Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-27 · Administracinė byla Nr. I-4167-821/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
I-4167-821/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02709-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
B. K.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Laimonas Gasiūnas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4167-821/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02709-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3;55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant pareiškėjai B. K., jog atstovui advokatui Laimonui Gasiūnui,atsakovo atstovei Anželikai Rastenienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. K. (B. K.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) 2018-06-28 raštu Nr. 1SS-1284-(8.5.) priimtą sprendimą netenkinti skundo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017-10-12 raštu Nr. 49SJD-2441-(14.49.105) priimto sprendimo nederinti 0,6727 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti; 2) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių suderinti 0,6727 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Skunde paaiškina, kad pareiškėja 2004-08-16 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.V01/2004-1130, 2005-07-11 susitarimo Nr.k01/2005-781 ir 2004-12-04 susitarimo pagrindu iš Lietuvos Respublikos nuomoja 0,6727 ha pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr.1). Šiame sklype yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai – sandėlio patalpos, kurias ji yra išnuomojusi UAB (duomenys neskelbtini) įmonės reikmėms. Žemės sklype Nr. 1 taip pat yra UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis pastatas sandėlis. Žemės sklypas Nr.1 yra įsiterpęs tarp dviejų geležinkelio atšakų, aplink jį yra kita valstybinė žemė, kurios dėl Žemės sklypo Nr.1 ir šalia esančio geležinkelio panaudojimas faktiškai yra negalimas. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama parengti Žemės sklypo Nr.1 formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti apie 640 kv. m. ploto įsiterpusį valstybinės žemės plotą (toliau – Žemės sklypas Nr.2) ir sujungti su besiribojančiu Žemė sklypu Nr.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2015-03-10 įsakymą Nr.30-648 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir leido rengti formavimo ir pertvarkymo projektą. Buvo parengi ir patvirtinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimai. NŽT Vilniaus skyrius taip pat išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimus. Buvo parengtas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys (toliau – ir Projektas), kuris buvo suderintas su visomis reikalingomis institucijomis. 2017-10-12 raštu NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė derinti Projektą, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 (toliau – ir Nutarimo Nr.692) 2.15 papunktyje įtvirtintos įsiterpusio sklypo sąvokos ir jo plotas viršija 2.15 punkte numatytą dydį. NŽT apskundus skyriaus raštą, šį 2018-06-28 raštu netenkino skundo.

Šalies argumentai

Pareiškėja su šiais raštais nesutinka, mano, jog jie priimti klaidingai vertinant teisės aktų nuostatas ir faktinę situaciją. Pažymi, kad Žemės sklypas Nr. 2 yra įsiterpęs tarp dviejų geležinkelio vėžių, t. y. kelių. Į Žemės sklypą Nr.2 galima patekti tik per Žemės sklypą Nr.1. Projektas buvo parengtas pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus reikalavimus. Projektuojamo Žemės sklypo Nr.2 ribos ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame akivaizdžiai negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Valstybinė žemės yra nenaudojama ir iš jos valstybė negauna jokios naudos, o šį sklypą prijungi prie Žemės sklypo Nr.1 būtų mokamas nuomos mokestis. Taip pat pažymi, jog žemės sklypas Nr.2 yra pramonės ir sandėliavimo teritorijoje, kur žemės sklypai gali būti iki 0,5 ha dydžio, todėl jis atitinka Nutarimo 692 2.15 punkto reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT Vilniaus miesto skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 63-68) nurodo, kad išnagrinėjus pateikto Projekto sprendinių brėžinį M1:1000 buvo nustatyta, kad greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formuojamo kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo Nr.1A šiaurinė ir rytinė kraštinės (Projekto sprendinių brėžinyje pažymėta linijomis ir skaičiaus 14,15 ir 15,16) ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Projektuojamo sklypo dydis viršija Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytą dydį, todėl jis neatitinka visų sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos, kad formuojamas žemė sklypas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir pageidaujamas įsigyti 640 kv.m. valstybinės žemės sklypas negali būti parduodamas be aukciono, kaip įsiterpęs žemė sklypas.

