Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-09-06 · Civilinė byla Nr. 2-3835-841/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-06
Bylos Nr.
2-3835-841/2012
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-01545-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
AB bankui SNORAS
Advokatai
Gintaras Žičkus
Kategorijos
  • 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3835-841/2012Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01545-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija: 42.6;113.1.;116.1.
(S)ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 6 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovo A. B. atstovui advokatui Gintarui Žičkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui AB bankui SNORAS, išvadą teikiančioms institucijoms Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos Bankui, dėl sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje teismo prašė pripažinti negaliojančiais ab initio 2008-02-21 Vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-58572 2.1. punktą ir 2008-08-04 vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-58616 2.1. punktą, priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, paaiškino, kad abiejų sutarčių 2.1. punktas „Kreditavimo tikslas: vartojimo paskola su užstatu, kai Paskolos gavėjo pajamos nevertinamos“ yra nesąžininga sąlyga, kuri prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, t.y. LR Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 daliai, kurioje numatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, kad klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. Ieškovo atstovas pabrėžė, kad bankas suteikė ieškovui paskolas, neturėdamas jokių įrodymų apie ieškovo gaunamas pajamas, išskyrus gaunamą pašalpą, todėl turėjo žinoti, kad klientas neturi galimybių paskolą grąžinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktame prašyme prašė remtis jo 2012-02-14 atsiliepime išdėstytomis nuostatomis. Atsiliepime atsakovas teigė, kad minėtos įstatymo nuostatos laikėsi, buvo vertinama kliento ekonominė būklė- turtinė padėtis, veiklos pobūdis, siūlomo įkeisti turto vertė, suteiktos paskolos dydis neviršijo 50 proc. turto rinkos vertės. Taip pat nurodė, kad pagal paskolos sutarčių sudarymo metu galiojusią LR CK 6.886 straipsnio redakciją, vartojimo sutartimi negali būti laikoma kredito sutartis, pagal kurią suteiktas kreditas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, todėl su ieškovu pagal abi sutartis buvo sudaryti sutartinės hipotekos lakštai. Kad tai ne vartojimo sutartys, atsakovo teigimu patvirtina paskolų suteikimo ir lėšų panaudojimo aplinkybės, nes lėšas ieškovas naudojo savo verslo poreikiams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo paaiškinimų, nustatyta, kad AB bankas Snoras pagal 2008-02-21 sudarytą vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr.031-58574 suteikė A. B. 40 000 eurų paskolą, pagal 2008-08-04 sudarytą vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr.031-58616 suteikė A. B. 105 000 litų paskolą (5-20 b.l.,t.I). Pagal VSDF pažymą laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2008-08-31 A. B. buvo mokama 578,91 Lt -739,37 Lt pensija, jis nuo 2008-06-02 yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių miesto savivaldybėje (21-22,30-31 b.l., t.I). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą A. B. 2011-11-18 duomenimis asmeninės nuosavybės teise priklausė Šiaulių rajono savivaldybėje, adresu J.Basanavičiaus g. 2A esantys pastatai: parduotuvė-baras, kurio vidutinė rinkos vertė193297 Lt, katilinė, vidutinė rinkos vertė 53000 Lt, buitinis pastatas, vidutinė rinkos vertė 77800 Lt (32-37 b.l., t.I). A. B. nuo 2010-03-09 dirba UAB „Kignas“ direktoriumi, nuo 2010-06-01 nustatytas 800 Lt per mėnesį atlyginimas (38-40 b.l.,t.I). 2008-02-08 paraiškoje paskolai gauti A. B. nurodyta pagrindinė darbovietė- A. B. IĮ, pareigos- savininkas, darbo užmokestis per mėnesi-3500 Lt, pašalpa 600 Lt, siūlomas įkeisti turtas- parduotuvė-baras ir katilinė, jų rinkos vertė-345000 Lt, tie patys duomenys apie pajamas nurodyti 2008-07-14 paraiškoje paskolai gauti, nurodoma siūlomo įkeisti turto vertė- 537000 Lt (69-76 b.l., t.I). 2008 m. vasario mėn. korporacijos „Matininkai“ sudarytoje parduotuvės-baro ir katilinės įvertinimo ataskaitoje nurodyta parduotuvės-baro vertė 150 000 Lt, katilinės- 90000 Lt, 2008 m. liepą sudarytoje ataskaitoje parduotuvės-baro vertė 260 000 Lt, katilinės vertė- 100 000 Lt (77-82 b.l., t.I). Paskolos suteiktos AB banko Snoras kreditų ekspertui įvertinus kliento finansinę būklę ir davus teigiamas išvadas (83-91 b.l., t.I). Paskolų užtikrinimui pagal hipotekos lakštus įkeistas nekilnojamas turtas (92-97 b.l.,t.I). Nuo 2008-01-21 A. B. perdavė jam priklausančias patalpas pagal panaudą, vėliau išnuomojo (98-106 b.l., t.I).

Išvadą teikianti institucija Lietuvos Bankas pateiktoje išvadoje nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad finansų įstaiga pažeidė LR finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas (115 b.l., t.I).

