Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, D. Ž., Erikai Palepšienei ir Jurgitai Jakumaitei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staklių operatoriumi, teistas:

2001-11-21 pagal LR BK 271 str. 2 d., 277 str.1 d., laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;2001-12-20 pagal LR BK 274 str.1 d., laisvės atėmimu 4 mėn.; 2002-01-28 pagal LR BK 271 str. 3 d., 274 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 2002-02-15 pagal LR BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 274 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis LR BK 42 str., subendrinus su Vilniaus m., 3 apyl. teismo 2001-11-21 ir Plungės r. apyl. teismo 2001-12-20 nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2002-05-29 pagal LR BK 274 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., subendrinta su 2002-01-28 Klaipėdos m. apyl. teismo ir 2002-02-15 Klaipėdos r. apyl. teismo nuosprendžiais, galutinė bausmė 5 m. laisvės atėmimo; 2002-06-25 pagal LR BK 277 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., subendrinus su 2002-05-29 Palangos m. apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 5 m. laisvės atėmimo; 2002-10-10 pagal LR BK 271 str. 2 d., 274 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., subendrinus su 2002-05-29 Palangos m. apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 5 m. laisvės atėmimo; 2002-10-28 pagal LR BK 206 str., 271 str. 2 d., 277 str.1 d., laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 2002-11-26 pagal LR BK 271 str. 2 d., 274 str. 1 d., 274 str. 2 d., 277 str., laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., bausmė subendrinta su 2002-01-28 ir 2002-02-15 nuosprendžiais, galutinė bausmė 4 m. laisvės atėmimo; pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., bausmė sumažinta 1/6, galutinė bausmė 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; 2003-01-08 pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., subendrinus su 2002-06-25, 2002-10-10, 2002-10-28, 2002-11-26 teismo nuosprendžiais, galutinė bausmė 5 m. laisvės atėmimo, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. 2 p., bausmė sumažinta ¼, galutinė bausmė 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo; 2003-12-22 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 236 str. 1 d. - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo; 2007-11-13 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str.1 d. - 1 m.6 mėn. laisvės atėmimo; 2008-01-10 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 2008-02-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 3 d. - 3 m. laisvės atėmimo, 2008-06-03 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2008-01-10 ir 2008-02-08 nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė bausmė paskirta 3 m. 4 mėnesiai laisvės atėmimo, paleistas atlikęs bausmę 2011-03-03, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. apgaule savo naudai gijo didelės vertės svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 metais rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, melagingai įtikino nukentėjusįjį R. K., kad užsiima automobilių prekyba ir apgaule nurodė, kad gali jam nupirkti automobilį VW Passat iš gamintojo Vokietijoje ir pargabenti į Lietuvos Respubliką, po ko K. L. 2013-08-24, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas asmeniniais santykiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą ir žadėdamas R. K., kad nupirks automobilį Vokietijoje, iš R. K. paėmė 31 000 Lt už tariamą automobilį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. L. 2013 metais, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, telefoninio pokalbio metu apgaule įtikino R. K., kad trūksta pinigų jo perkamam automobiliui, po ko 2013-09-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini), R. K., patikėjęs K. L. pasakojimu ir nurodytomis aplinkybėmis dėl perkamo automobilio, perdavė K. L. 7000 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. L. 2013 metais, rugsėjo mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, telefoninio pokalbio metu apgaule įtikino R. K. sakydamas, kad Ukrainos Respublikoje yra atliekamos jo nupirkto automobilio muito procedūros, kurioms reikalingi pinigai bei nurodė R. K. pervesti 6000 Lt į J. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“, ir R. K., patikėjęs K. L. melagingu pasakojimu dėl tariamo automobilio, banko pavedimu pervedė pinigus 4000 Lt į K. L. nurodytą banko sąskaitą, tačiau K. L. savo žodinių įsipareigojimų, nupirkti automobilį Vokietijoje ir pargabenti į Lietuvos Respubliką R. K., nesilaikė, pinigų R. K. negrąžino. Tokiu būdu K. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 42 000 Lt (12164,04 Eur), priklausančius R. K..