Pažymi, jog patekimas į įsiterpusį žemė sklypą numatytas Žemės sklypo Nr.1 pietinėje kraštinėje, t. y. žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas 840 kv.m. kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo plane M1:1000 pažymėtas skaičiais 12,23,24,25,26,8,9,10,11,12 (žemės sklypo planas parengtas 2016-08-23).

Atsiliepime taip pat pažymima, kad norimas formuoti 640 kv.m. žemės sklypas patenka į iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui nustatytąja tvarka priskirtą teritoriją, kur buvo likusi rėžinių gatvių sistema, t. y. į buvusio Novosiolkų rėžinio kaimo ribas, kuriame dar nėra atkurtos nuosavybės teisės 61 pretendentui į apie 37 ha žemės. Todėl šioje teritorijoje, NŽT vertinimu, būtų galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais. Atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-06-28 sprendimo Nr. 1SS-1284-(8.5.) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017-10-12 sprendimo Nr. 49SJD-2441-(14.49.105) (b. l. 9,44-45), kuriuose nurodyta, jog pareiškėjos norimas formuoti kaip įsiterpęs valstybinės žemė sklypas neatitinka įsiterpusio žemė sklypo sąvokos ir nepatenka į nustatytų išimčių sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis rašytiniais bylos įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2015-03-10 įsakymą Nr.30-648 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (b.l. 37), kuriuo nustatė, jog pradedamas rengi apie 7367 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti apie 640 kv. m. ploto įsiterpusį valstybinės žemės plotą (Žemės sklypas Nr.2) ir sujungti su besiribojančiu Žemė sklypu Nr.1, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015-03-20 išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (b.l. 38-39). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus taip pat išdavė NŽT Vilniaus miesto skyrius, nurodydamas, jog projekto tikslai suformuoti apie 640 kv. m. ploto įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančius žemės sklypu (kadastro Nr. 0101/0077:138), esančiu (duomenys neskelbtini) (b.l. 40).

Pareiškėjai parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (b.l. 78-85) 2017-09-26 prašymu jis buvo pateiktas derinimui NŽT Vilniaus miesto skyriui (b.l. 88-92), tačiau byloje ginčijamu NŽT Vilniaus m. skyriaus 2017-10-12 raštu Projektą atsisakyta derinti, nurodant, jog formuojamas kaip įsiterpęs 640 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr.692 2.15 papunktyje įtvirtintos įsiterpusio sklypo sąvokos, t. y. formuojamo kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo šiaurinė ir rytinė kraštinės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, taip pat sklypo plotis viršija nustatytą dydį (b.l. 86-87).

Nesutikdama su tokiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu pareiškėja 2018-06-21 pateikė skundą NŽT, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2018-06-28 priėmė sprendimą Nr. 1SS-1284-(8.5.), kuriame pažymėjo, kad Projektu norimas suformuoti kaip įsiterpęs žemės sklypas, neatitinka Nutarimo 692 2.15 punkte išdėstytų kriterijų, taip pat jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai (b. l. 75-76).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono šių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Paminėtas reguliavimas įtvirtina aiškią taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o pardavimas ne aukciono būdu vyksta tik išimtiniais atvejais.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktas. Pažymėtina, kad 2016-05-25 nutarimu Nr. 521 (TAR, 2016, Nr. 2016-14390) nustatyta, kad nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Nagrinėjamu atveju sprendimas parduoti ar išnuomoti žemės sklypą nėra priimtas.

Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pirmoje pastraipoje numatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Minėto 2.15 punkto antroje pastraipoje numatyta, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

Pažymėtina, kad ši išskirtinė valstybinės žemės pardavimo tvarka (pardavimas ne aukciono būdu) negali būti vertinama ir aiškinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie apibrėžti 2.15 punkte.

