Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-175-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-27
Bylos Nr.
1A-216-175-2012
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00222-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
G. K.
Civilinis ieškovas
Valstybinei ligonių kasai
Nukentėjusysis
A. P.
Advokatai
Darius Jurgutis
Kategorijos

Teisėjas Almantas Lisauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-175/2012

Pranešėjas Algerdas Urbšys Proceso Nr. 1-20-2-00222-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Džuljetai Grigienei, gynėjui advokatui Dariui Jurgučiui, nuteistajam G. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų iki 2012-05-06 sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 8 MGL (1040 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą iki 2012-08-06.

Taip pat iš nuteistojo priteista civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai 258,03 Lt.

Taip pat pripažinta nukentėjusiajam A. P. teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą, t.y. 2011-05-07, apie 17.30 val., namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. 1 durų, iš asmeninių paskatų, vieną kartą kumščiu suduodamas A. P. į veidą, tyčia sužalojo nukentėjusįjį, nes dėl nosies lūžimo jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti bei atmesti nukentėjusiojo ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius. Skunde jis nurodo, kad fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, o teismo padarytos išvados buvo vienpusiškos ir nemotyvuotos. Jis nurodo, kad įvykio metu laiptinėje tvarkė savo buto duris, o į laiptinę įėjęs jo kaimynas A. P. su savo žmona, eidamas pro apeliantą be priežasties jį pastūmė. Po to jie abu šiek tiek pasistumdė, bet nei vieno smūgio vienas kitam nesudavė, o nukentėjusysis pasakė, kad apeliantui dabar bus „pyzdec“, bet dėl ko jis jam taip pasakė, nežino. Besistumdant nukentėjusiajam iš rankų iškrito automobilinis magnetofonas, todėl pastarasis lenkėsi jo paimti, tačiau kur jis galėjo susižaloti nosį, nežino, nes jis nukentėjusiajam nosies nesužalojo. Skundo autorius teigia, kad apylinkės teismas vertindamas įrodymus padarė esminį BPK pažeidimą, nes nepagrįstai vertino jo paaiškinimus kaip gynybos poziciją. Apeliantas teigia, kad jo parodymai pagrįsti nuosekliais liudytojos R. K. parodymais, kuri buvo įvykio metu ir viską matė bei nurodė, kad jokio smūgio G. K. nukentėjusiajam nesudavė, o jie tik apsistumdė. Tačiau nuosprendyje nenurodyta kodėl nesivadovauta jos parodymais, t.y. teismas nenurodė, kodėl nukentėjusiojo ir liudytojos A. P. parodymus vertina kaip svaresnius įrodymus, bei kodėl laiko, jog minėtųjų asmenų parodymai paneigia apelianto ir liudytojos R. K. duotuosius, kas pažeidžia BPK 305 str. 1 d. Jis teigia, kad pats faktas, jog nukentėjusiajam buvo diagnozuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas dar nereiškia, jog būtent apelianto veiksmais tai buvo padaryta bei nepaneigia jo nurodytų aplinkybių, jog A. P. pats susižalojo. Todėl teismas jo kaltę grindė vien tik prielaidomis ir tuo pagrindu pripažino jį kaltu ir nemotyvuojant, kodėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 str. 1 d., kas yra taip pat BPK pažeidimas.