Kaltinamasis K. L. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusįjį R. K. pažįsta 4-5 metus, dažnai naudojosi jo kaip taksi vairuotojo paslaugomis, padėjo jam pigiau įsigyti automobilio detalių. R. K. minėjo, kad jo turimas automobilis yra senas, todėl pageidauja įsigyti kitą naujesnį automobilį. Jis, K. L., pasakė, kad galėtų tarpininkauti įsigyjant naują automobilį, kadangi pažinojo asmenis, kurie prekiauja automobiliais iš Vokietijos. Tai vyko 2013 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį. Po kurio laiko surado automobilį VW Passat modelio, sidabrinės spalvos, automobilis tuo metu buvo dar Vokietijoje. R. K. automobilio kaina tiko, pasakė R. K. duoti 31000 Eur, šiuos pinigus ketino perduoti automobilio pardavėjui, kurio vardas P. Kadangi automobilio pardavėjas su juo, K. L., nesusisiekė, jis R. K. duotus pinigus išleido savo reikmėms, t.y. sutuoktinės įmonėje nupirko žaliavas. Bandė P. prisiskambinti 4-5 dienas, tačiau nepavyko. Pats R. K. pasiūlė pasirašyti vekselį pas notarą. R. K. jam, K. L., pinigus buvo perdavęs du kartus, tikslių sumų jis nepamena, pamena, kad pirmą kartą R. K. jam davė apie 30000 Lt. Buvo sutarta, kad automobilis Volkswagen Passat kainuos apie 44 000 Lt. Antrą kartą – praėjus mėnesiui, R. K. jo namuose jam davė 7000 Lt, kadangi jam pasakė, kad automobiliu įsigyti trūksta pinigų. Po kurio laiko nukentėjusysis pervedė 4000 Lt į jo, K. L., motinos banko sąskaitą. Jis, K. L., pamelavo nukentėjusiajam, kad reikia sumokėti muito mokesčius už automobilį, o jam pačiam tuo metu labai reikėjo pinigų, Lenkijoje buvo nubaustas už greičio viršijimą. Be to, norėjo „laimėti“ daugiau laiko. Neneigia galėjęs nukentėjusiajam sakyti, kad turėjo problemų Baltarusijoje. Po 20 d. pavyko su P. susisiekti, prašė jo, kad nupirktų automobilį iš savo lėšų, tačiau P. tiek pinigų neturėjo. Jis, K. L., bandė pinigus pasiskolinti, tačiau jam nepavyko. Kai suprato, kad nukentėjusiajam automobilio nupirkti negalės, susitiko su R. K. pas notarą, paaiškino jam, kad kilo problemų gabenant automobilį į Lietuvą, liepė laukti. Kad nukentėjusiajam būtų ramiau pasirašė vekselį 42000 Lt sumai. Bandė pinigus pasiskolinti, įsigyti automobilį išsimokėtinai, tačiau nepavyko. Kai nukentėjusysis pradėjo reikalauti pinigus grąžinti, pasakė, kad pinigų neturi ir grąžinti jųs negali, prašė palaukti. Su byloje pareikštu R. K. civiliniu ieškiniu sutinka, nurodė, kad nukentėjusiajam atlygino 583,58 eurų- išsiuntė pašto perlaidą, po to teisme atlygino 300 eurų. Žada nukentėjusiajam padarytą žalą atlyginti dalimis. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašo.

Iš 2013-09-17 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus nustatyta, kad R. K. 2013-09-17 į J. B. banko sąskaitą pervedė 4000 Lt (1 t., b.l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio paprastojo vekselio matyti, kad K. L. įsipareigojo 2013-11-30 sumokėti R. K. 42000 Lt (1 t., b.l. 6).

Iš vizitinės kortelės matyti, kad joje nurodyta, kad K. L. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, nurodyti mobilaus ryšio telefonų numeriai, elektroninio pašto adresas ( t.1, b.l. 18).

Iš 2014-02-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. K. pateikė CD laikmeną su SMS pranešimais ir garso įrašais iš asmeninio mobilaus ryšio telefono (1 t., b.l. 23-24).

Iš 2014-04-29 papildomos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas R. K. pateiktas mobilaus ryšio telefonas ir panaudojus specialiąją programinę įrangą gauti duomenys iš šio telefono aparato ir įrašyti į CD diską (1 t., b.l. 36-40).

Iš byloje esančių sms žinučių suvestinės (mobilaus ryšio telefonas Nokia, modelis 5230, IMEI (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad kaltinamasis ne kartą bendravo su nukentėjusiuoju R. K. dėl tariamo automobilio pirkimo (1 t., b.l. 42-46).

Iš 2014-05-22 apžiūros protokolo nustatyta, kad išklausyti R. K. pateiktame mobilaus ryšio telefone esantys garso įrašai (1 t., b.l. 47-50).

Iš byloje esančio J. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2013-09-17 į minėtą banko sąskaitą R. K. pervedė 4000,00 Lt, mokėjimo paskirtis – už išmuitinimo lakštą (1 t., b.l. 73).

Iš byloje esančių mobilaus ryšio telefonų išklotinių, Klaipėdos apskrities VPK 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2014-05-28 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad kaltinamojo K. L. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) veikimo zona bendraujant su nukentėjusiuoju R. K. buvo Klaipėdos m., Klaipėdos raj., Kretingos raj., esančių GSM bokštelių veikimo zonose (1 t., b.l. 93-158, 160).

Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šiame straipsnyje nurodytos veikos dažnai susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismų praktikoje tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar kaltininkui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis K. L. apgaule savo naudai įgijo didelės 42000 Lt (12164,04 Eur) vertės R. K. turtą. Kaltinamasis melagingai informavo nukentėjusįjį R. K., kad verčiasi automobilių prekyba, įtikino jį perduoti jam 42000 Lt tariamam automobilio pirkimui, žinodamas, kad automobilio nepirks ir pinigų negrąžins.

