Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. S., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2013-04-27 apie 21 val. name, adresu Valakupių g. 17-1, Vilniuje, tyčia tampė už rankų V. Š., sudavė smūgį į kairę ausį, pargriovęs spardė, taip padarydamas pastarajai muštinę žaizdą su poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis H. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepripažino ir paaiškino, kad jis gyvena name adresu Valakupių g. 17, kuris nuosavybės teise priklauso jam ir jo buvusiai sutuoktinei S V. 2013-04-27 vakare jo buvusi sutuoktinė S V išvyko. Jis name pamatė vaikštantį svetimą žmogų, t.y. nukentėjusiąją V. Š., kuri yra buvusios sutuoktinės sesuo. Kadangi jos nepažinojo, nepažino, iškvietė policiją. Išvykus policijai jis V. Š. paprašė dokumentų, tikslu išsiaiškinti, kodėl ji gyvena jo namuose. Su juo kartu namuose tuo metu buvo jo draugė K. Z., su kuria jis kartu ir aptiko namuose svetimą žmogų, t.y. V. Š.. Jo draugė K. Z. name gyvena 3 metus, o kadangi namas nuosavybės teise priklauso ir jam, K. Z. gyvenimo šiame name derinti jis su niekuo neturėjo, tuo tarpu buvusi sutuoktinė yra Danijos gyventoja. Smurto prieš nukentėjusiąją V. Š. jis nenaudo, iš kur pas V. Š. atsirado sužalojimai jis nežino, o mėlynes (kraujosrūvas) pas nukentėjusiąją jis matė jau iki įvykio prieš 5 dienas. Jokių pasikėsinimų prieš nukentėjusiąją nebuvo. Neneigė aplinkybės, jog tą pačią dieną policijos pareigūnai buvo atvykę ir antrą kartą. Mano, jog tai yra jo buvusios sutuoktinės ir jos sesers tikslas, jį „išgyvendinti“ iš namų. Jis policijoje davė paaiškinimus dėl nepažįstamo asmens, nes niekas nederino nukentėjusiosios gyvenimą name.

Teisme apklausta nukentėjusioji V. Š. paaiškino, jog kaltinamasis H. S. yra jos sesers S. V buvęs sutuoktinis, ir kurį pažįsta apie 30 metų. Ji grįžusi iš Anglijos sutarė, jog pagyvens sesers namo dalyje, adresu Valakampių g. 17, ir šiame name apsigyveno. Su H. S. ji buvo sutarusi dėl naudojimosi šaldytuvu, dėl rakto nuo namų, kadangi ji rakto neturėjo. Iki įvykio viskas buvo ramu, tačiau 2013-04-27 jai išlydėjus seserį ir sugrįžus į namus, ji negalėjo atsirakinti namo durų, todėl pabeldė į langą. H. S. atidaręs langą paklausė jos, ko ši nori, pasakė, kad įleis į namus, tačiau iš jų ji „turi nešdintis“. H. S. įleidus ją į namus, ji pranešė, kad ji gyvens sesers kambaryje, po ko H. S. iškvietė policiją. Policijai atvykus pariegūnai nurodė kilusį nesutarimą aiškintis tarpusavyje ir išvažiavo. Pareigūnams išvykus, H. S. pradėjo tampyti jos daiktus, sakydamas, kad „pakiš po tiltu“, o būdamas įtūžęs jai trenkė, pradėjo spardyti, spyrė 4-5 kartus. Kadangi po tokio H. S. elgesio ji buvo šoko būsenoje, o iš ausies po suduotų smūgių bėgo kraujas, tuomet ji kvietė policiją, o atvykus policijos pareigūnams parašė skundą. Policijos pareigūnai, pamatę jai padarytus sužalojimus, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, po ko ji buvo nuvežta į ligoninę, kur jai siūlėmis medikai sutvarkė ausį, kuri buvo prakirsta nuo spyrio iš kojos. Iš ligoninės ji važiavo pas kitus žmones, o į sesers namus sugrįžo sekančią dieną. Jai sugrįžus H. S. namuose nebuvo, o buvo tik K. Z., vėliau sugrįžo ir H. S., kuris vėl pagrasino, jog „pakiš po tiltu“, nurodydamas, kad ji name negyvens. Kadangi name gyventi jai leido sesuo, todėl ji ir toliau jame gyveno. Nurodė, jog iki apsigyvenant sesers name, ji turėjo sužalojimus, kuriuos buvo patyrusi Anglijoje eismo įvykio metu. Įvykio dieną, t.y. 2013-04-27, jai H. S. spyrė į gerklę, galvą, o jai sėdint ant lovos, trenkė ir delnu per veidą, prakirto ausį, nuo sumušimų jai buvo patinusios lūpos. Šio incidento metu namuose buvo ir K. Z., tačiau ši nebuvo pasirodžiusi. Kategoriškai patvirtino, jog nuo laiptų ji negriuvo, konfliktas vyko antrame namo aukšte, kambaryje, kuriame ji gyvena būtent pagal H. S. nustatytą tvarką.

