Alytaus apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą –Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai M. P. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvei, LR pil., dirbančiai (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą dėl nusižengimo, numatyto LR ANK 120 str.1d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023-06-12 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose buvo gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriuo buvo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą M. P. už tai, jog ji, būdama (duomenys neskelbtini) ir žinodama, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tokiu būdu M. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. birželio 22 d. rezoliucija iškėlė administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) vadovei M. P. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėjas) pateiktą pareiškimą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Gauto pareiškimo pagrindu buvo nustatyta, kad M. P. ,būdama (duomenys neskelbtini) nuo 2017-04-20 , nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir nustatytu terminu nuo 2021-06-26 nesumokėjo į valstybės biudžetą pagal nustatytą eiliškumą pridėtinės vertės mokesčio ir nuo 202-06-16 gyventojų pajamų mokesčio, kai 2023-06-08 duomenimis (duomenys neskelbtini) turėjo 15 819,01 Eur mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM). Nesilaikydama kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už prekes ir suteiktas paslaugas, bei tuo pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40str. ir CK 6.930¹ str. reikalavimus, ir VMI prie FM ,kaip kreditoriaus, teises.

Tokiais veiksmais M. P. padarė administracinį nusižengimą ,numatytą LR ANK 120 str.1d

VMI nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-06-08 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 15 819,01 EUR mokestinės nepriemokos. VMI prie FM, Bendrovės atžvilgiu nuo 2022-06-20 vykdo nepriemokos išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką , nurašant iš mokesčių mokėtojo sąskaitų.

Dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ), 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuosenustatyts pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Siekiant analizuoti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis AB Swedbank 2022-11-107 buvo išsiųsti paklausimai dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimą pateikimo nuo 2022-11-01 iki informacijos pateikimo dienos.2022-11-21 buvo gautas banko sąskaitos išrašas. Įvertinus banko sąskaitos išrašą buvo nustatyta, kad pirmenybė buvo teikiama atsiskaitymas su kitais krerditoriais. Pagal banko sąskaitos išrašą per laikotarpį nuo 20121-11-01 iki 2022-11-16 buvo gauta 88 234,02 Eur pajamų, patirta 87 825,26 Eur išlaidų ir likutis laikotarpio pradžioje sudarė 400,77 Eur. Per šį laikotarpį 20 kartų įvairiems asmenims buvo išmokėtos sumos nuo 300 Eur iki 2000 Eur.

Iš aukščiau išdėstyto galima daryti išvadą, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, bendrovė turėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė M. P. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne sumokėti turimą mokestinę nepriemoką VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovės veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Akcinių bendrovių įstatymo 37 str.12 d.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą , taip pat už bendrovės piniginių srautų tvarkymą yra atsakingas bendrovės vadovas. (duomenys neskelbtini) vadove nuo 2017-04-20 yra M. P..

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Bendrovės vadovė M. P., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo.

Dėl nuobaudos skyrimo senaties

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

Traukiama administracinėn atsakomybėn M. P. savo kaltę dėl pažeidimo pripažino pilnai ir dėl pažeidimo gailisi. Nurodė, kad bendrovė yra atsidūrusi sunkioje padėtyje ir neturėjo pakankamai lėšų pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais, tame tarpe ir Valstybine mokesčių inspekcija dėl nustatytų įmokų į valstybės biudžetą sumokėjimo. Su dalimi tiekėjų, siekdama palaikyti bendrovės veiklą ir tuo gauti pajamų bei mokėti mokesčius, atsiskaičiusi pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumo tvarką, kadangi nesumokant tiekėjams bendrovės veikla būtų buvusi visiškai paralyžiuota. Prašo jai skirti švelnesnę ar minimalią nuobaudą, kadangi pažeidimą padariusi tik dėl sunkios įmonės finansinės padėties, šiuo metu ieškanti galimybės atsiskaityti su biudžetu. Šiuo metu jos turtinė padėtis yra apsunkinta ir paskyrus baudą prašo jos sumokėjimą išdėstyti ilgesniam laikui.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ str. reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui (2023-06-08 duomenims mokestinės nepriemoka buvo 15 819,01 Eur),2021-11-01-2022-11-16 laikotarpiu vykdė atsiskaitymus už perkamas prekes ar paslaugas, pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

M. P. pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo surašytas 2023 m. birželio 12 d. Nusižengimas – kreditorių teisių pažeidimas už laikotarpį nuo 2021m lapkričio 1d.iki 2022 lapkričio 16d. paaiškėjo 2023 m. birželio 08 d., patikrinus valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos duomenis, bei iki šios datos nepriemoka nebuvo sumokėta. Todėl teismas daro išvadą, kad M. P. veiksmai už šį laikotarpį buvo teisingai kvalifikuotini pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kaip tęstinis nusižengimas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog M. P. padarė ATPK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą ir dėl to M. P. skirtina nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad M. P. savo kaltę dėl pažeidimo pripažįsta, gailisi, savo lėšomis ir rizika finansuoja, t. y. turi sukūrusi darbo vietą, moka mokesčius VMI prie FM. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pažeidimas buvo padarytas ir dėl sunkios (duomenys neskelbtini) finansinės būklės, jo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar kitokie piktavališki. Todėl (duomenys neskelbtini) vadovei M. P. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, nustatant minimalų jos dydį.

B. G. prašo paskyrus baudą administracinėje byloje, jos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi ir dėl savo sunkios finansinės būklės ji nebūtų pajėgi iš karto sumokėti baudą, nes šiuo metu jos pagrindines pajamas sudaro pajamos , gaunamos iš samdomo darbo. ANK 675 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. M. P. prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3d.,

nutaria:

M. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai administracinę nuobaudą –– 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

M. P. paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti per 14(keturiolika) mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, nustatant kas mėnesį sumokėti po 100(vieną šimtą)Eur.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001.

Išaiškinti, kad nesumokėjus eilinės baudos dalies, baudos išieškojimas bus perduotas vykdyti priverstinio išieškojimo tvarka ,o taip pat, kad visa bauda gali būti sumokama ir ankstesniais terminais, nei nurodyta nutarime.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.