Pažymėtina, kad viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu – yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. L. nukentėjusiajam R. K. pateikė apie save tikrovės neatitinkančios informacijos, teigė, kad verčiasi automobilių prekybos verslu, nurodė, kad vadovauja UAB (duomenys neskelbtini), įteikė nukentėjusiajam vizitinę kortelę, nors bylos duomenimis šioje bendrovėje nedirbo. Nustatyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju bendravo pakankamai ilgą laiko tarpą, juos siejo draugiški santykiai, R. K. turėjo pagrindą pasitikėti K. L., taigi elgėsi pakankamai rūpestingai ir pateisinamai, o jo rodomas pasitikėjimas nešalina apgaulės požymio kaltinamojo veiksmuose buvimo. Nustatyta, kad kaltinamasis K. L. piktam panaudojo pasitikėjimu pagrįstus santykius, susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiojo. Kaltinamasis kaltės neneigė iš jo parodymų bei kitos bylos medžiagos darytina išvada, kad jis sudarė nukentėjusiajam patikimo žmogaus bei verslininko įspūdį. Šiuo atveju nukentėjusysis buvo įtikintas, kad kaltinamasis padės jam įsigyti norimą automobilį ir šį automobilį pristatys į Lietuvos Respubliką. Pasitikėjimu grįsti kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai nukentėjusiajam buvo garantas, kad kaltinamasis prievolę įvykdys, tačiau nukentėjusysis iki šiol pinigų iš kaltinamojo nėra atgavęs. Taigi visi šie kaltinamojo panaudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino nukentėjusįjį dėl turto – 42000 Lt perleidimo. Kaltinamasis K. L. automobilio nukentėjusiajam nenupirko, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Nukentėjusiojo suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Priešingu atveju, žinodamas tikrąsias aplinkybes, nukentėjusysis nebūtų davęs pinigų K. L.. Iš to darytina išvada, kad K. L. apgaulė buvo esminė. Nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2d., K. L. padarė tiesiogine tyčia: jis svetimo turto įgijimui naudodamas apgaulę, suvokė, kad tokiu būdu veikia siekdamas įgyti svetimą didelės vertės turtą, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė. Kaltinamojo J. L. apgaule įgyto turto vertė – 42000 Lt (12164,04 Eur), viršija 250 MGL sumą, todėl jo veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis K. L. padarė vieną sunkų savanaudišką nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Jis anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčines nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). K. L. ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) staklių operatoriumi, yra vedęs, augina tris nepilnamečius vaikus. Kaltinamasis atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta.

Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines faktines veikų aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį žalos. Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. K. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 56 straipsniu, 61 straipsniu, K. L. už nusikaltimą skiriama Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei šios bausmės vidurkis.

Kaltinamasis K. L. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusysis R. K. pareiškė 47000 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti 42 000 Lt ( 12 164, 04 eurų) turtinę žalą ir 5000 Lt (1448,10 eurų) neturtinę žalą (2 t., b.l. 46).

Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas pilnai. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad nukentėjusysis R. K., suklaidintas kaltinamojo K. L., perleido jam savo turtą – 42000 Lt (12164,04 Eur). Tarp kaltinamojo K. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nukentėjusiajam R. K. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamojo K. L. priteisiama 42000 Lt (12 164,04 Eur) nukentėjusiajam R. K. turtinei žalai atlyginti.

R. K. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo K. L. nusikalstamos veikos nukentėjusysis R. K. prarado didelės vertės turtą, buvo nepateisinti jo lūkesčiai, susiję su naujo automobilio įsigijimu. Nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamajam perduotas pinigines lėšas buvo pasiskolinęs iš artimų giminaičių, tačiau sutartu laikų pinigus grąžinti negalėjo. Kaltinamasis K. L. nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, apgaule, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus. R. K. kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmėje praradęs didelės vertės turtą, pasijuto šiurkščiai apgautas. Tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo R. K. neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais santykiais, ar gerove. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo R. K. prašoma priteisti 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinė žala mažinama iki 883,58 Eur. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, siekiant neužkirsti kelio bausmės įvykdymui, turtinės žalos atlyginimui, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Nukentėjusysis R. K. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad kaltinamasis jam atlygino 883,58 Eur neturtinės žalos ( 583, 58 eurų ir 300 eurų, 2 t., b.l. 144, 152). Kaltinamajam K. L. visiškai atlyginus teismo nustatytą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, procesas dėl R. K. pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl 883,58 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas. Civilinis ieškinys dalyje dėl 564,52 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Trys elektroninės laikmenos (CD), esančios byloje vokuose (1 t. b.l. 25, 41, 92), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo bausmės atlikimui momento.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo R. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti 12 164,04 Eur (42000 Lt) turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo K. L..

Procesą dėl R. K. pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl 883,58 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutraukti. Civilinį ieškinį dalyje dėl 564,52 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Tris elektronines laikmenas, saugomas byloje vokuose, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.