Apeliantas teigia, kad skirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nedirba, turi du nepilnamečius vaikus, o jo šeimos finansinė padėtis yra labai sunki. G. K. nurodo, kad A. P. teismui pateikė ieškinį dėl turtinės (3000 Lt negauto atlyginimo už darbą, 6000 Lt atlyginimo, kurio negaus po nosies operacijos ir reabilitacijos, 4000 Lt operacijai bei medikamentams) ir neturtinės (1000 Lt) žalos atlyginimo, tačiau nepateikė jokių patirtos žalos įrodymų. A. P. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo darbinius santykius, gautas pajamas darbovietėje iki nusikalstamos veikos padarymo bei įrodymų patvirtinančių negautų pajamų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti įrodymai apie patirtą turtinę žalą, teismas šioje dalyje ieškinį turėjo atmesti. Be to, A. P. taip pat nepateikė jokių įrodymų, kas pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, todėl šioje dalyje ieškinys turėjo būti taip pat atmestas, nes neturtinė žala taip pat įrodinėjama savarankiškai. Nuteistasis teigia, kad Valstybinės ligonių kasos ieškinys turėjo būti atmestas, nes byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog būtent apeliantas nukentėjusiajam sutrikdė sveikatą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. P. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir apsvarstyti klausimą dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, o nuosprendžio dalį, kuria G. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė, palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis viso bylos tyrimo metu nuosekliai neigė savo kaltę, tačiau jo parodymus, kad jis nukentėjusiajam įvykio metu smūgio ranka į veidą nesudavė, o tik abu nestipriai apsistumdė, paneigia byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis A. P. viso bylos tyrimo metu nurodė, kad nustatytu laiku ir vietoje jam su A. P. grįžtant namo (jų butas antrame namo aukšte) ir einant laiptine, praėjus pro pirmame jų gyvenamo namo aukšte esančias kaimyno G. K. buto duris, pajuto, kad jį kažkas stipriai patraukė už dešinės rankos, nuo ko iškrito rankoje po pažastimi turėta automagnetola, o jis apsisuko. Atsisukęs pamatė, kad tai padarė G. K., kuris iš karto trenkė jam į veidą dešinės rankos kumščiu ir pataikė tiesiai į nosį, iš kurios ėmė bėgti kraujas. Kaltinamasis, sudavęs smūgį, nieko nesakęs užsidarė savo bute. Šį įvykį matė A. P., kuri netrukus iškvietė policiją bei medikus. Nukentėjusiojo nuomone, kaimynas sumušė jį iš keršto, nes 2010 m. apie mėnesį laiko tarp jo ir R. K. buvo artimi, intymūs santykiai, dėl ko G. K. jam grasino, gąsdino. Nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo metu, o juos patvirtina liudytoja A. P., rašytinė bylos medžiaga. Iš A. P. parodymų matyti, kad nustatytu laiku ir vietoje, jai kartu su A. P. grįžtant namo, praėjusi pro pirmojo aukšto butų aikštelę ir pradėjus lipti į antrąjį aukštą, ji pamatė, kad prasivėrė G. K. buto durys, pro kurias jis išėjęs ir nieko nesakęs, staigiu judesiu patraukė A. P. už rankos, kuria šis laikė automagnetolą, kuri iškrito ant laiptinės grindų, ir trenkė pastarajam vieną smūgį kumščiu į veidą (į nosį, taip ją prakirsdamas, nes bėgo kraujas), po ko užsidarė savo bute. Ji paskambino policijai ir medikams. Nukentėjusiosios manymu, G. K. A. P. sumušė keršydamas už artimus santykius su jo žmona. Šios liudytojos parodymai taip pat buvo nuoseklūs ir nekito viso bylos tyrimo metu, todėl jais netikėti pagrindo nėra. Be to, pats nuteistasis patvirtino, kad A. P. žmona buvo įvykio vietoje, nes tuo metu jau buvo praėjusi pirmojo aukšto aikštelę ir stovėjo aikštelėje tarp pirmojo ir antrojo aukštų, taip tik patvirtindamas, kad tiek A. P., tiek A. P. nurodo teisingas įvykio aplinkybes.

Iš specialisto išvados Nr. G-1867/11 (02) matyti, kad A. P. konstatuotas galvos sumušimas su muštine žaizdele nosies nugarėlėje su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nosies kaulų lūžimas; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, paveikus nosies sritį ir galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje; sužalojimas nebūdingas savigynai ir galėjo būti padarytas veidu pasisukus į žalojantį asmenį; nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš 2011-06-03 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. P. pateikė dvi fotonuotraukas, darytas iš karto po sužalojimo, iš kurių matyti, kad jo veidas sumuštas ir automagnetolą, kuri apžiūrėta, surašant 2011-06-03 apžiūros protokolą, iš kurio matyti, kad ant automagnetolos yra rudos spalvos dėmės, tikėtinai kraujo.

Aukščiau išdėstyti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis G. K. nukentėjusiajam ranka sudavė smūgį į veidą ir dėl nosies kaulo lūžimo padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, nei A. P., nei A. P. savo nuosekliais parodymais, kuriais nėra pagrindo abejoti, nenurodė, kad įvykio vietoje buvo ir įvykį betarpiškai matė R. K., todėl jos parodymai, kuriuose ji teigia, kad buvo įvykio vietoje ir matė, kaip G. K. ir A. P. apsistumdė, bet smūgio ranka į veidą pastarajam G. K. nesudavė, vertinami kaip keliantys abejonių ir R. K. bandymu padėti savo vyrui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo pagrindu apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nesirėmė pastarosios parodymais. Tuo tarpu paties nuteistojo parodymai, jog jis tik apsistumdė su nukentėjusiuoju, bet jokio smūgio į veidą jam nesudavė, o nukentėjusysis galėjo susižaloti nosį į laiptų turėklus, kuomet lenkėsi pasiimti ant žemės nukritusios automagnetolos, vertinami kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nurodant įvykio aplinkybes iš sau palankios pusės. Be to, nuteistasis turėjo motyvą įvykdyti šią nusikalstamą veiką, t.y. kerštauti už kurį laiką trukusius nukentėjusiojo santykius su nuteistojo žmona. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad G. K. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis neigia savo kaltę, taip pat motyvai dėl G. K. kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nebuvimo, jo kaltės grindimo prielaidomis, teismo padarytų išvadų vienpusiškumo ir nemotyvavimo, kuo tariamai padarytas esminis BPK pažeidimas bei pažeistas BPK 305 str. 1 d., yra atmetami kaip paneigti bylos medžiaga.

G. K. savo tyčiniais veiksmais padarius A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pastarajam buvo suteikta medicininė pagalba, ką patvirtina byloje esantys duomenys, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys pagrįstai tenkintas ir priteistas iš nuteistojo G. K.. Nukentėjusysis teisme pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, prašydamas jam priteisti 3000 Lt - negauto atlyginimo už darbą, 6000 Lt - atlyginimo, kurio negaus po nosies operacijos ir reabilitacijos, 4000 Lt - operacijai bei medikamentams bei 1000 Lt - moralinės žalos. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis, nepateikė jokių ieškinį pagrindžiančių dokumentų, kas neatitinka BPK 115 str. 1 d. nuostatų. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad nukentėjusiojo A. P. civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo negalima, tuo pagrindu priėmė teisingą sprendimą civiliniam ieškovui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 str.2 d.). Tačiau teismas priėmė neteisingą sprendimą neišspręsdamas civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nurodydamas, kad nenustačius turtinės žalos, nėra galimybės apskaičiuoti neturtinę žalą. Pažymėtina, kad išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Nurodyta išimtimi pasinaudojama tada, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos ir jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Paprastai šie reikalavimai neturtinės žalos atlyginimui nekeliami, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos turėtų būti išspręstas iš esmės. Todėl apylinkės teismas šioje byloje turėjo iš esmės išspręsti civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos. To nepadarydamas, teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio nagrinėjimo klausimą šioje dalyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva išspręsti neturtinės žalos priteisimo klausimo negali, nes priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam iš nuteistojo, būtų sunkinama nuteistojo teisinė padėtis, ko nesant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo, prokuroro) skundo (yra tik nukentėjusiojo atsiliepimas į apeliacinį skundą) savo iniciatyva daryti negalima, kad neišeiti iš apeliacinio skundo ribų. Įvertinus tai, apeliacinio skundo motyvai, kad teismas turėjo atmesti pareikštą civilinį ieškinį tiek turtinei, tiek neturtinei žalai, vertinami kaip nepagrįsti.

Apeliantas teigia, kad skirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nedirba, turi du nepilnamečius vaikus, o jo šeimos finansinė padėtis yra labai sunki. Nors teismas savo sprendimo skirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą ir nemotyvavo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą iš asmeninių paskatų. G. K. anksčiau neteistas, nebaustas, tačiau savo kaltės nepripažino, nenustatyta jo atsakomybę ne tik sunkinančių, bet ir lengvinančių aplinkybių, jis nedirba. Todėl apylinkės teismas nustatė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu teisingą bausmę - laisvės apribojimą bei siekdamas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, paskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šios baudžiamojo poveikio priemonės dydį teismas nustatė artimą minimaliam (8 MGL) bei nustatė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta iki 2012-08-06, t.y. per 8 mėnesius po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo. Nors nuteistasis teigia, kad neturi darbo, tačiau jis yra darbingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad apeliacinio skundo motyvai dėl nuteistojo šeiminės ir materialinės padėties, nepaneigia fakto, jog jam neteisingai (rūšimi ar dydžiu) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė.

Skundžiamas nuosprendis yra teisingas, todėl naikinti jį taip, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai : Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis