Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-27 · Administracinė byla Nr. I-1287-320/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-27
Bylos Nr.
I-1287-320/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02564-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1287-320/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02564-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 27 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. J. (toliau – ir V. J., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 2-3).

Pareiškėjas V. J. skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš Alytaus pataisos namų jis buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją (toliau- ir Pravieniškių PN-AK). Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą jam buvo paskirta nuobauda – uždraudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Manė, jog skirta nuobauda buvo nepagrįsta, nes jis atsisakė eiti į paskirtą būrį dėl savo saugumo, o būtent jis su kitais nuteistaisiais informavo pataisos įstaigą apie vykdomas nusikalstamas veikas, atnešė telefonus, iš kurių buvo skambinama, užsitraukdamas kitų nuteistųjų nemalonę. Pravieniškių PN-AK tyrimo neatliko, neužtikrino jo saugumo, jo neizoliavo, o paskyrė nuobaudą. Nurodė, kad jam atvykus į Pravieniškių PN-AK ir nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios būklė buvo itin prasta. Jis buvo laikomas su dar 8 nuteistaisiais, buvo pažeista jam tekusi minimali gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad kameroje nuo sienų krito tinkas, buvo blogas apšvietimas, gryno oro trūkumas. Kameroje esantis inventorius (spintelė, lova) netinkami naudoti. Teigė, kad dėl netinkamos ventiliacijos iš kameroje esančio sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Kameroje veisėsi grybelis, iš sienos kyšojo elektros laidai. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži. Kameroje neveikė pagalbos iškvietimo mygtukas, nebuvo įrengta priešgaisrinė signalizacija. Jį uždarius į baudos izoliatorių (kamerą Nr.3), iš pareiškėjo buvo paimta parfumerija, nebuvo kašto vandens, t.y. jis neturėjo galimybės išsiskalbti drabužių, išsiplauti indų, lankyti koplyčios, bibliotekos, mokytis. Pareiškėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, psichologinį stresą, negalėjo užmigti, vartojo vaistus, kreipėsi psichologo pagalbos. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 25-31) nurodė, jog pareiškėjas į pataisos įstaigą atvyko 2018 m. gegužės 29 d. Kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018-08-20 iki 2018-08-21 (karantino patalpa Nr.2), nuo 2018-08-21 iki 2018-09-05 (kamera Nr.3), nuo 2018-09-05 iki 2018-09-10 (karantino patalpa Nr.2), minimaliai tenkanti vienam kalinamam asmeniui gyvenamųjų patalpų norma pažeista nebuvo. Pabrėžė, kad įstaigos 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpos ir jų sanitarinis mazgas baldais ir inventoriumi aprūpinti vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, (toliau – ir Aprūpinimo normos) normų reikalavimais. Nurodė, kad teisės aktai reikalauja, jog gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, turi valytis patys nuteistieji ir, jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas, joje negalėtų būti blogo kvapo. Atsakovo teigimu, Pataisos namuose kiekvieną dieną nustatyta tvarka atliekama kamerų techninė priežiūra. Apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Karštas vanduo, kaip nustato teisės aktai, tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teisės aktai nereglamentuoja karšto vandens tiekimo į praustuves. Kamerų tipo patalpose esantys sanitariniai mazgai vėdinami natūraliai per vėdinimo kanalus. Atsiliepime į skundą Pravieniškių PN nurodė, kad 1-iame sektoriuje atskiroje patalpoje buvo įrengtos skalbimo mašinos, kur buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Nurodė, kad įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normų 134:2015 reikalavimuose nustatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Nurodo, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nustato, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerose. Visų būrių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Kamerų tipo patalpose yra įrengti radijo taškai. Įstaigoje įrengta biblioteka, kurioje nuteistieji turi galimybę skaityti knygas. Atsakovo atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovo atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. patirtą neturtinę žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN AK 1-ą sektorių atvyko 2018 m. gegužės 29 d. iš Alytaus pataisos namų ir 2018 m. rugsėjo 10 d. išvyko į Pravieniškių PN - AK 2-ą sektorių (b. l. 32). Pareiškėjas teismo posėdžio metu atsakovo nurodytus duomenis patvirtino, patikslino laikotarpį, už kurį prašo priteisti žalą: 2018-05-29 – 2018-09-10. Todėl teismas apie skunde nurodytas aplinkybes laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 28 iki 2018 m. gegužės 28 d., nepasisako, ginčo nagrinėjimui aktualus laikotarpis yra nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., kada pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Pareiškėjas teigė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. jam pranešus apie kitų nuteistųjų vykdomas veikas, pataisos įstaigos administracija dėl šių nusikalstamų veikų jokių tyrimų neatliko, dėl kilusios grėsmės jo saugumui jo nuo kitų nuteistųjų neizoliavo, netgi priešingai- jam atsisakius eiti į būrį, nepagrįstai skyrė jam nuobaudą.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnis nustato, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio nustatyta tvarka. Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. O Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui už pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo paskirta drausminė nuobauda- uždraudimas 1 mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (b. l. 33). Teismas pažymi, kad drausminės nuobaudos paskyrimo aplinkybės turi būti vertinamos bei nuobaudos paskyrimo pagrįstumas sprendžiamas, pareiškėjui teisės aktų nustatytą tvarka apskundus pataisos įstaigos nutarimą, kuriuo jam drausminė nuobauda buvo paskirta. Pareiškėjui BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka nenuginčijus nutarimo, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda, nevertintini jo teikiami argumentai dėl drausminės nuobaudos nepagrįstumo. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad dėl pareiškėjo V. J. 2018-08-20 pateikta informacija buvo įforminta tarnybiniame pranešime ir ją buvo pavesta tikrinti kriminalinės žvalgybos priemonėmis, nuteistasis V. J. 2018-09-10 buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje (b.l.29), todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovės atstovas nesiėmė jokių priemonių tyrimui dėl jo 2018-08-20 teikto pranešimo atlikti, atmestini kaip nepagrįsti. Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas dėl jo neizoliavimo. Pareiškėjas ir pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad į karantino patalpą Nr.2 2018-08-20 jis buvo patalpintas, siekiant jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Pažymėtina ir tai, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis, už narkotinių medžiagų vartojimą jam buvo paskirta drausminė nuobauda- patalpinimas 15 parų į kamerų tipo patalpas 2018-08-21, kas savaime laikytina izoliavimu, 2018-09-05 – 2018-09-10 vėl laikytas karantino patalpoje Nr.2, 2018-09-10 iškeltas į Pravieniškių PN AK 2-ą sektorių, buvo sprendžiamas pareiškėjo perkėlimo klausimas ir 2018-09-24 jis buvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą (b.l.9, 11, 24, 32, 33, 35).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas kameroje Nr. 2 su dar 8 nuteistaisiais, kurioje buvo pažeista jam tekusi minimali gyvenamojo ploto norma.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11¹.2 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo paskirtas į Pravieniškių PN 1-o sektoriaus karantino (kamerų tipo) patalpą Nr. 2, kurios plotas 36,43 kv. m, joje įrengtos 10 miegamųjų vietų, todėl patalpoje buvo vienas, vienam asmeniui teko 3,64 kv. m (36,43/10) ploto (b. l. 35, 36). Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m ploto norma.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos.

Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir 2018 m. gruodžio 4 d. pažymoje Nr. 77-1748 (b. l. 36-37) nurodė, kad kamerų tipo patalpose patalpose ir jų sanitariniuose mazguose yra natūralus vėdinimas per vėdinimo kanalus, kas atitinka Higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpose Nr. 2 nuo sienų, lubų krito tinkas, kuris byrėjo į lovą, maistą, elektros laidai atviri, netvarkingi, lovos spintelės netinkamos naudoti nesaugios.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos norma HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir 2018 m. gruodžio 4 d. pažymoje Nr. 77-1748 pažymėjo, kad avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Kameroje elektros instaliacija yra tvarkinga, nuteistieji nuolatos gadina ir niokoja įstaigos inventorių, o administraciją nuolatos ją tvarko (b. l. 27-28, 36-37). Tačiau byloje yra pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. raštas Nr. (2-22 4,80)2-45606 „Dėl V. J. skundo nagrinėjimo“ (b. l. 4-5), kuriame nurodyta, kad atsakydami į 2018 m. rugsėjo 13 d. gautą pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl pažeidimų Pravieniškių PN 1-o sektoriaus 2 karantino patalpoje, 2018 m. spalio 17 d. buvo atlikta operatyvioji kontrolė, kurios metu nustatyta, kad 1-o sektoriaus karantino patalpose Nr. 2 remontas neatliktas, daugelyje vietų yra atšokę ir krenta ne tik lubų, bet ir sienų dažai, atšokęs ir gabalais krinta tinkas, nustatyta, kad šioje patalpoje nuteistieji yra išardę sienos tinką, pažeidę instaliaciją, yra palikti atviri elektros laidai, todėl buvo konstatuoti Higienos norma HN 134:2015 12 punkto pažeidimai. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad 1-o sektoriaus karantino patalpos Nr. 2 neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų, todėl šioje dalyje konstatuotini atsakovės atstovės neteisėti veiksmai.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl mažo pasivaikščiojimo kiemelio.

Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentai dėl to atmetami.

Pareiškėjas tvirtino, kad kameroje nebuvo radijo taško.

Eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir 2018 m. gruodžio 4 d. pažymoje Nr. 77-1748 (b. l. 36-37) nurodė, kad kamerose yra įrengti radijo taškai. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, todėl pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas teigė, kad kameros apšvietimas buvo netinkamas.

Higienos normų HN 134:2015 14 punktas numato, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, jog įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normų 134:2015 reikalavimuose nustatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis (b. l. 28, 36). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. rašto Nr. (2-22 4,80)2-45606 „Dėl V. J. skundo nagrinėjimo“(b. l. 4-6) matyti, kad atlikus patikrinimą pagal pareiškėjo V. J. skundą, 1 sektoriaus karantino patalpoje Nr. 2 ginčo laikotarpiu buvo nustatytas pažeidimas dėl nepakankamo apšvietimo – 25 lx. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl 1 sektoriaus karantino patalpos Nr. 2 nepakankamo apšvietimo.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas mygtukas pareigūnui iškviesti.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.11. punkte nurodyta, jog kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose. Taigi, konkrečių duomenų apie iškvietimo sistemos įrengimą ginčo laikotarpiu karantino patalpose Nr. 2 į bylą nebuvo pateikta.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareigūnų iškvietimo sistema kamerose privalo būti įrengta bei veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu iškvietimo sistema karantino patalpose Nr. 2 nebuvo įrengta.

Kita vertus, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas dėl neveikiančios iškvietimo sistemos nebūtų galėjęs išsikviesti pagalbos (pareigūnų), todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje nebuvo įrengta priešgaisrinė sistema.

Atsakovės atstovas teigė, jog įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir paleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjo argumentus dėl gaisro gesinimo priemonių neturėjimo atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas nurodė, jog būdamas karantino patalpose Nr. 2 negalėjo lankyti bažnyčios, bibliotekos, mokymo įstaigos. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo kad negalėjo lankyti mokymo įstaigos, bažnyčios ir bibliotekos ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, sietino būtent su šiais pažeidimais. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl to, jog jis negalėjo lankyti bažnyčios, bibliotekos bei mokymo įstaigos atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog į gyvenamąsias patalpas nebuvo tiekiamas šiltas vanduo.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose patalpose turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo laikytini nepagrįstais.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė sveikatos pablogėjimą, orumo pažeminimą, emocinę depresiją, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylą nepateikė. Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, atsižvelgęs į tai, kad netinkamomis sąlygomis karantino patalpoje Nr.2 pareiškėjas buvo laikomas tik trumpą laiką ( 6 paras), teismas sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 60 Eur ir ši suma pareiškėjui priteisiama iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. J. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 60 eurų (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė