Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-20 · Byla Nr. N-62-3112-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
N-62-3112-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-3112/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimo R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie VRM) Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos (toliau – ir Institucija) pareigūno 2009 m. liepos 15 d. nutarimu R. Č. paskirta 3500 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Nuobauda R. Č. paskirta už tai, kad jis 2009 m. birželio 28 d., apie 20.00 val. pasienio ruože (patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 548), Viešvilės miestelio prieigose, Jurbarko rajone, vairuodamas automobilį „Nissan Terrano“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuotų VSAT prie VRM Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t. y. nesustabdė savo vairuojamo automobilio pareigūnų nurodytoje vietoje, o priešingai, pavojingai manevruodamas, t. y. neleisdamas aplenkti savo automobilio ir važinėdamas iš vienos kelio pusės į kitą, nepraleido VSAT tarnybinio automobilio su įjungtais šviesos ir garso signalais, o taip pat nepakluso aiškiai išreikštam pareigūnų reikalavimui sustoti, tuo trukdydamas pareigūnams persekioti automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo gabenamos kontrabandinės prekės, ir siekdamas išvengti patikrinimo, padidinęs automobilio greitį pasišalino.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. Č. skundą dėl Institucijos 2009 m. liepos 15 d. nutarimo, 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu jį tenkino – Institucijos nutarimą, kuriuo R. Č. buvo paskirta 3500 litų bauda už ATPK 130 straipsnio 4 dalies pažeidimą, panaikino ir bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog nutarime nurodytu laiku ir vietoje pareiškėjas vairavo automobilį „Nissan-Terano“. Tačiau jis paaiškino, kad jis kartu su savo draugu važiavo į šventę, kuria organizavo Viešvilės seniūnas. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai. Taip pat teismas nurodė, kad pareigūnų parodymai iš esmės skiriasi bylos eigoje, yra prieštaringi, todėl juos vertino kitų objektyvių įrodymų, esančių byloje kontekste ir sprendė, kad teismas negali vadovautis prielaidomis ir abejonėmis priimdamas procesinį sprendimą. Remdamasis liudytojų parodymais, nuotraukomis, teismas nustatė, jog miško kelio pradžioje yra ribotas greitis – 30 km/h, miško kelias yra siauras, apaugęs medžiais, sustojus tokiame kelio ruože, prasilenkti kitam automobiliui praktiškai neįmanoma. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai asmuo nepaklūsta uniformuoto VSAT pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t. y. asmuo turi aiškiai suprasti, kad jo reikalaujama sustabdyti transporto priemonę, ir to reikalauja pareigūnai, tačiau tyčia nevykdo pareigūno reikalavimo ir nesustoja. Tačiau teismas nurodė, jog pareiškėjui inkriminuoti ir kiti veiksmai, t. y. kad pavojingai manevruodamas neleido aplenkti savo automobilio ir važinėdamas iš vienos kelio pusės į kitą, nepraleido VSAT tarnybinio automobilio su įjungtais šviesos ir garso signalais, trukdė pareigūnams persekioti automobilį „Subaru Legacy“. Teismas pažymėjo, kad tokie inkriminuoti veiksmai nesudaro ATPK 130 straipsnio 4 dalies pažeidimo sudėties, be to įneša painiavą kaltinime. Pareiškėjui inkriminuota, jog jis pavojingai manevravo, neleido aplenkti savo automobilio, trukdė persekiojimui, todėl kyla klausymas, ko reikalavo pareigūnai – sustoti ar leisti jiems pravažiuoti. Ištyręs bylos medžiagą, teismas nustatė, jog visas stabdymas kol pareiškėjas sustojo, vyko labai trumpą kelio atkarpą ir laiką – viso miško keliuko ilgis apie 300 metrų ir, kaip nurodė patys pareigūnai, tai užtruko kiek ilgiau nei 1 minutę. Pareiškėjas, supratęs, kad paskui jį važiuoja pareigūnai ir reikalauja sustoti, tai ir padarė, įvykdė reikalavimą ir sustojo. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino pažeidimo subjektyviąją pusę. Pareiškėjas nurodė, kad privažiavęs automobilis pradėjo signalizuoti, jis pažiūrėjęs per veidrodėlį pamatė pasieniečių automobilį įsijungė avarinį signalą, apsižiūrėjo, kur gali sustoti ir sustojo pavažiavęs į priekį apie 20 metrų. Pareiškėjo iškelta versija šioje byloje nepaneigta. Teismas pabrėžė, jog stabdymas vyko visiškai arti vietos, kur buvo organizuota šventė, tačiau nei vienas iš šventės dalyvių apklaustų byloje nepatvirtino aplinkybės, kad būtų girdėjęs garsinius signalus arba reikalavimus sustoti. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog tarnybiniai pranešimai faktiškai vienodi ir registruoti vienu Nr. 71. Dėl šių aplinkybių teismas turėjo pagrindą abejoti pareigūnų parodymais ir nelaikyti jų teisingais.

