Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. J., T. J. ir A. P. dėl suinteresuoto asmens P. J. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos jai nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo (išvadą teikianti institucija šioje byloje – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros atstovė prokurorė S. G., atsižvelgdama į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini)2022, teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą – prašo P. J. pripažinti neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros atstovė prokurorė S. G. papildomai nurodė, kad atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtina, kad P. J. diagnozuota įgyta silpnaprotystė – nepatikslinta demencija, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Atsižvelgus į tai, P. J. pripažintina neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir jai nustatytina globa. Užtikrinant P. J. interesus, skirtinas globėjas ir turto administratorius. Globėju ir turto administratoriumi sutinka būti paskirtas vaikaitis T. J..

Suinteresuotas asmuo T. J. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą tenkinti, t. y. nustatyti, kad P. J., jo senelė, yra neveiksni tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Paaiškino, kad senelė negeba savimi pasirūpinti, beveik jo neatpažįsta. Kadangi buvo sudėtinga tvarkyti senelės reikalus, todėl kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų pradėtas procesas dėl neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo. Šiuo metu senelė yra slaugos skyriuje. Ji turi gyvenamąjį būstą, žemės, gauna pinigines išmokas. P. J. turi seserį. Paskutinį kartą bendravo su senele gruodžio mėnesį, kadangi dirba per du darbus, socialinio darbuotojo padėjėju ir su jaunimu, taip pat studijuoja. Stengiasi, kad senelė oriai galėtų gyventi.

Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, suinteresuotas asmuo P. J. į teismo posėdį nekviesta ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuotas asmuo A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Taip pat A. P. nurodė, kad neprieštarauja, jog T. J. būtų paskirtas P. J. globėju.

Išvadą teikiančios institucijos – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovė E. S. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą 2021 m. rugsėjo 17 d. išvadą. Nurodė, jog sutinka su pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimu, jis atitinka P. J. interesus, skyrius neprieštaraujama, kad jos globėju ir turto administratoriumi būtų paskirtas vaikaitis T. J.. Duomenų, kad kiti asmenys norėtų globoti P. J., nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis).

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Tokiam asmeniui teismo sprendimu skiriama globa (Lietuvos Respublikos CK 3.277 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Esant reikalui, kai neveiksnus tam tikrose srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas skiria turto administratorių, kuriuo gali būti globėjas ar kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis Nr. e3K-3-280-684/2019).

Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

- suinteresuotas asmuo P. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra suinteresuoto asmens T. J. senelė.

- suinteresuotas asmuo P. J. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jos interesais rūpinasi vaikaitis T. J.. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus sprendimu P. J. neterminuotai nuo 2020 m. gruodžio 28 d. nustatytas pirmojo lygio specialusis priežiūros (pagalbos) poreikis. VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro 2021 m. rugpjūčio 27 d. rašte nurodoma, kad P. J. nustatyta nepatikslinta demencija (F.03).

- P. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (miškų ūkio paskirties), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); 4164/8329 dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini); 30479/60958 dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

- Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro socialinio darbuotojo išvadoje, nurodyta, kad suinteresuotas asmuo P. J. iš esmės negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje ji iš dalies geba tai daryti naudodamasis pagalba, nes: piniginėmis lėšomis nedisponuoja, žino, kokia yra valiuta Lietuvoje. Pati ji nepriima jokių kasdienių sprendimų dėl asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; neatsako į klausimus apie asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymą, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo, gali pasirašyti, tačiau tik iš dalies suvokia dėl ko ir po kuo pasirašo; nesuvokia klausimų apie kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymą ir disponavimą juo, taip pat dalyvavimą ūkinėje veikloje; nesuvokia klausimų apie paveldėjimo teisinius santykius; geba naudojantis pagalba pasirūpinti savo asmens higiena, reikalinga pagalba atsisėsti, atsistoti, gulti į lovą, dėvi sauskelnes; naudojantis pagalba geba pavalgyti, bet maistą reikia paduoti, kartais reikia maitinti; orientuojasi aplinkoje; išreiškia savo norus; vartoja vaistus, kuriuos paduoda slaugytojas; geba išreikšti, jei ką skauda; sunkiai, bet geba palaikyti dialogą.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2022 nurodyta, kad P. J. konstatuojama įgyta silpnaprotystė – nepatikslinta demencija (F.03). Pagal savo psichikos būklę P. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius). Teismo psichiatrijos ekspertai nurodė, kad dėl psichikos būklės P. J. negali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklausta.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens P. J. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, atsižvelgdamas į jos fizinę ir psichikos būklę, į jos amžių, jos gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens P. J. fizinei ir psichikos būklei, ji pripažintina neveiksnia pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini)2022 šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: turtinių santykių sritys – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) (10.1.5 punktas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) (10.1.6 punktas); ir asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) (10.2.1 punktas); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) (10.2.2 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) (10.2.5 punktas). Paminėtina, kad nors Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro socialinio darbuotojo išvadoje nurodoma, kad P. J. iš dalies geba pasirūpinti savimi savitvarkos įgūdžių, tačiau teismo ekspertizės išvados paneigia aplinkybes, kad ji iš dalies gali būti savarankiška priimant sprendimus šioje srityje.

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

Pripažinus suinteresuotą asmenį P. J. neveiksnia nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, yra pagrindas nustatyti jai globą nurodytose santykių srityse bei paskirti jos globėją (Lietuvos Respublikos CK 3.277 ir 3.245 straipsniai).

Fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių tose srityse, jų vardu jų teises įgyvendina globėjai (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnis), t. y. globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus, jų įgyvendinimą ir užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisių apsaugą ir gynybą. Skiriant globėją, yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikroje srityje asmenį, o neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėju, būtina atsižvelgti į globotinio ir kandidato į globėjus santykius, kandidato į globėjus pageidavimus, kandidato į globėjus moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai. Kai neveiksnus turtinių santykių srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis). Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams (Lietuvos Respublikos CK 4.242 straipsnio 2 dalis ir 4.243 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus turtinių santykių srityse asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra prašo teismo pripažintinos neveiksnia tam tikrose srityse P. J. globėju ir turto administratoriumi paskirti vaikaitį – T. J., kurio kandidatūrai pritaria ir išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius – bei suinteresuoto asmens P. J. atstovas advokatas B. V., taip pat ir suinteresuotas asmuo A. P..

Suinteresuotas asmuo T. J. neteistas, administracine tvarka baustas (už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), tačiau tai neleidžia abejoti T. J. gebėjimu būti globėju, nėra pripažintas neveiksniu kuriose nors srityse, dirba socialinio darbuotojo padėjėju, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, pagal sveikatos būklę gali globoti senelę P. J.. Kitų asmenų, norinčių globoti suinteresuotą asmenį P. J., šiuo metu nėra.

Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, vadovaudamasis išimtinai negalią turinčio suinteresuoto asmens P. J. interesais, daro išvadą, kad suinteresuoto asmens T. J. kandidatūra yra tinkama ir jis skirtinas pripažintinos neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse P. J. globėju ir turto administratoriumi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468–469 ir 505 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą tenkinti.

Pripažinti P. J., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).

Nustatyti neveiksnia nurodytų santykių srityse pripažintai P. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą nurodytose srityse ir jos globėju tose srityse bei turto administratoriumi paskirti T. J., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.