Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-304-491/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-23
Bylos Nr.
1S-304-491/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Pareiškėjas
S. J.
1 S – 304 – 491 / 2015
Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. J. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl 2015 m. gegužės 31 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jis įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiuo asmeniu,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi Pareiškėjas įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie smurtą patyrusios N. J., nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja.

Šalies argumentai

Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti šią teismo nutartį. Dėsto įvykio aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo eigą, tvirtina, kad žmona visomis įmanomomis priemonėmis nori jam pakenkti skyrybų procese, nori jį apjuodinti bei siekia, kad būtų suabejota jo asmeninėmis savybėmis, gebėjimu tinkamai auklėti vaikus, kas turi itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškėjas tvirtina įvykio metu nesmurtavęs prieš sutuoktinę, o šią aplinkybę gali patvirtinti vyresnioji dukra ir brolis, kurie girdėjo ir matė vykusį konfliktą. Mano, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad prašymas dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių taikymo yra paremtas išimtinai jo žmonos parodymais, kurie ne tik yra melagingi, tačiau nebuvo patikslinti apklausiant kitus įvykio liudytojus. Skunde pabrėžia ir tai, kad yra ramaus būdo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, niekad nesmurtavo ir nesiruošia smurtauti prieš sutuoktinę, gerai sutaria su dukromis, nevartoja alkoholio, yra neteistas bei neturi administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog kreiptis į teismą dėl apsaugos priemonių taikymo nebuvo jokio pagrindo, o nustatytų priemonių taikymas yra neproporcingas ir neadekvatus, juo labiau, kad tėčio išsikraustymas neigiamai paveikė ir dukrų įprastą buitį, kuria iš esmės rūpinosi būtent jis.

Atsiliepimai į skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 str. 1 d., nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą gali būti skiriamos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės – įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu bei įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ikiteisminio tyrimo teisėja skyrė Pareiškėjui abi Įstatyme numatytas priemones.

Bylos duomenys rodo, Utenos AVPK pagal N. J. pareiškimą atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. Pareiškėjui pareikštas įtarimas dėl to, kad 2015-05-29 apie 5.45 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, po žodinio konflikto su sutuoktine N. J., tyčia rankomis suėmęs už jos drabužių ties nugara, jis stūmė ją į sieną, dėl ko ji atsitrenkė galva į kambario duris ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad iki bylos nagrinėjimo pabaigos Pareiškėjas turėtų išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti, nesiartinti ir neieškoti ryšių su žmona N. J., kadangi bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad fizinis smurtas artimoje aplinkoje galėjo būti pavartotas. Su tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.

Išties, byloje esantys duomenys – nukentėjusios, liudytojų, paties įtariamojo parodymai, specialisto išvada ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, leidžia pagrįstai įtarti, jog Pareiškėjas galėjo pavartoti smurtą prieš sutuoktinę. Tokios aplinkybės nepaneigia tai, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas, bendrauja su dukromis, yra neteistas ir nebaustas, o taip pat nevartoja alkoholio. Aukštesniajam teismui pateiktame skunde dėstomos aplinkybės dėl vykstančio skyrybų proceso taip pat nepaneigia to, jog fizinis smurtas realiai galėjo būti pavartotas.

Tačiau, svarbu pažymėti, jog šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje tiek pirmosios instancijos, tiek apygardos teismai byloje esančius duomenis patikrina tik dėl Įstatyme numatytų nukentėjusiojo asmens apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių taikymo pagrįstumo, o paties įvykio aplinkybių, įtarimo pagrįstumo ir galutinio sprendimo dėl pareiškimų šioje proceso stadijoje teismas nepriima. Tai turės padaryti prokuroras ar apylinkės teismas, kuriam ši baudžiamoji byla bus perduota nagrinėti iš esmės. Papildomai pažymėtina, kad šios galimai smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės taikymas nereiškia, jog įtariamas asmuo yra padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ar yra vertinama, kad jis tą padarė. Priešingai, ši priemonė yra skirta tam, kad galimai nuo smurto nukentėjęs asmuo būtų apsaugotas, o susiklosčiusi konfliktinė situacija nebūtų toliau aštrinama. Taigi skundžiamos nutarties priėmimas nedaro ir negali daryti jokios įtakos galutinio procesinio sprendimo šioje baudžiamojoje byloje priėmimui bei Pareiškėjo kaltės vertinimui.

Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, kad jam taikoma priemonė yra neproporcinga ir neadekvati yra nepagrįsti. Kaip jau minėta pirmiau, nukentėjusiojo asmens apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės yra taikomos siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens interesus būtent tuomet, kada vyksta tarpusavio konfliktai ir yra tiriamos asmenų privataus gyvenimo aplinkybės. Čia pažymėtina, jog nustatant asmenims teisinius apribojimus išties privalu paisyti proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams, jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys bei tarp Pareiškėjo ir jo žmonos susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai leidžia pagrįstai spręsti, jog Pareiškėjui taikomos priemonės pernelyg nevaržo jo teisių, neužkerta kelio bendrauti su dukromis bei esmingai nesutrikdo įprasto gyvenimo ritmo, juo labiau kad tokiu būdu yra esmingai apribojamos ir galimybes naujiems tarpusavio konfliktams kilti.

Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis šioje proceso stadijoje šiuo atveju yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją naikinti Pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Pareiškėjo S. J. skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. gegužės 31 d. Utenos apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus