Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams A. Ž. ir M. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas M.Ž. nėra pateikęs atsiliepimo į ieškinį, jam procesiniai dokumentai įteikti bei apie teismo posėdį yra pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 130 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad kai vyko apžiūrėti su sūnum kitą dieną buto, A. G. jai patikino, kad tai tikrai ne bendrabutis. Turėjo su savim 2000 Lt ir juos perdavė atsakovei A. Ž., o ji perdavė pinigus sūnėnui A. G.. Tada sūnėnas pasakė, kad bankas jau dirba, ir galima paimti iš banko kitą sumą. Pasiūlė vykti į banką pinigų, nurodė, kad turi skolų antstoliams apie 7000 Lt. Bute, kai pradėjo rašyti preliminarią sutartį, pasirodė, agentas, nors sakė, kad buto per agentūrą nepardavinėja. Pasakė, kad jos pasiūlyta preliminari sutartis netinka, pasirašyta buvo agento pateikta preliminari sutartis. Tada perdavė pinigus A. Ž., o ji – sūnėnui, ir tada su sūnėnu vyko pas antstolius sumokėti skolas. Kad butas yra bendrabučio tipo sužinojo iš buto vertintojų. Iš pradžių atsakovė žadėjo grąžinti pinigus, o vėliau atsisakė. Apžiūrint butą, nekilo minčių, kad tai bendrabutis. Buvo sutvarkytas, suremontuotas, koridoriuje tik 5 butai, dokumentų neprašė, jie ir nebuvo pateikti. 7000 Lt perdavė atsakovei, įformino tai kaip avansą. Apie sąskaitą nekalbėjo, nes atsakovė nenorėjo turėti reikalų su banku, norėjo grynų pinigų. Suprato, kad pasirašyta preliminari sutartis patvirtina, kad ji perduoda avansą atsakovei. Nurodė, kad negavo jokios atsakovės banko sąskaitos numerio.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, kurių šalys neneigia. Liudytojai paliudijo, kad buvo perduota 2000 Lt atsakovei. Ieškovė tą pačią dieną nuėmė dar 5000 Lt. A. G. važiavo į banką kartu su ieškove, po to visi vyko pas antstolius. Sutartyje parašyta, kad pinigai turi būti perduodami jos pasirašymo momentu. Atsakovė nuo 2007 m. skolos nemokėjo ir neprašė panaikinti arešto butui. Ieškovė apie tai, kad butas yra bendrabutis sužinojo iš turto vertintojo. Atsakovės veiksmai nesuprantami, ji davė ieškovei savo sąskaitą, bet nesidomėjo, kodėl nepervesti pinigai, o tai rodo, kad ji pinigus gavo. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad kuomet ieškovė su sūnumi apžiūrinėjo butą, atvyko ir agentas su klientais. Kadangi butą ieškovė pirko, agentas padėjo užpildyti preliminarią sutartį. Butas buvo pirktas ne kaip bendrabutis. Pirkimo dokumentuose nėra nurodyti statybos metai, todėl ir gavosi klaida. Iš ieškovės jokių pinigų negavo, ieškovė pinigus turėjo sumokėti per banką pavedimu, prieš jai išvykstant į banką ji davė ieškovei sąskaitos numerį. Butas buvo areštuotas dėl sūnaus skolų. Skolas apmokėjo sūnėnas A. G., mokėjo tą pačią dieną, nes to norėjo ieškovė. Sandoris neįvyko, nes ieškovė mano, kad buvo apgauta. Tačiau apgaulės nėra. Niekada nebuvo žadama ieškovei grąžinti pinigų. Sūnaus skola buvo 5485 Lt dydžio. Neklausė ieškovės, kodėl ji nesumokėjo pinigų. Pagal preliminarią sutartį pinigai turėjo būti sumokėti iš karto. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas I. Č. paaiškino, kad jis su ieškove važiavo apžiūrėti ieškovės ketinamo pirkti buto. Tuo metu savininkės bute nebuvo, butą aprodė A. G.. Butą apžiūrėjo apie 11 val. vakaro, jau temo. Tarėsi dėl kainos, rankpinigių. Rašytinis susitarimas tą vakarą sudarytas nebuvo. Kitą dieną vėl vyko su J. K., iš vakaro atsakovės giminaitis sakė, kad reikia sumos skoloms padengti. J. K. tokios sumos neturėjo, vyko į banką paimti, o tuo metu kai ieškovė buvo banke, A. G. skambino antstoliui. Tada vyko kartu pas antstolį. A. G. sumokėjo antstoliui pinigus, kuriuos jam davė ieškovė - 7000 Lt sumą. Pinigus skaičiavo J. K., A. Ž., ir jis, ir po 1000 Lt sumą sudėjo ant stalo. Po pinigų perdavimo surašė dokumentus. Iš karto J. K. turėjo 2000 Lt, o iš bankomato paėmė 5000 Lt. Atsakovei buvo duota visa 7000 Lt suma vienu metu. Į banką kartu vyko ieškovė, jos sūnus, atsakovės sūnėnas.