II.

Apeliaciniu skundu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkarda prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Institucija nurodo, jog pareigūnų parodymai bylos eigoje iš esmės nesiskiria. Jie tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog stabdymas vyko apie 1 km, o teismo posėdžio metu tik patikslino, kad atstumas galėjo būti ir mažesnis. Teismas turėjo atsižvelgti, jog pareigūnai tarnybinius pranešimus rašė po 15 valandų darbo, o esant ekstremaliai situacijai, atstumo ir laiko užfiksuoti neįmanoma. Todėl teismo nurodyti prieštaravimai nelaikytini esminiais. Atkreipia dėmesį, kad liudytojų paaiškinimai yra netikslūs (liudytojai paaiškinimuose nurodė apie įjungtą garsinį signalą, tuo tarpu teismas nutarime konstatavo, jog liudytojai patvirtino, kad negirdėjo garsinio garsiakalbio signalo ir pan.). Byloje nenustatyta, kad liudytojų pareigūnų ir R. Č. santykiai būtų priešiški, todėl jie neturi pagrindo nepagrįstai šį asmenį apkaltinti. Tuo tarpu R. Č. ir jo draugų parodymai laikytini šališkais ir turėtų būti vertinami kaip pasirinkta gynybos versija. Atkreipia dėmesį, kad stabdymas prasidėjo dar 100 metrų iki miško keliuko, be to, pačiame miške yra daug proskynų, kuriose automobilis gali laisvai sustoti užvažiuodamas ant kelkraščio. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo motyvais dėl suformuluoto kaltinimo netikslumo. Institucijos nuomone, protokole nurodyti R. Č. veiksmai parodo, kaip vyko stabdomo automobilio nestojimas bei įrodo asmens kaltę, pasireiškusią tyčia. Remdamasis ATPK 130 straipsnio „Pastaba“, apeliantas nurodo, jog pareigūnai automobilį stabdė tarnybiniu visureigiu, per garsiakalbį liepdami automobilio vairuotojui sustoti, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu R. Č., pavojingai manevruodamas ir važinėdamas iš vienos kelio pusės į kitą, parodė, jog jis matė ir suprato, kad tokiu būdu yra stabdomas uniformuotų VSAT pareigūnų. Apeliantas akcentuoja, jog R. Č. versiją paneigia automobilį stabdę pareigūnai, kurie betarpiškai stebėjo pažeidimą. Taip pat pažymi, jog minėtas įvykis buvo užregistruotas informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus ir įvykius registracijos žurnale, kurio Nr. 71 – tai ne tarnybinių pranešimų, o įvykių registracijos žurnalas, ką patvirtina spaudas ant tarnybinių pranešimų. Pagal teismo nurodymą šis žurnalas buvo pristatytas, tačiau teismo posėdžio metu nebuvo nagrinėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. Č. kaltę padarius ATPK ir 130 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ATPK 130 straipsnio pastaboje nurodyta, jog uniformuoto <...> Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas darytina išvada, jog sprendžiant patraukimo už šį pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. N444-412-07). Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos daryti neabejotinos išvados, jog R. Č. turėjo suvokti pareigūnų reikalavimo pobūdį, negalima. Protokole formuluojamas kaltinimas yra nevienareikšmiškas – negalima aiškiai konstatuoti, jog pareigūnai reikalavo būtent sustabdyti transporto priemonę, o ne praleisti persekiojantį pareigūnų automobilį (b. l. 10). Be to, iš pareigūnų parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad per tarnybinio automobilio garsiakalbį Nissan Terrano automobilio vairuotojui jie sakė „praleiskit, trukdot persekioti“ (b. l. 71, 72). Šią aplinkybę abu pareigūnai nurodė vienodai. Pažymėtina, kad pareigūnų reikalavimas praleisti juos negali būti prilyginamas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad protokole nurodoma, jog automobilis, siekdamas išvengti patikrinimo, padidinęs greitį pasišalino, tuo tarpu visuose kituose byloje esančiuose įrodymuose (tarnybiniuose pranešimuose, b. l. 22, 25, paaiškinimuose teismo posėdžio metu, b. l. 69, 72) teigiama, jog stabdomas automobilis Nissan Terrano sustojo, tačiau pareigūnai prie jo nepasiliko, protokolo nesurašė, o nuvažiavo paskui persekiojamą automobilį Subaru Legacy. Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių tiek dėl pareigūnų reikalavimų pobūdžio, tiek dėl galimybės asmeniui tinkamai suvokti, ko iš jo buvo reikalaujama. Vien ta aplinkybė, kad pareigūnai važiavo tarnybiniu automobiliu ir su įjungtais švyturėliais, nėra pakankama spręsti, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ( ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ( ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius