- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- I-3361-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01302-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 2 000 Eur neturinei žalai atlyginti ir 20 Eur delspinigių už kiekvieną praleistą dieną.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) priteisė pareiškėjui 3 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ministerija, 2016 m. birželio 8 d. gavusi pareiškėjo prašymą išmokėti VAAT priteistą neturtinės žalos atlyginimą, savo pareigos neįvykdė ir per nustatytą 3 mėnesių terminą pinigų nepervedė. Pažymėjo, kad VAAT priteistas neturtinės žalos atlyginimas buvo pervestas tik 2016 m. gruodžio 8 d.
Pareiškėjo įsitikinimu, Ministerija pažeidė įstatyme nustatytą tvarką ir savo neteisėtais veiksmais sukėlė pareiškėjui žalą. Paaiškino, kad dėl Ministerijos neveikimo jis prarado galimybę į lygtinį paleidimą, nes laiku nesumokėjo finansinių įsipareigojimų. Dėl šių atsakovės veiksmų patyrė išgyvenimus, žlugo jo bandymai reabilituotis į dorą gyvenimo būdą.
Nurodė, kad dėl pavėluotai pervestų pinigų jis negalėjo atsiskaityti su buvusia žmona, kuriai turėjo sumokėti alimentus už dukters išlaikymą. Dėl laiku nesumokėtų alimentų dukrai, jo žmona negalėjo padengti paimto kredito, kuris ir buvo paimtas dukters išlaikymui.
Paaiškino, kad dėl Ministerijos neveikimo pareiškėjui prasidėjo depresija, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo nervingu.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad VAAT sprendimas iki 2016 m. gruodžio 8 d. nebuvo įvykdytas dėl finansinių galimybių nebuvimo. Siekiant įvykdyti šį ir kitus teismo sprendimus, gautus Ministerijoje, kuriais iš valstybės buvo priteista žala, Ministerija 2016 m. spalio 24 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, prašydama padidinti asignavimus, skirtus teismo sprendimų vykdymui. Gavus papildomas lėšas, pareiškėjui priteista suma buvo išmokėta 2016 m. gruodžio 8 d. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas galėjo kreiptis dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo, tačiau pareiškėjas dėl priverstinio išieškojimo iš Ministerijos nesikreipė, savo teisių negynė.
Be to, Ministerijos nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neva neteisėtų Ministerijos veiksmų egzistuoja jam žalos padarymo faktas. Neįrodžius šių aplinkybių, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Lietuvos valstybės atsakomybės, Ministerijai laiku nepervedus teismo sprendimu pareiškėjui priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. su prašymu (b. l. 27) (Ministerijoje gautas 2016 m. birželio 8 d.) kreipėsi į Ministeriją, prašydamas įvykdyti VAAT sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4672-171/2016, kuriuo jam priteistas 3 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir pervesti minėtą sumą pareiškėjo vardu į Alytaus pataisos namų sąskaitą banke. Pareiškėjui į šį prašymą buvo atsakyta Ministerijos 2016 m. liepos 28 raštu Nr. (1.35)7R-5953 (b. l. 35), kuriame nurodyta, kad 298,57 Eur bus pervesti į antstolio D. S. depozitinę sąskaitą, o 3 601,43 Eur į pareiškėjo sąskaitą.
Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 12 d. su skundu (b. l. 36) kreipėsi į Ministeriją, nurodydamas, kad Ministerija per 3 mėnesius nepervedė jam priteistos teismo sumos, todėl pareiškėjas neatmeta galimybės kreiptis į teismą.
Ministerija 2016 m. lapkričio 28 d. raštu informavo pareiškėją, kad nepakanka lėšų teismų sprendimams įvykdyti, todėl buvo kreiptasi į Finansų ministeriją dėl papildomų lėšų perskirstymo tarp programų. Nurodė, jog šis klausimas artimiausiu metu bus svarstomas Vyriausybėje, todėl jai pritarus lėšų perskirstymui tikėtina, jog dar šiais metais atsiras galimybė įvykdyti teismo sprendimą (b. l. 38).
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis) atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu, iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, teismo sprendimus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus.
Atsižvelgiant į minėtas Įstatymo nuostatas, VAAT sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4672-171/2016, kuriuo pareiškėjui priteistas 3 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas, turėjo būti įvykdytas iki 2016 m. rugsėjo 8 d., kadangi pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo Teisingumo ministerijoje buvo gautas 2016 m. birželio 8 d. (b. l. 27), tačiau buvo įvykdytas 2016 m. gruodžio 8 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 24417 (b. l. 44)).
Pripažintina, kad Teisingumo ministerija, atlikdama Įstatymu jai pavestas funkcijas vykdant teismo sprendimą, kuriuo iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nepervedė teismo sprendimu priteistos sumos pareiškėjui per tris mėnesius nuo teismo sprendimo gavimo ir pažeidė Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, todėl egzistuoja viena iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad priteistos pinigų sumos negavo, todėl prarado galimybę į lygtinį paleidimą ir negalėjo atsiskaityti su buvusia žmona, todėl patyrė neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Remiantis suformuota teismų praktika, neturtinės žalos buvimas teismo konstatuojamas tik tada, kai neigiamą poveikį asmeniui sukėlę neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2013 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Ministerijos neteisėti veiksmai, laiku nepervedus teismo sprendimu pareiškėjui priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, pareiškėjui sukėlė tokio intensyvumo neigiamus veiksnius, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita), kad būtų pagrindas juos atlyginti pinigais. Pareiškėjo į bylą pateiktas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 357-423 patvirtina, kad lygtinis paleidimas pareiškėjui buvo netaikytas ne todėl, kad nėra atlyginta ieškiniu priteista piniginė suma, bet todėl, kad pareiškėjas nuo atvykimo į Alytaus pataisos namus nesikreipė dėl įsidarbinimo, kas padėtų atlyginti turimą ieškinį, kad nesimokė, neįgijo specialybės. Sprendė, kad nėra akivaizdžios pažangos siekiant mažinti nusikalstamą elgesio riziką ir nesudarė pagrindo manyti, jog pareiškėjas lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastebėtina ir tai, kad komisija nurodė, jog pakartotinis prašymas bus svarstomas po 5 mėnesių, t. y. 2017 m. kovo 5 d. Teismo padarytas išvadas – kad lygtinis paleidimas pareiškėjui buvo netaikytas ne todėl, kad nėra atlyginta ieškiniu priteista piniginė suma patvirtina ir tai, kad net ir Ministerijai 2016 m. gruodžio 8 d. pervedus priteistą pinigų sumą, pareiškėjas dar 2017 m. liepos 10 d. (b. l. 56) atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.
Dėl argumentų, susijusių su buvusios sutuoktinės skoliniais įsipareigojimais, pažymėtina, kad, kaip teisingai Ministerija nurodė, A. Z. sutartinės civilinės atsakomybės klausimai nėra priežastiniu ryšiu susiję su Ministerijos veiksmais. Dar daugiau, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 8 d. gavęs prašomą pervesti sumą tik 2016 m. gruodžio 29 d., 2 500 Eur pervedė A. Z..
Pareiškėjui teismo sprendimu priteistą sumą Ministerija pervedė 2016 m. gruodžio 8 d., taigi, teismo sprendimas yra įvykdytas. Teismas pabrėžia, kad Ministerijai vėluojant pervesti atitinkamą pinigų sumą, pareiškėjas galėjo pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais – nustatyta tvarka kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio teismo sprendimo vykdymo į antstolį Civilinio proceso nustatyta tvarka, kreiptis dėl turtinės žalos (palūkanų ar kt.) priteisimo.
Pareiškėjui neįrodžius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.