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, teismo įpareigota patikslindama pateiktą išvadą, pasisakė, kad vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-58572 2.1. punktas ir vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-58616 2.1. punktas neatitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje nustatytų nesąžiningų sutarčių sąlygų nustatymo kriterijų. Išvadą teikianti institucija pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 5 dalį sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai (116-130,147 b.l.,t.I).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad šios jo sudarytos sutartys yra vartojimo sutartys. Teismas pažymi, kad bankų veikloje „paskola vartojimo reikmėms“ paprastai vadinamos paskolos, kurios suteikiamos nenurodant konkretaus jų naudojimo tikslo. Vienas iš esminių vartojimo sutarties požymių yra prekių ir paslaugų įsigijimo tikslas – savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kur ieškovas panaudojo paskolas. Duomenys apie tai, kad paskolos gavėjas ketina gautą paskolą panaudoti įkeisto pastato remontui tėra įrašyti AB banko Snoras kreditų ekspertų teiktuose tarnybiniuose pranešimuose, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad gautos paskolos buvo naudotos verslui. Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-5495-810/2011 nagrinėjimo metu ieškovas A. B. patvirtino, kad dalį iš banko gautų paskolų panaudojo periodinėms įmokoms už paskolas mokėti, mokėti nustojo, kai paskolų pinigai baigėsi (109 b.l.,t.I). Kadangi byloje nėra duomenų apie gautų paskolų panaudojimą verslo tikslams, teismas abi Vartojimo paskolos su užstatu sutartis Nr. 031-58572 ir Nr. 031-58616 kvalifikuoja kaip vartojimo sutartis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio 1 d. nustato, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. Prašomas ieškinyje pripažinti negaliojančias sąlygas sutarčių p. 2.1. ieškovas laiko nesąžiningomis. Kaip matyti iš minėto sutarties 2.1. punkto formuluotės „Kreditavimo tikslas: vartojimo paskola su užstatu, kai Paskolos gavėjo pajamos nevertinamos“ , šis sutarties punktas apibūdina sutarties dalyką. LR CK 6.188 straipsnio 5 dalyje nustatyta: ar sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje numatytų prekių ar paslaugų prigimtį bei visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu (t. y. netaikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių normos), jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai. Teismo manymu, sutarčių 2.1. punkto formuluotė yra aiški ir suprantama. Tai, kad ieškovas, kreipdamasis dėl paskolos, suprato, kad paskola jam bus suteikta už užstatą, pats savo ranka įrašė siūlomą įkeisti turtą, teismas vertina kaip faktą, kad ieškovas ketino imti iš banko vartojimo paskolą ir sutiko įkeisti savo turtą. Šiuos ketinimus A. B. patvirtino, įkeisdamas bankui nekilnojamąjį turtą, be to, po pirmos sutarties sudarymo nepraėjus nė pusei metų kreipėsi į banką dėl dar vienos paskolos, kas teismo manymu patvirtina, kad tiek sutartis visoje apimtyje, tiek sutarties 2.1. punktas „Kreditavimo tikslas: vartojimo paskola su užstatu, kai Paskolos gavėjo pajamos nevertinamos“ ieškovui A. B. buvo aiškus ir suprantamas, todėl ši sutarties sąlyga neturi būti vertinama nesąžiningumo požiūriu, nes yra išreikšta aiškiai ir suprantamai. Pažymėtina, kad būtent tokia yra ir išvadą teikiančios institucijos- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada.

Atmestinas ieškovo argumentas, kad sutarčių 2.1. punktas „Kreditavimo tikslas: vartojimo paskola su užstatu, kai Paskolos gavėjo pajamos nevertinamos“ prieštarauja Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 daliai.

LR Finansų įstaigų 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta: finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms (LR finansų įstaigų įstatymas, šaltinis: http://www.infolex.lt/ta/9857?ref=5&nr=1). Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad bankas, prieš suteikdamas ieškovu paskolas buvo įsitikinęs, kad įkeičiamas ieškovo A. B. turtas tikrai yra ir priklauso ieškovui, įvertino jo finansinę bei ekonominę būklę bei įsipareigojimų vykdymą. Pažymėtina, kad finansinę bei ekonominę būklę apibūdina ne vien asmens pajamos, bet ir jo turimas nekilnojamas turtas, vykdoma veikla ir tos veiklos vykdymo trukmė. Kaip matyti iš į bylą pateiktų AB banko Snoras kredito ekspertų pranešimų, prieš išduodant ieškovui paskolas buvo atliktas išsamus jo finansinės ir ekonominės būklės įvertinimas, taip pat ir kliento finansinių įsipareigojimų vykdymas. Pažymėtina, kad minėtas įvertinimas atliktas neįtraukiant paties ieškovo prašyme jo nurodytų kasmėnesinių pajamų -3500 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra imperatyviai nurodyta, kad turi būti vertinamos būtent paskolos gavėjo pajamos, todėl teismas konstatuoja, kad sutarčių 2.1. punktas „Kreditavimo tikslas: vartojimo paskola su užstatu, kai Paskolos gavėjo pajamos nevertinamos“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 daliai. Tai patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos Lietuvos Banko išvada.

Teismas, ištyręs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais ab initio 2008-02-21 Vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-58572 2.1. punktą ir 2008-08-04 vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-58616 2.1. punktą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistina 19,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B., a.k(duomenys neskelbtini), 19,50 (devyniolika litų 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Gražina Mataitienė