Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-14 · Administracinė byla Nr. I-2842-505/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
I-2842-505/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
G. Š.
Atsakovas
Alytaus apskrities priešgaisrinės
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2842-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00513-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 59; 81; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui G. Š., atsakovo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Alytaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. Š. skundu prašo priteisti iš atsakovo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. – 442 Eur.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas; pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklės, tai pat Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos buvo patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397. Uniformos dėvėjimo taisyklių 3, 8-12 punktuose įtvirtinta valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų prievolė dėvėti uniformą (atitinkamą jos rūšį). Uniformos dėvėjimo taisyklių 6 punktas nustato, kad pareigūnams ir darbuotojams uniforma išduodama pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Uniformos dėvėjimo taisyklių 15 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. Mano, jog atsakovas neišdavęs privalomos tarnybinės uniformos dalies ir jos nekompensavęs, pareiškėjui padarė žalą, kurią privalo atlyginti. Atsakovas nėra patvirtinęs kompensacijos tvarkos už neišduotas tarnybines uniformas. Pareiškėjui nebuvo suteikta pilna socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą, dėl ko jis patyrė nuostolius. Dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė jo turėtomis išlaidomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurią dėvėjo vietoje neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisant tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Prašo priteisti 30 procentų sumos nuo bendrai paskaičiuotos žalos už neišduotą dalį tarnybinės uniformos, kurią sudaro 442 Eur. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 13-15) nurodė, kad už nustatytais terminais neišduotas tarnybines uniformas ar jų dalis mokėti piniginę kompensaciją nėra pagrindo, kadangi Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų ir dėvėjimo taisyklėse nebuvo nustatyta įstatyminė prievolė kompensacija vietoj neišduotos uniformos. Pažymėjo, kad valdyba niekuomet nevykdė ir neturėjo pareigos bei finansavimo vykdyti tarnybinių uniformų pirkimo. Tokius pirkimus centralizuotai vykdė Specialiojo priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, kuri nupirkusi aprangą paskirstydavo į valdybas. Teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių pačios žalos buvimo faktą. Pareiškėjas tarnyboje visuomet dėvėjo ne savo, o jam išduotą tarnybinę uniformą. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Priėmus sprendimą palankų pareiškėjui, prašė atsižvelgti į tai, kad valdyba šiemet neturi pakankamai valstybės biudžeto asignavimų ir atidėti sprendimo vykdymą metams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnui už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko tarnybą Alytaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje (b. l. 6). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnis. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas; pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklės, taip pat Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos buvo patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 (2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1-478 redakcija). Uniformos dėvėjimo taisyklių 3, 8–12 punktuose įtvirtinta valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų prievolė dėvėti uniformą (atitinkamą jos rūšį). Uniformos dėvėjimo taisyklių 6 punktas nustato, kad pareigūnams ir darbuotojams uniforma išduodama pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Uniformos dėvėjimo taisyklių 15 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. Asmuo, vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje.

Analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavo, kad šioje teisės normoje įtvirtinta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai neįtvirtina atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjui neišdavė atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė, bei neginčija savo pareigos išduoti uniformą, kurios dėvėjimo terminas pasibaigė. Pareiškėjui neišduotos uniformos dalys nurodytos atsakovo pateiktoje lentelėje (b. l. 7).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).

Atsakovas uniformos dalių neišdavimą grindžia sunkia ekonomine situacija valstybėje ir dėl to patvirtintu Taupymo planu. Remiantis LVAT 2009 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A63-295/2009 ir 2011 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 nuostatomis, pažymėtina, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, todėl darytina išvada, kad finansinių lėšų trūkumas negali būti pagrindas neišduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais. Atsakovo nurodytos tarnybinės uniformos neišdavimo dalių priežastys nėra reikšmingos ir dėl to, kad Vidaus tarnybos statutas aiškiai įtvirtina atsakovui imperatyvią pareigą aprūpinti pareigūną (šiuo atveju pareiškėją) uniforma. Be to, kaip minėta, Taisyklių 15 punkte nustatyta, jog asmuo vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje, o nagrinėjamu atveju, pareiškėjui tarnyboje esant priverstam dėl atsakovo neveikimo dėvėti seną, nublukusią uniformą, menkina paties pareigūno įvaizdį, pačios tarnybos autoritetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu statutinei įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, o pareigūnų teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.).

