovė, nors ir manydama, jog teismo 2008-02-11 nutartis buvo nepagrįsta, patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2007-03-01 autoįvykį, kuriame dalyvavo transporto priemonės BMW 520 ir VW Polo, draudžiamuoju eismo įvykiu. Ieškovei nesuprantama, kodėl teismas atsisakė vykdyti teisingumą ir neišsprendė reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas patikslintą ieškinį, tuo konstatavo, kad trūkumai pašalinti. Teismas neturėjo teisės palikti ieškinio nenagrinėtu, kadangi patikslintam ieškiniui jokių trūkumų nenustatė.
5) Į civilinę bylą tikslinga įtraukti Lietuvos draudimo priežiūros komisiją, kurios išvada padėtų apeliacinės instancijos teismui teisingai išnagrinėti atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismo pateiktas LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo aiškinimas draudiko pareigą nustatyti turtui padarytos žalos dydį perkėlė nukentėjusiajam trečiajam asmeniui. Ginčo išsprendimas taip pat susijęs su teismo pozicija, kad įvykio pripažinimas draudžiamuoju nesukelia šalims jokių teisinių pasekmių. Tinkamas šioje byloje iškilusių draudimo santykių išaiškinimas turi svarbią visuomeninę reikšmę, nes gali suformuoti neteisingą praktiką, jog įstatymu draudikui numatytos pareigos gali būti nepagrįstai perkeliamos nukentėjusiajam asmeniui.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-05-08 nutartį nepakeistą.
Tretysis asmuo M. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-05-08 nutartį ir perduoti bylą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, įtraukti į civilinę bylą Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją duoti išvadą byloje, paskirti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2008-05-08 nutartimi palikdamas ieškinį dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju nenagrinėtą, nepasisakė ir neišsprendė byloje pareikšto reikalavimo, kurio ieškovė nėra nustatyta tvarka atsisakiusi, ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo įpareigoti atsakovą atlyginti dėl 2007-03-01 autoįvykyje apgadinto automobilio BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradusią žalą ir išmokėti draudimo išmoką, nes patikslintu ieškiniu ieškovė nėra atsisakiusi šio reikalavimo. Tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p., 338 str.). Šis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.), nes šių procesinių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.). Dėl šios priežasties yra atmetamas prašymas skirti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimą, nes teisėjų kolegija konstatavo, kad yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 321 str. 1 d. 2 p., 336 str., 338 str.).
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs 2007-08-13 ieškinį ir 2007-02-22 patikslintą ieškinį, pravedęs 2008-03-13 parengiamąjį posėdį, turėjo nutartimi nustatyti terminą ieškovei visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, pasiūlant byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo principą (LR CPK 115 str. 4 d., 141 str. 3 d., 225 str., 230 str.).
Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Atsižvelgdama į tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su draudimo priežiūra, teisėjų kolegija daro išvadą, kad į civilinę bylą nėra tikslinga įtraukti Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją duoti išvadą byloje, nes kilusius ginčus sprendžia teismas, o ne draudimo priežiūrą vykdanti institucija.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nes tai nėra apeliacinio apskundimo dalykas, sprendžiant klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Teismo siekis išvengti ilgo pasiruošimo bylos nagrinėjimui negali užkirsti kelio asmeniui kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Negalima riboti ieškovės procesinių teisių formaliu pagrindu, kai ieškovė siekia išspręsti ginčą teisme ir jos interesų gynybai yra reikšmingas civilinės bylos iškėlimas dėl sutrumpintos ieškinio senaties eigos.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes bylos aplinkybes ir argumentus, bei bylinėjimosi išlaidų klausimą išnagrinės pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas ginčą CPK nustatyta tvarka. Kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo (LR CK 1.5 str., 1.125 str. 7 d.; LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 111 str., 113 str., 115 str., 137 str., 138 str., 141 str. 3 d., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.