Taigi, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas ir neatitinkant tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą, kai yra sąlygų visuma: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Remiantis šiais išaiškinimais, konstatuotina, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs, ir ar jis atitinka sąlygas nustatytas nutarimo 2.15 papunktyje.

Teismas pažymi, jog įprastai įsiterpusiu sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, tačiau Nutarimo 2.15 punkte yra numatyta išimtis, pagal kurią įsiterpusiu sklypu laikomas ir su valstybinės žemės plotu besiribojantis sklypas, kai įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja įsiterpusį žemės sklypą siekia įsigyti būtent šio punkto nuostatų pagrindu, t. y. kaip siaurą juostą, kurioje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, jog žemės sklypą sudaro siaura juosta, jei to žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos siekiamas įsigyti 640 kv. m valstybinės žemės sklypas (b. l. 43) šiaurinėje ir rytinėje pusėje ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas (kraštinės 14 - 15 ir 15 -16) , o jo plotis svyruoja nuo 17 iki 25 metrų. Pažymėtina, kad ginčo valstybinis žemės plotas nelaikytinas siaura juosta (visų sklypo kraštinės plotis viršija 10 metrų ribą).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja pagrįstai nurodo, jog jos norimas suformuoti Žemės sklypas Nr. 2 atitinka Nutarimo Nr.692 keliamus dydžio reikalavimus. Pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto 2, 3 ir 4 pastraipų nuostatas formuojant žemės sklypus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose, jie negali būti didesni kaip 0,04 ha, o kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Kaip jau buvo minėta sklypas yra pramonės ir sandėliavimo teritorijoje, jo dydis (640 kv. m.) neviršija nustatyto 0,5 ha žemės sklypo ploto, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius nepagrįstai nurodė, jog sklypas neatitinka dydžio kriterijaus. Tačiau, kaip jau buvo minėta, sklypas vis tiek neatitinka įsiterpusiam sklypui keliamų reikalavimų, nes ribojasi su laisva valstybine žeme ir nelaikytinas siaura juosta.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė savo sprendime neįvertino to, jog žemės sklypas yra tarp kelių (geležinkelio) ir jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Atsakovės teigimu, ginčo valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas dar ir dėl tos aplinkybės, jog jis patenka į teritoriją, kurioje dar nėra baigtas nuosavybės teisių atkūrimas. Teismas sutinka su tokia atsakovės pozicija, nes kaip matyti iš į bylą pateiktos Ištraukos iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų (b. l. 69), Žemės sklypas Nr.1 patenka į buvusių Jankiškių ir Novosiolkų kaimų teritoriją, kurioje, kaip pabrėžiama už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingos institucijos atsiliepime nuosavybės teisės dar nėra atkurtos 61 pretendentui į apie 37 ha žemės. Pažymėtina, jog įvertinus Žemės sklypo Nr.2 dydį (640 kv. m.), taip pat tai, jog pateikimui į jį numatytas 840 kv. m. kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (NTR Centrinio duomenų banko išrašo 6.1 punktas, b. l. 71), atsakovas pagrįstai teigia, jog šioje teritorijoje būtų galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra.

Todėl teismas sutinka su atsakovės pateiktu vertinimu, jog pareiškėjos pageidaujamas suformuoti ir įsigyti (nuomoti) valstybinis žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes šiuo metu žemės sklypo šiaurinė ir rytinė kraštinės ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o ne keliu, gatve ar miško plotu. Be to, taip pat nustatyta, kad pageidaujamo formuoti valstybinės žemės sklypo ploto nesudaro siaura juosta, grioviai ir šlaitai.

Teismo vertinimu, 640 kv. m valstybinės žemės plotas, esantis greta pareiškėjos nuomojamo valstybinės žemės sklypo, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos ir negali būti parduodamas be aukciono, todėl nėra teisinio pagrindo tvirtinto šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei nustatė faktines aplinkybes, kuriomis vadovaudamiesi, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių nėra pagrindo naikinti. Netenkinus pirminio reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių suderinti 0,6727 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos B. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėEgidija PuzinskaitėErnestas Spruogis