Vadovaudamasis aptarta teismine praktika ir teisiniu reguliavimu, teismas konstatuoja, kad administracinių teismų praktikoje suformuluotos taisyklės turi būti mutatismutandis taikomos ir šioje administracinėje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis, kuris buvo taikomas nagrinėjant anksčiau aptartas administracines bylas, iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2015 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-397-520/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad tos pačios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-387-146/2015 ir Nr. A-397-520/2015, kuriose analogiškai kaip ir šioje byloje buvo nagrinėjami statutinių valstybės tarnautojų, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų, reikalavimai, susiję su jų teisės į aprūpinimą tarnybine uniforma valstybės lėšomis pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti jam 442 Eur turtinės žalos dėl uniformos neišdavimo laiku, todėl teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir aukščiau nurodytus LVAT išaiškinimus, laiko, kad yra pagrindas taikyti žalos atlyginimo institutą.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Kadangi pareiškėjas tikėdamasis, kad susidariusi situacija yra laikina, išlaidas patvirtinančių įrodymų nekaupė, todėl patirtas išlaidas skaičiavo ir grindė pagal vienos uniformos komplekto kainą. Pareiškėjas patirtos žalos dydžio nepagrindė objektyviais įrodymais. Be to, nustatyta, kad atsakovas nėra patvirtinęs kompensacijų dėl uniformos neišdavimo, pasibaigus jos dėvėjimo terminui, tvarkos. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atsižvelgdamas į LVAT formuojamą praktiką dėl statutinių valstybės tarnautojų neaprūpinimo tarnybine uniforma laiku, teismas daro išvadą, jog 30 proc. nuo neišduotų tarnybinės uniformos dalių bendros 1473,78 Eur sumos, kurią konkrečiai apskaičiavo atsakovas (b. l. 6), tai yra 442 Eur, yra pagrįsta ir pakankama turtinės žalos suma.

Atsakovas reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos 2014 m. liepos 30 d.. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo padavimo datą (2016 m. balandžio 1 d., b. l. 11), laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl jam priteistina visa nurodyta turtinės žalos suma – 442 Eur.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas išlaidas.

Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas byloje buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į išlaidų atlyginimą iš atsakovo (ABTĮ 44 str. 1, 2, 6 d.).

Teismas pabrėžia, kad ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus teismo išlaidų dydžius ir vadovaujasi Rekomendacijose numatytais kriterijais. Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas G. Š. 2016 m. kovo 30 d. sudarė teisinių (juridinių) paslaugų sutartį su UAB „Pocita“ (b. l. 80).

Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Iš pareiškėjo pateiktų priedų matyti, jog siekiama, kad būtų atlygintos išlaidos, kurias sudaro išlaidos – 50 Eur už skundo teismui parengimą (b. l. 10). Kadangi minėta skundo teismui parengimo paslauga suteikta 2016 m. II ketvirtyje, šiuo atveju taikytinas 2015 m. IV ketvirčio darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. IV ketvirtį sudarė 756,9 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali suma, galima priteisti už skundo parengimą, sudaro 1892,25 Eur (2,5 x 756,9 Eur). Kadangi prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma – 50 Eur neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl minėta suma priteistina iš atsakovo.

Atsakovas prašo atidėti sprendimo vykdymą. CPK 284 str. 1 d. numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra finansinių galimybių per trumpą laikotarpį atlyginti žalą visiems į teismą besikreipiantiems pareigūnams, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, teismo sprendimo dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui (ABTĮ 85¹ str., CPK 284 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 44-45 straipsniais, 85¹ straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareiškėjui G. Š. 442 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareiškėjui G. Š. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme.

Sprendimo vykdymą dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Daina Kukalienė