Specialisto išvadoje Nr. G 1399/13(01) nurodyta, kad V. Š. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda su poodine karujosruva kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos veide ir kairiame žaste, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2013-04-27, išskyrus poodines kraujosruvas veide, kurios yra daugiau nei 1 mėnesio senumo ir neatitinka įvykio aplinkybių laiko. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 5,6).

Teisme apklausta liudytoja S V parodė, kad yra nukentėjusiosios sesuo, kuri gyvena jai nuosavybės teise priklausančio namo dalyje. Su H. S. jos santuoka yra nutraukta, namo dalis yra pasidalinę. Apie tai, jog sesuo V. Š. gyvens name, ji buvo pranešusi H. S., su šiuo tarėsi dėl sesers gyvenimo name, buvo sutarę ir dėl sesers gyvenimo kambaryje, esančiame 2 aukšte, taip pat buvo sutarę, jog pagal pateiktas H. S. sąskaitas bus apmokami namo mokesčiai, tačiau tokių oficialių sąskaitų H. S. nepateikė. Ji pati incidento nematė, įvykyje nedalyvavo, 2013-04-27 išvyko iš Lietuvos. Apie H. S. veiksmus sesers atžvilgiu ji sužinojo telefonu iš V. Š., kuri ir pranešė, jog H. S. ją suspardė. Jos sesuo V. Š. yra terorizuojama iki šiol.

Teisme apklausta liudytoja K. Z. parodė, kad kaltinamasis H. S. yra jos sugyventinis. Įvykio dieną ji buvo namuose, adresu Valakupių 17, Vilniuje. Kadangi namuose jie rado apsigyvenusi žmogų, t.y. nukentėjusiąją V. Š., todėl H. S. moters klausė, kokiu pagrindu ši gyvens name, kaip vyks atsiskaitymas, o nepavykus susitarti su nukentėjusiąja, H. S. liepė susirinkti daiktus. Ji žino, kad namas yra padalintas tarp H. S. ir buvusios jo sutuoktinės. Ji nukentėjusiosios nepažinojo, nes niekas jos nesupažindino su V. Š., ši gyventi name leidimo neturėjo. 2013-04-27 ji pati buvo kambaryje, girdėjo, jog buvo atvykusis policija, girdėjo, kad pareigūnai sakė aiškintis tarpusavyje nesutarimus ir išvažiavo. Tą pačią dieną policija atvažiavo antrą kartą. Jai H. S. pasakė, kad policiją iškvietė nukentėjusioji, jos pačios pareigūnai nekalbino. Tą dieną ji negirdėjo, kad nukentėjusioji šauktų pagalbos, sužalotos nukentėjusiosios ji taip pat nematė, konflikto negirdėjo, atvykusios greitosios medicinos pagalbos taip pat nematė, tą vakarą namuose niekas nešaukė.

Teisme apklausta ekspertė J. G.-D patvirtino specialisto išvadą ir teisme paaiškino, kad nustatant sužalojimo mastą, tiriamoji kalbėjo apie traumą, kuri įvyko prieš kelis mėnesius, kiti nustatyti sužalojimai (žaizda su poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva kairiame žaste ) atitinka 2013 m. balandžio 27 d. įvykius. Griuvimui nuo laiptų tokie nustatyti sužalojimai šiuo konkrečiu atveju nėra būdingi ir neatitinka nustatytiems sužalojimams. Ausies sužalojimai, žasto sužalojimai atsiranda suduodant smūgį. Ausies sužalojimai galimi suduodant tiek kumščiu, tiek koja, tiek buku daiktu.

Teisme apklausta liudytoja policijos pareigūnė A. T. paaiškino, kad visų aplinkybių nepamena, patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir iš kurio seka, kad 2013 m. balandžio 27 d. apie 20.59 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Valakupių g. 17, Vilniuje, į duris beldžiasi nepažįstamas asmuo. Atvykus į vietą, į pareigūnus kreipėsi pranešėjas H. S., kuris paaiškino, kad į namus įėjo nepažįstama moteris, kurios negali išprašyti. Namuose buvo V. Š., kuri paaiškino, kad šis namas priklauso ir jos seseriai, kuri yra buvusi H. S. žmona, ir kuri leido jai pagyventi šiuose namuose. Šalims policijos pareigūnai pasiūlė išsiaiškinti aplinkybes taikiai ir išvyko. Apie 21.27 val. iš VPK OVS budėtojo vėl buvo gautas iškvietimas tuo pačiu adresu, šiuo atveju pranešėja teigė, kad ją sumušė buvęs sesers vyras. Atvykus minėtu adresu antrą kartą pareigūnus pasitiko V. Š.. Šios veidas buvo kruvinas, matėsi praskelta lūpa, paraudęs kaklas ir krūtinės dalis, iš ausies bėgo kraujas, megztinis buvo aptaškytas krauju. Ji paaiškino, kad pareigūnams išvykus, H. S. išmėtė jos daiktus ir bandė ją ištempti iš namų, tačiau jai nesutikus, trenkė per veidą kumščiu ir kelis kartus spyrė koja į kaklo ir krūtinės sritį, galvą. V. Š. buvo iškviesta GMP brigada, kuri nukentėjusiąją apžiūrėjo ir išsivežė į Lazdynų ligoninę. H. S. atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad moters nemušė, ši pati nukrito nuo laiptų (b.l. 61). Pagarsinus tarnybinį pranešimą liudytoja papildomai paaiškino, kad policijos pareigūnams atvykus pagal gautą pranešimą pirmą kartą, nukentėjusioji buvo sveika, atvykus antrą kartą – nukentėjusiąją jie pamatė jau sužalotą, o kaltinamasis vis kartojo, jog moteris yra svetimas žmogus ir neturi teisės gyventi name.

Teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad H. S., kilus asmeniniam konfliktui su V. Š., tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Tokia išvadą teismas daro įvertinęs nukentėjusiosios, liudytojos policijos pareigūnės A. T. parodymus, kuri patvirtino, jog atvykus policijos pareigūnams pirmą kartą pagal gautą iškvietimą dėl konflikto kilusio tarp H. S. ir V. Š., nukentėjusioji V. Š. nebuvo sužalota, tuo tarpu atvykus policijos pareigūnams po pusės valandos, V. Š. buvo rasta sužalota, dėl ko jai nedelsiant buvo suteikta medicinos pagalba ligoninėje. Nukentėjusioji kategoriškai patvirtino, kad nuo laiptų ji nenukrito, o buvo sužalota H. S. veiksmų pasekoje. Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes nukentėjusiosios parodymai buvo noseklūs tiek duodant paaiškinimus policijos įstaigoje, tiek ir teisme, jie yra pagrįsti ir kitais įrodymais, o būtent specialisto išvada, kad V. Š. padarytas sužalojimas vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kad sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2013-04-27. Teisme apklausta ekspertė patvirtino šią išvadą ir nurodė, jog sužalojiami nėra būdingi griuvimui, o galimi tik suduodant kumščiu, koja ar buku daiktu. Liudytojos K. Z. parodymus teismas vertina kaip duotus asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, siekiant padėti išvengti atsakomybės sugyventiniui H. S.. Teismas kaltinamojo H. S. parodymus vertina kritiškai kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamojo parodymai paneigti aukščiau paminėtais įrodymais. Liudytojos S.V paaiškinimais nustatyta, jog jos sesuo (nukentėjusioji V. Š.) name gyvena jos sutikimu, o byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašas (b.l.74-76) patvirtina, jog name adresu Valakupių g. 17, Vilniuje, 1/3 pastato dalies nuosavybės teise priklauso S. Vilniūtei, todėl kilęs ginčas dėl V. Š. gyvenimo šiame name nėra šios baudžiamosios bylos dalykas, ir H. S. baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus nešalina.

V. Š. pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Prašo iš kaltinamojo priteisti jai padarytą 105 Lt turtinę žalą, kurią sudaro turėtos išlaidos : už specialisto išvadą 70 Lt, taksi paslaugos – 35 Lt, nes taksi automobiliu nakties metu jai teko vykti iš ligoninės. Taip pat prašo priteisti 300 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies. Byloje esantis kvitas (b.l. 7) patvirtina, jog nukentėjusioji sumokėjo 65 litus Valstybinei teismo medicinos tarnybai už specialisto išvadą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ir 5 Lt komisinį mokestį, byloje esantis kvitas (b.l. 102) patvirtina, kad V. Š. turėjo 300 Lt dydžio išlaidas, susijusias su jos atstovavimu teisme. Privačios kaltintojos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti bei specialisto išvadai gauti pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo už taksi paslaugas – 35 Lt sumai nėra pagrįstas, nukentėjusioji pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

V. Š. pareiškė civilinį ieškinį 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, motyvuodama tuo, jog ji patyrė fizinį skausmą, moralinį smurtą, iki šiol kaltinamasis nepasimokė, nes ir po šio įvykio jai buvo sugriebęs už gerklės, sakydamas, jog ji šiame name negyvens. Ji dėl patirtų sužalojimų gydėsi beveik mėnesį laiko, vartojo vaistus, po įvykio buvo psichologiškai palaužta.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismui nekelia jokių abejonių tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, nes ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, kurios metu patyrė fizinį smurtą, tačiau teismo manymu, prašomos priteisti neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos (jei tokia žala buvo padaryta) dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Šiuo atveju dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiajai V. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ir ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajai buvo padaryta muštinė žaizda su poodine karujosruva kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste. Šie sužalojimas neabejotinai kurį laiką kėlė fizinį skausmą, tačiau jokių kitų sunkesnių pasekmių nesukėlė. Patirtas smurtas ir sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai dvasinius išgyvenimus, stresą ir baimę dėl sumušimų ir žaizdų, dėl to ji išgyveno. Įvertindamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę – nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais veiksmais, kaltinamasis dėl poelgio nesigaili. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertina 2000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad H. S. neteistas, baustas administracine tvarka, į narkologinę įskaitą neįrašytas, Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas, (b.l. 21-35), dirbantis, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas skiria H. S. laisvės apribojimo bausmę. Kadangi H. S. nusikalstamą veiką įvykdė panaudodamas fizinį smurtą prieš buvusį artimą šeimos narį, kartu su bausme jam skirtina Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

H. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 metams bausmę, kartu su bausme paskiriant Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią poveikio priemonę įvykyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Iš dalies tenkinti V. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir iš H. S. priteisti V. Š. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš H. S. priteisti 370 Lt V. Š. jos turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.