- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-234-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02808-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Rita Kisielienė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- Labdaros, paramos fondo Lietuvos
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Aplinkosauginių sprendimų centras“, Norvegijos gamtos tyrimų institutas, UAB „Hnit-baltic“
- Kategorijos
- 2.1.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Labdaros ir paramos fondo Lietuvos gamtos fondo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Labdaros ir paramos fondo Lietuvos gamtos fondo ieškinį atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems asmenims VšĮ „Aplinkosauginių sprendimų centras“, Norvegijos gamtos tyrimų institutas, UAB „Hnit-baltic“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra vykdo projektą „Nacionalinės studijos apie pagrindinių ekosistemų teikiamų paslaugų pasiskirstymą ir būklę Lietuvos teritorijoje parengimas“, pagal sudarytoje 2014-07-11 Projekto įgyvendinimo sutartyje Nr. 29TP-2014-4 nurodytas bendrąsias ir specialiąsias sąlygas. Projekto įgyvendinimui atsakovė su ieškovu, veikiančiu su trečiaisiais asmenimis Jungtinės veiklos pagrindu 2015-05-07 sudarė Nacionalinės studijos apie pagrindinių ekosistemų teikiamų paslaugų pasiskirstymą ir būklę Lietuvos teritorijoje parengimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 28TP-2015-29. Pagal Sutarties 1 priedo III skyriuje išdėstytų uždavinių įgyvendinimo seką, galutinė ataskaita ir veiklos, reikalingos iki jos parengimo, turėjo būti atliktos tiesiogiai remiantis tarpinės ataskaitos ir veiklų, atliktų iki tarpinės ataskaitos rezultatais.Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti Labdaros ir paramos fondo Lietuvos gamtos fondo, VšĮ „Aplinkosauginių sprendimų centras“, Norvegijos gamtos tyrimų institutas ir UAB „Hnit-baltic“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, atstovaujamų Lietuvos gamtos fondo ir atsakovo 2015-05-07 sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 28TP-2015-29 dėl paslaugos „Nacionalinė studija apie pagrindinių ekosistemų teikiamų paslaugų pasiskirstymą ir būklę Lietuvos teritorijoje“ (toliau – Sutartis) teikimo nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Nurodė, jog atsakovas 2015-12-29 vienašališkai nepagrįstai nutraukė Sutartį nesant esminio sutarties pažeidimo. Pagal Sutartį numatyta Įvadinė ataskaita buvo pateikta atsakovui 2015-06-15 ir atsakovui šios ataskaitos turinys buvo priimtinas, dėl jos jokių pastabų nebuvo gauta. Siekdamas pilnai ir tinkamai vykdyti sutartį, ieškovas informavo atsakovą apie trikdžius, susijusius su Tarpinės ataskaitos pateikimu nustatytu terminu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad terminas Tarpinei ataskaitai pateikti nebuvo esminė sąlyga ir buvo numatytas kompensacinis mechanizmas vėlavimo atveju, ieškovas toliau dirbo prie Tarpinės ataskaitos, apie ką informavo atsakovą. Nepaisant to, 2015-12-08 raštu atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad dėl vėlavimo pateikti tarpinę ataskaitą nuo 2015-12-29 nutraukia Sutartį. Ieškovo nuomone, vėlavimas pateikti tarpinę ataskaitą nėra esminis sutarties pažeidimas ir negali būti pagrindas sutarties nutraukimui, vėlavimas tik suteikė teisę atsakovui reikalauti delspinigių, be to, pačioje sutartyje buvo numatyta, jog terminai gali būti pratęsiami. Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutiko. Nurodė, jog atsakovas vykdo projektą „Nacionalinės studijos apie pagrindinių ekosistemų teikiamų paslaugų pasiskirstymą ir būklę Lietuvos teritorijoje parengimas“. Sutartis, kurios nutraukimą ginčija ieškovas, yra sudaryta įgyvendinant šį Projektą. Pagal Projekto įgyvendinimo sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 p., tuo atveju, jei projekto veikų įgyvendinimo sparta neužtikrina efektyvaus avanso panaudojimo, Centrinė projektų valdymo agentūra įvertinusi avanso poreikio sumažėjimą, gali pareikalauti grąžinti visą avansą ar jo dalį arba atitinkamą dalimi sumažinti mokėtiną sumą pagal pateiktą mokėjimo prašymą. Lėšos, skirtos projekto įgyvendinimui ir kurių dalis jau yra panaudota avanso ieškovui išmokėjimui, yra skirtos iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų. Atsakovas nurodė, jog ieškovas, nepristatydamas Tarpinės ataskaitos Sutartyje nurodytu terminu (2015-10-15), neteikdamas atsakovui išsamios informacijos apie avanso panaudojimą ir darbų eigą, pažeidė Sutarties nuostatas ir padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl atsakovas 2015-12-08 raštu pranešė ieškovui, jog Sutartis bus nutraukta per 14 kalendorinių dienų. Atsakovas pažymėjo, jog jis nutraukė sutartį ne tik dėl vėlavimo pateikti tarpinę ataskaitą, bet dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimų visumos: atsisakymo pateikti išsamią informaciją apie avanso panaudojimą ir atliktų darbų eigą, tarpinės ataskaitos nepateikimo iki pat Sutarties nutraukimo dienos, bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos pažeidimo. Ieškovas vėlavo vykdyti įsipareigojimus net ir pradėjus taikyti nuobaudas – skaičiuoti delspinigius. Pažymėjo, jog ieškovas nesikreipė dėl sutarties termino pratęsimo.Trečiasis asmuo UAB „Hnit-baltic“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame ieškovo pareikštą reikalavimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Trečiajam asmeniui iki šiol jokie duomenys, reikalingi žemėlapių rengimui perduoti nebuvo, į šį asmenį nesikreipė nei ieškovas, nei atsakovas ir jis nėra pradėjęs vykdyti sutartinių įsipareigojimų dalies. Jis turėjo atlikti paskutinius pirkimo sutartyje numatytus darbus. Trečiojo asmens vertinimu, atsižvelgiant į dabartinę Pirkimo sutarties vykdymo stadiją, nėra objektyvių galimybių pirkimo sutartį įvykdyti laiku.Trečiasis asmuo Norvegijos gamtos tyrimų institutas pranešė, jog laikosi neutralios pozicijos, prašė kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog kliento teisę vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį reglamentuoja CK 6.721 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta speciali paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo tvarka lyginant su bendrosiomis sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje. Teismas nurodė, jog atsakovo į bylą pateikti šalių tarpusavio susirašinėjimo dokumentai, atsakovo darbuotojų, liudijusių teisme paaiškinimai, patvirtina atsakovo išdėstytas aplinkybes dėl ieškovo bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos pažeidimo, tarpinės ataskaitos nepateikimo sutartyje numatytu terminu. Ieškovas, atsakydamas į atsakovo pagrįstus prašymus teikti informaciją ir vykdyti Sutartį, apsiribodavo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad Sutartis gali būti įvykdyta ateityje, kaip numatyta CK 6.217 str. 1 d. 4 p. Atsakovas nurodė aplinkybes, dėl kurių buvo suvaržytas Sutarties vykdymas taip, kad iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą, o vienai iš šalių pasidarė sudėtinga įvykdyti prievolę ir neliko galimybių išsaugoti sutartį ir atkurti sutarties šalių prievolių pusiausvyrą.Teismas padarė išvadą, jog atsakovo veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį atitiko proporcingumo principą, nes buvo atsižvelgta į santykių pobūdį – šie santykiai kilę iš paslaugų sutarties, o sutarties pažeidimai, įvertinus visą sutarties terminą truko gana ilgą laiką, be to, sutarties nutraukimą iš esmės nulėmė ieškovo veiksmai, todėl konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas pripažinti Labdaros ir paramos fondo Lietuvos gamtos fondo, VšĮ „Aplinkosauginių sprendimų centras“, Norvegijos gamtos tyrimų institutas ir UAB „Hnit-baltic“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, atstovaujamų Lietuvos gamtos fondo ir atsakovo 2015-05-07 sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 28TP-2015-29 dėl paslaugos „Nacionalinė studija apie pagrindinių ekosistemų teikiamų paslaugų pasiskirstymą ir būklę Lietuvos teritorijoje“ teikimo nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) Labdaros ir paramos fondo Lietuvos gamtos fondo apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-12 sprendimo motyvuojamąją dalį, panaikinant pirmosios instancijos teismo motyvuojamoje dalyje nurodytą Sutarties nutraukimo aplinkybių vertinimą, atliktą remiantis CK 6.217 str., ir palikti galioti tik tą sprendimo dalį, kurioje nurodoma, kad Sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva, t.y. vadovaujantis CK 6.721 str. nuostatomis. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad Sutartį atsakovas nutraukė vadovaudamasis CK 6.721 str., t.y. savo iniciatyva, ieškovui lieka teisė reikalauti atlyginimo už atliktus darbus vykdant Sutartį. Tuo tarpu, šioje byloje pirmosios instancijos teismui motyvuojamoje dalyje papildomai nurodžius, kad galimai buvo ir CK 6.217 str. numatyti pagrindai Sutarties nutraukimui t. y. esant esminiam jos pažeidimui, ko atsakovas niekaip neįrodė, o ieškovas tinkamai paneigė, galimybės ieškovui gauti visą atlyginimą už teisėtai ir tinkamai atliktas paslaugas pagal Sutartį sumažėtų. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė į tolesnę teisinę gynybą siekiant teisėto ir tinkamo atlyginimo už atliktus darbus pagal Sutartį. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuojama tik tai, kad neva ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad Sutartis gali būti įvykdyta ateityje, ką, beje, paneigė ieškovo į bylą pateikta 250 lapų Tarpinės ataskaitos kopija (Ieškinio priedas Nr. 6) ir vėliau, dar bylos nagrinėjimo metu, pateikta galutinė Tarpinė ataskaita. Tokiu būdu, neatsižvelgdamas į ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir taip pat pažeidęs materialinės teisės normų (CK 6.217 str. nuostatų) taikymo taisykles priėmė teisinį neapibrėžtumą sukūrusį ginčijamą sprendimą. Sutarties vykdymo laikotarpis/trukmė yra iki 2016-04-30 (su galimu pratęsimu iki 2017-04-30) ir tai yra esminė Sutarties sąlyga. Sutarties vykdymo laikotarpiu paslaugų teikimo terminai - t.y. Įvadinės, Tarpinės, Galutinės ataskaitos teikimas - gali būti keičiami. Todėl vadovaujantis Sutarties 9.2 p., šie terminai nėra esminė Sutarties sąlyga, o vėlavimas suteikti paslaugas – pateikti ataskaitas – Sutartyje numatytais terminais (t.y. Tarpinę ataskaitą iki 2015-10-15) yra neesminis. Sutarties 7.2 punkte numatyta, kad vėlavimas atlikti tarpinius veiksmus suteikia teisę atsakovei skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nepateiktų paslaugų kainos už kiekvieną termino praleidimo dieną, neviršijant 10 proc. bendros Sutarties kainos. Kitaip tariant, Sutarties Šalys yra sutarusios dėl kompensacinio mechanizmo, kol už vėlavimą priskaičiuotų delspinigių suma neviršija 10 proc. bendros Sutarties kainos. Tik priskaičiuotiems delspinigiams viršijus 10 proc. bendros Sutarties kainos pažeidimas tampa esminiu ir Agentūra įgyja teisę, numatytą Sutarties 7.3. punkte, t.y. teisę nutraukti Sutartį. Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad bendra Sutarties kaina sudaro 839 000 Eur, todėl 0,02 proc. delspinigiai už vieną dieną sudaro 167,8 Eur. Reiktų 500 kalendorinių dienų, kad skaičiuojami delspinigiai viršytų 10 proc. bendros Sutarties kainos. Kadangi pagrindu Sutarties nutraukimui tapusi aplinkybė turėjo įvykti 2016-10-15, yra akivaizdu, kad atsakovas Sutarties nutraukimo momentui dar nebuvo įgijęs teisės pasinaudoti Sutarties 7.3 punkte numatyta Sutarties nutraukimo teise kaip savo neva pažeistų teisių gynimo priemone, nes dar nebuvo įvykusi aplinkybė leidžianti kvalifikuoti vėlavimą, kaip pakankamą pažeidimą, turintį esminės reikšmės. Atitinkamai, atsakovė negalėjo šiuo pagrindu nutraukti Sutarties, todėl jos nutraukimas negali būti pripažintas dėl esminio Sutarties pažeidimo.Ieškovas ieškinio nagrinėjimo teisme metu parengė galutinę Tarpinę ataskaitą, kurios nagrinėti atsakovas net nepanoro ir grąžino ieškovui jos nevertinęs. Sutarties vykdymas buvo užtikrintas AB SEB banko išduotais Sutarties sąlygų vykdymo garantiniais raštais Nr. 56780A020977 ir Nr. 56780A021340 bendrai 141 950 eurų sumai. Garantiniu raštu Nr. 56780A021340 buvo garantuota už 100 000 Eur avanso grąžinimą, o garantiniu raštu Nr. 56780A020977 buvo garantuota už Sutarties sąlygų įvykdymą 41 950 Eur sumai, t. y. Sutarties nutraukimo atveju ieškovas prarastų 41 950 Eur sumą. Ieškovas vykdydamas Sutartį per 2015 m. liepos – gruodžio mėn. patyrė 35 452,48 Eur darbuotojų, rengusių ataskaitą, darbo užmokesčio sąnaudų. Išdėstyti faktai liudija, kad iš viso apeliantas, dėl atsakovės siekiamo įrodyti Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo, kurio iš tiesų nebuvo, patirtų didelių nuostolių.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:Apeliantas, nepristatydamas Tarpinės ataskaitos Sutartyje nurodytu terminu iki 2015-10-15, neteikdamas atsakovui išsamios informacijos apie avanso panaudojimą ir darbų eigą, o tik pateikdamas daug deklaratyvaus pobūdžio raštų, pažeidė Sutarties nuostatas ir padarė esminį Sutarties pažeidimą. Atsakovė 2015-12-08 raštu pranešė ieškovui, jog Sutartis bus nutraukta per 14 kalendorinių dienų. Sutartis buvo nutraukta ne tik dėl vėlavimo pateikti Tarpinę ataskaitą, bet ir dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimų visumos: atsisakymo pateikti išsamią informaciją apie avanso panaudojimą ir atliktų darbų eigą, veiklų, būtinų atlikti iki Tarpinės ataskaitos, neatlikimo, Tarpinės ataskaitos ir metodinių rekomendacijų, be kurių iš esmės nebuvo įmanoma toliau vykdyti kitas veiklas, įgyvendinti Sutarties ir parengti Galutinės ataskaitos, nepateikimo iki pat Sutarties nutraukimo dienos, bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos vykdymo pažeidimo; ieškovas vėlavo vykdyti įsipareigojimus net ir pradėjus taikyti netesybas – skaičiuoti delspinigius; ieškovas nesikreipė dėl sutarties termino pratęsimo, negrąžino avanso atsakovei pagal pateiktą reikalavimą grąžinti išmokėtą avansą.Pirmosios instancijos teismas vertino trečiojo asmens UAB „Hnit-Baltic“ atsiliepime pateiktus argumentus ir motyvus, jog trečiajam asmeniui iki šiol jokie duomenys, reikalingi žemėlapių rengimui perduoti nebuvo, į šį asmenį nesikreipė nei ieškovas, nei atsakovė, ir jis nėra pradėjęs vykdyti sutartinių įsipareigojimų dalies; jis turėjo atlikti paskutinius pirkimo sutartyje numatytus darbus; trečiojo asmens vertinimu, atsižvelgiant į dabartinę pirkimo sutarties vykdymo stadiją, nėra objektyvių galimybių pirkimo sutartį įvykdyti laiku. Sutartyje (įskaitant Sutarties priedą Techninę specifikaciją) numatyti terminai Sutartyje numatytoms veikloms atlikti ir Tarpinei ataskaitai bei metodinėms rekomendacijoms parengti ir pateikti atsakovei pagal Sutarties sąlygas jau buvo pasibaigę iki atsakovės sprendimo nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo. Ieškovui nepateikus Tarpinės ataskaitos ir atsakovei nepriėmus sprendimo dėl Sutartyje numatytų veiklų, Tarpinės ataskaitos ir metodinių rekomendacijų, be kurių iš esmės neįmanoma toliau įgyvendinti Sutarties ir parengti Galutinės ataskaitos, atitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams ir tinkamumo, pagal Sutarties sąlygas Galutinės ataskaitos parengimas yra neįmanomas, dėl ko neįmanomas ir Sutarties įvykdymas. Dėl nurodytų argumentų ir motyvų atsakovė ir teismas įvertino, jog atsakovė negauna to, ko tikėjosi iš Sutarties.Apeliantas netinkamai aiškina ir vertina pirmos instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir teikia subjektyvią nuomonę dėl galimos atsakovės kaltės. Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog vėlavimas vykdyti sutartį nėra esminė aplinkybė, kadangi Sutartyje yra numatyta teisė atsakovei reikalauti delspinigių, taip pat tai, jog Sutartyje buvo numatytas terminų pratęsimas. Apeliantas nepagrįstai remiasi Sutarties 7.2 papunkčiu, numatančiu delspinigių skaičiavimo tvarką, nes Sutartis buvo nutraukta ne 7.3.3 papunktyje nurodytu teisiniu pagrindu.Sutartyje numatyta galimybė pratęsti tarpinių paslaugų veiklų terminus nebūtinai reiškia, jog nurodytų paslaugų veiklų terminai būtų pratęsti. Kita vertus, ieškovas nepateikė jokių prašymų dėl Sutartyje nurodytų paslaugų veiklų pratęsimo. Ta aplinkybė būtent ir pagrindžia, jog ieškovas nebendradarbiavo ir nevykdė Sutartimi prisiimtų prievolių sąžiningai ir kokybiškai.Apelianto veiksmai, tariamai susiję su Sutarties įsipareigojimų vykdymu, atlikti teisminio ginčo nagrinėjamu laikotarpiu, t.y. po 2015-12-29, neturi reikšmės atsakovės 2015-12-29 sprendimo nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo teisėtumui ir pagrįstumui.Tuo atveju, jeigu Tarpinė ataskaita ir kiti tyrimų, atliktų įgyvendinant Sutartį, rezultatai būtų pateikti atsakovei iki Sutarties nutraukimo, atsakovė turėjo pareigą įvertinti atliktų veiklų, aprašytų Tarpinėje ataskaitoje, bei kitų tyrimų, atliktų pagal Sutartį, rezultatų, tarpe jų - ir parengtų metodinių rekomendacijų, be kurių neįmanoma įgyvendinti Sutarties ir parengti Galutinės ataskaitos, atitikimą Techninės specifikacijos reikalavimams Sutartyje nustatyta tvarka, o Galutinę ataskaitą ieškovas pagal Sutarties sąlygas turėjo būti pateikti iki 2016-02-15. Dėl nurodytųjų aplinkybių veiklų, būtinų atlikti iki Tarpinės ataskaitos pateikimo neatlikimas, Tarpinės ataskaitos ir metodinių rekomendacijų nepateikimas laiku darė esminį neigiamą poveikį Sutarties vykdymui iki 2016-04-30; dėl nurodytų aplinkybių, ieškovui laiku nepateikus Tarpinės ataskaitos atsakovei, atsakovė neturėjo pagrindo tikėti, jog bus pateikta Galutinė ataskaita ir Sutartis bus įvykdyta ateityje.Apeliantas nepateikė įrodymų, kad patyrė neproporcingai didelių nuostolių.Nesutinka su apelianto nurodytos teismo motyvuojamosios dalies aiškinimu. Atsakovės nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje paminėjo CK 6.721 straipsnio 1 dalį kaip vieną iš sutarties nutraukimo vienašališkai teisinių pagrindų, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ir ieškovo ieškinyje ir triplike nurodytus teiginius, kad Sutartis buvo nutraukta tariamai ne dėl esminio Sutarties pažeidimo, ir ieškovo motyvus pagrįstai ir motyvuotai atmetė. Atsakovės nuomone, apelianto teiginiai, jog teismas padarė tokią išvadą nurodytoje situacijoje, kad tai yra savarankiški motyvai, kurie gali daryti poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, jų teisiniam statusui, gali sukurti teisinius padarinius ateityje, dėl ko ieškovas įgytų teisę kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus), yra nepagrįsti ir subjektyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvuojamoje dalyje atliktu vertinimu, kur nurodyta, kad Sutartis nutraukiama remiantis CK 6.217 str., bei prašo palikti galioti tik tą sprendimo dalį, kurioje nurodoma, kad Sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva, t.y. vadovaujantis CK 6.721 str. nuostatomis. Pagal CK 6.217 str. 2 d. įtvirtinta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 2 dalis); antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališko jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sutarties nutraukimą kvalifikuojančius požymius nevertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šalių sudarytos Sutarties 9.7 punktą jeigu viena šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.217 str. yra esminis Sutarties pažeidimas, kita šalis gali vienašališkai nutraukti Sutartį apie tai pranešusi Sutartį pažeidusiai šaliai prieš 14 kalendorinių dienų. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalys (apeliantas ir atsakovė) 2015-05-07 sudarė „Nacionalinės studijos apie pagrindinių ekosistemų teikiamų paslaugų pasiskirstymą ir būklę Lietuvos teritorijoje parengimo“ paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 28TP-2015-2, kurios dalykas – nacionalinės studijos apie pagrindinių ekosistemų teikiamų paslaugų pasiskirstymą ir būklę Lietuvos teritorijoje parengimo paslaugos (Sutarties 1.1 p.). Sutarties trukmė – iki 2016-04-30. Sutartis gali būti pratęsiama tomis pačiomis sąlygomis iki 6 mėnesių laikotarpiui (Sutarties 2.1 p.). Pagal sutarties 2.4 punktą apeliantas (veikiantis kartu su jungtinės veiklos partneriais) paslaugas teikia pagal suderintą grafiką, parengtą pagal Techninėje specifikacijoje (Sutarties 1 priedas) nurodytus terminus: įvadinė – per 30 dienų nuo paslaugų teikimo pradžios, tarpinė ataskaita – iki 2015-10-15, galutinė ataskaita – iki 2016-02-15. Pagal Sutarties 5.1 punktą apelianto pareigos – tinkamai, laiku ir kokybiškai vykdyti sutartį (5.1.1 p.); suteikti visas paslaugas, numatytas sutartyje, pasirūpinti visomis būtinomis priemonėmis, reikalingomis tinkamai vykdyti Sutartį (5.1.2. p.); paslaugas teikti sutartyje ir jos priede nustatytais terminais (5.1.4); teikiant paslaugas glaudžiai bendradarbiauti su pirkėju, vadovautis jo teikiamomis pastabomis <...> (5.1.5 p.); nedelsiant raštu informuoti pirkėją apie bet kurias aplinkybes, kurios trukdo ar gali sutrukdyti tiekėjui užbaigti paslaugų teikimą nustatytais terminais ir imtis neatidėliotinų priemonių joms pašalinti (5.1.7 p.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, jog atsakovė 2015-09-22 raštu Nr. (11)-A4-10495 kreipėsi į apeliantę, prašydama per tris darbo dienas pateikti išsamią finansinę ataskaitą (pridedant patirtas išlaidas įrodančius dokumentus) apie avansiniu mokėjimu išmokėtų lėšų, skirtų Pirkimo-pardavimo sutarties įgyvendinimui, panaudojimą. Šiame rašte taip pat atsakovė atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Sutarties 1 priedo 20.2 punktu, tarpinė ataskaita turi būti pateikta iki 2015-10-15. Elektroniniu paštu 2015-09-29 atsakovė dar kartą nurodė, jog apeliantas privalo pateikti 2015-09-22 rašte nurodytą informaciją. Atsakovė, negavusi iš apelianto atsakymo, elektroniniu paštu 2015-10-02 nurodė, jog, vadovaudamasi Sutarties 9.7 punktu, gali inicijuoti sutarties nutraukimą. Dar kartą dėl informacijos pateikimo atsakovė į apeliantą kreipėsi 2015-10-09 raštu (11)-A4-11290, kuriame prašė pateikti apie avansiniu mokėjimu išmokėtų lėšų panaudojimą. 2015-12-08 raštu dėl avanso grąžinimo ir sutarties nutraukimo atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 9.7 punktu ir CK 6.217 str., informavo apeliantą, kad Sutartis bus nutraukta per 14 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo bei prašo grąžinti atsakovei 100 000 Eur avansą. 2015-12-29 raštu dėl pranešimo apie nutrauktą sutartį atsakovė informavo apeliantą, kad sutartis nutraukta nuo 2015-12-29.Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarpinė ataskaita Sutartyje numatytu terminu (iki 2015-10-15) nebuvo pateikta. Bylos duomenimis, tarpinę ataskaitą (darbinį variantą) apeliantas pateikė jau ieškovui vienašališkai nutraukus sutartį - apelianto pareikšto ieškinio dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimo metu. Toks sutartinių įsipareigojimų vykdymas negali būti laikomas tinkamu, o taip pat nereiškia, kad atsakovė galėtų tikėtis, jog sutartis bus įvykdyta ateityje. Vadovaujantis Sutarties 3.5.4 punktu, apeliantas, įvykdęs Techninėje specifikacijoje nurodytas paslaugas, pateikia pirkėjui pasirašytą paslaugų perdavimo-priėmimo aktą. Toks aktas atsakovei pateiktas nebuvo. Be to, tarpinės ataskaitos teismui pateikimas apskritai nepatvirtina, jog ataskaita parengta tinkamai. Pažymėtina, jog tarpinė ataskaita turėjo būti pateikta ne teismui, o atsakovei, kuri vadovaujantis Sutarties 1 priedo 21 p., ataskaitas prižiūri, vertina, teikia savo pastabas bei pasiūlymus ir tvirtina ataskaitas. Be to, tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis laimėjus viešojo pirkimo atvirą konkursą „Nacionalinės studijos apie pagrindinių ekosistemų teikiamų paslaugų pasiskirstymą ir būklę Lietuvos teritorijoje parengimo paslaugų viešasis pirkimas“. Nuo apelianto laiku parengtų ataskaitų priklausė trečiųjų asmenų veiksmai, t.y ar šie asmenys galės savo sutartinius įsipareigojimus laiku įvykdyti. Trečiojo asmens UAB „Hnit-baltic“ vertinimu, atsižvelgiant į ginčo nagrinėjimo metu susiklosčiusią Pirkimo sutarties vykdymo stadiją, nėra objektyvių galimybių pirkimo sutartį įvykdyti laiku. Trečiasis asmuo turėjo atlikti paskutinius pirkimo sutartyje numatytus darbus.Nors apeliantas tvirtina, kad sutartis nepagrįstai buvo nutraukta dėl tarpinės ataskaitos laiku nepateikimo, tačiau atsižvelgus į atsakovo siųstus raštus dėl sutarties nutraukimo, akivaizdu, kad ne vien tik tarpinės ataskaitos nepateikimas buvo laikomas esminiu sutarties pažeidimu vienašališkai nutraukiant sutartį. Atsakovo 2015-12-08 rašte nurodyta, jog sutartis nutraukiama dar ir dėl to, kad apeliantas neteikė išsamios informacijos apie avanso panaudojimą ir darbų eigą, ir tuo pažeidė Sutarties 5.1.1, 5.1.2, 5.1.4, 5.1.5, 5.1.7 punktus bei Sutarties priedo 20.2 punktą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad apeliantas atsakovei būtų pateikęs išsamią informaciją apie vykdomus darbus ar avanso panaudojimą pagrindžiančias išlaidas, išskyrus 20 000 Eur. Priešingai, apeliantas 2015-10-16 pateikė atsakovei raštą „Dėl informacijos apie avanso mokėjimu išmokėtų lėšų panaudojimo pateikimo“ nurodė, jog dalis avanso (20 000 Eur) buvo pervesta jungtinės veiklos partneriui „Norvegijos gamtos tyrimų institutui“, likusi avanso dalis yra nuolatos naudojama bendrosioms pirkimo-pardavimo sutarties įgyvendinimui skirtoms išlaidoms padengti bei su raštu pateikė tik mokėjimo nurodymą 20 000 Eur sumai. Tačiau 2015-11-23 rašte „Dėl Sutarties vykdymo eigos“ jau nurodė, jog dalis avanso 20 000 Eur sumai sumokėta „Norvegijos gamtos tyrimų institutui“, o likusi avanso dalis nepanaudota. Taigi tokie apelianto raštai atsakovei negali būti laikomi išsamia informacija ir glaudžiu bendradarbiavimu kaip tai numatyta Sutarties 5.1.5 punkte. Be to, pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu atsakovės darbuotoja I. M. nurodė, jog 2015-12-28 susitikimo metu apelianto buvo prašoma pateikti ataskaitą, tačiau jis nurodė, jog ataskaita nėra pradėta rengti, nes yra problemos tarp partnerių ir apie atliktų darbų apimtis jokios informacijos apeliantas nepateikė, nors su ieškiniu pateiktoje tarpinėje atskaitoje (darbinis variantas) data nurodoma – 2015-12-30. Apelianto teigimu, Sutarties vykdymo laikotarpiu paslaugų teikimo terminai - t.y. Įvadinės, Tarpinės, Galutinės ataskaitos teikimas - gali būti keičiami. Todėl vadovaujantis Sutarties 9.2 p., šie terminai nėra esminė Sutarties sąlyga, o vėlavimas suteikti paslaugas – pateikti ataskaitas – Sutartyje numatytais terminais (t.y. Tarpinę ataskaitą iki 2015-10-15) yra neesminis. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog Sutarties 9.2 p. įtvirtinta, jog sutarties esminės sąlygos – Sutarties kaina ir Sutarties trukmė su galimais pratęsimais. Pagal Sutarties 5.1.5 p. apeliantas įsipareigojo paslaugas teikti Sutartyje ir jos priede nustatytais terminais. Pagal Sutarties 1 priedo 22 p. ataskaitų pateikimo datos ir terminai gali būti keičiami. Galutinės ataskaitos pateikimo terminas gali būti pratęstas atsakovei gavus sutikimą iš donorų programos partnerio – Norvegijos gamtos valdymo direktorato. Byloje nėra duomenų apie Sutarties terminų pakeitimą, taip pat nėra ir tokių duomenų, kad apeliantas po atsakovės raginimų laiku pateikti tarpinę ataskaitą būtų iniciavęs sutartyje įtvirtintų terminų pakeitimą. Vien tik tai, kad Sutartyje įtvirtinta galimybė keisti terminus, nereiškia, kad apeliantui laiku neatlikus darbų šie terminai buvo automatiškai pakeisti (pratęsti). Šios aplinkybės taip pat patvirtina ir tai, kad apeliantas, vykdydamas Sutartį, nesilaikė bendradarbiavimo pareigos su atsakove.Apeliantas taip pat nurodo, kad vykdydamas Sutartį per 2015 m. liepos – gruodžio mėn. patyrė 35 452,48 Eur darbuotojų, rengusių ataskaitą, darbo užmokesčio sąnaudų, todėl nutraukus Sutartį patirtų didelių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad bendra Sutarties kaina sudaro 839 000 Eur, 35 452,48 Eur suma nelaikytina neproporcingai dideliais nuostoliais.Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad tik priskaičiuotiems delspinigiams viršijus 10 proc. bendros Sutarties kainos pažeidimas tampa esminiu ir atsakovė įgyja teisę, šiuo pagrindu nutraukti Sutartį (7.3. punktas). Pažymėtina, jog Sutartis numatė galimybę atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį ne tik 7.3 p. pagrindu, bet ir 9.7 p. pagrindu (apeliantui netinkamai vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus), kuriuo remdamasi atsakovė ir nutraukė Sutartį. Todėl apelianto argumentas, kad Sutartis galėjo būti nutraukta tik 7.3 p. pagrindu laikytinas teisiškai nepagrįstu. Įvertinus aptartas faktines bylos aplinkybes ir šalių sudarytos Sutarties sąlygas, kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, jog Sutarties pažeidimai, kurių pagrindu atsakovė nutraukė Sutartį buvo esminiai CK 6.217 str. prasme, suteikiančiu teisę atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį. Be to, atsakovė įrodė, jog sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (atsisakymo pateikti išsamią informaciją apie avanso panaudojimą ir atliktų darbų eigą, veiklų, būtinų atlikti iki Tarpinės ataskaitos, neatlikimas, Tarpinės ataskaitos ir metodinių rekomendacijų, be kurių iš esmės nebuvo įmanoma toliau vykdyti kitas veiklas, įgyvendinti Sutarties ir parengti Galutinės ataskaitos, nepateikimas) davė jai pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Šiame kontekste atmestini ir apelianto argumentai, kad turėtų būti pašalinti iš teismo sprendimo motyvai, kuriuose nurodoma, kad sutartis nutraukta CK 6.217 str. pagrindu, o turėtų būti palikti tik tą sprendimo dalį, kurioje nurodoma, kad Sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva, t.y. vadovaujantis CK 6.721 str. nuostatomis. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad egzistuoja CK 6.721 str. kaip sutarties nutraukimo pagrindas, tačiau atsižvelgus į teismo motyvus CK 6.217 str. ir CK 6.721 str. nuostatos tik buvo aptartos lyginamuoju aspektu, pripažįstant pagrįstu atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą Sutarties 9.7 p. bei CK 6.217 str. pagrindu. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.