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad J. K. yra jo mama. Jie ilgą laiką gyveno bendrabutyje, taupė pinigus butui. Ketinamam pirkti bute jis buvo tada, kai perdavė rankpinigius. Perduodant pinigus jis dalyvavo, kai mama perdavė atsakovei 2000 Lt, kuriuos iš karto turėjo. Mama iš vakaro skambino atsakovei ir klausė, ar užteks 2000 Lt, sakė, kad užteks. A. G. sakė, kad bankas jau dirba ir reikia daugiau pinigų, viso kad būtų 7000 Lt. Bute liko atsakovė, kai mama vyko į banką, jis nuvažiavo namo, perduodant likusią sumą pinigų jis nedalyvavo. Kam mama perdavė 5000 Lt nematė. Butą surado internete, buvo nurodyta, kad butas 1992 m. statybos, nesimatė, kad tai bendrabutinis butas. Vėliau internete rado kitą skelbimą to paties buto pardavimui tik su kitais duomenimis: 1969 m. statybos, namas 9 aukštų.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad J. K., pažįsta, ji ieškojo pirkti buto, A. Ž. yra jo teta. Jis pirmą kartą aprodė ieškovei ir jos pažįstamam I. butą. Tuo pat metu buvo parodyti ir buto dokumentai: kadastro byla, VĮ Registrų centro pažymėjimas, pasakęs, kad reikia sumokėti skolą už butą. Ieškovei butas patiko, sakė, kad turi sūnų, kuris taip pat norės apžiūrėti butą. Kitą dieną apie pietus ieškovė atvažiavo su sūnum. Jie nutarė butą pirkti. Pirmą, antrą apžiūrėjimo dieną nieko sumokėta nebuvo, buvo pasirašytas susitarimas. Pinigų niekas neperdavė. Rašytinį susitarimą užpildė buto pardavimo brokeris. Jis turėjo sumokėti skolas, panaikinti buto areštą, kad įvyktų sandoris ir būtų pervesti rankpinigiai. Areštas buvo uždėtas dėl M. Ž. skolų. Kadangi butas buvo areštuotas, jis turėjo vykdyti pas antstolį, skolas apmokėjo savo pinigais, nes to prašė atsakovė. Vyko kartu su ieškove, ji norėjo įsitikinti, kad tikrai apmokės skolas. Skelbimus internete dėl buto pardavimo jis įdėjo. Klaida gavosi dėl statybos metų, ne taip perskaitė VĮ Registrų centro pažymėjime. Namas 9 aukštų.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad jis dirbo nekilnojamojo turto agentūroje agentu, siūlė atsakovei padėti parduoti butą per agentūrą. Ieškovė norėjo šį butą įsigyti. Dalyvavo sudarant preliminarią sutartį, tekstas yra agentūros, kurioje jis dirbo. Nurodė, kad prie jo pinigai mokami nebuvo. Po to, kai užpildė sutartį, ieškovei buvo duoti sąskaitos duomenys. A. G. turėjo sumokėti buto skolas. Avanso dydis buvo nustatytas ir turėjo būti padarytas pavedimas tą pačią dieną. Kai pasirašinėjo preliminarią sutartį, pinigų jis nematė. Pas antstolius kas vyko, nežino. J. K. jokių pinigų nemokėjo. Butas yra bendrabučio tipo ir tai akivaizdu, tai rodo koridorinė sistema ir kiti požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2010-07-23 pasirašė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 12-13). Atsakovė, veikdama pagal įgaliojimą savo sūnaus M. Ž. vardu (b.l. 14), kaip pardavėja, ir ieškovė, kaip pirkėja, įsipareigojo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal minėtą sutartį šalys sutarė, jog yra sumokamas 7000 Lt avansas (sutarties 5 p.). Šalys iki kada turi būti sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nenumatė, tik sutarė, kada pardavėjas turi atlaisvinti ir perduoti pirkėjui butą (sutarties 7 p.) – iki 2010-09-31. Iš VĮ Registrų centro duomenų (2010-07-26 diena) matyti, kad parduodamas butas, (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip butas, nurodant jo paskirtį – gyvenamoji (įvairių socialinių grupių asmenims), statybos pabaigos metai 1965 m. (b.l. 15). Butui preliminarios sutarties sudarymo metu buvo registruotas areštas. Pagal 2010-07-26 atliktą turto vertinimo ataskaitą (b.l. 16-30) matyti, kad ieškovė kreipėsi dėl buto, (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo, siekiant gauti iš banko paskolą. Nors pagal kredito sutartį, pateiktą ieškovės, 2010-08-06 ji sudarė sutartį dėl gavimo kredito, kurio paskirtis pirkti būstą, (duomenys neskelbtini), (b.l. 31-33). 2010-07-28 ieškovės atstovė advokatė pretenzija nurodė atsakovei, kad ieškovė neketina pirkti buto, nes mano esanti apgauta ir prašo grąžinti sumokėtą avansą (b.l. 36). 2010-08-23 pranešimu ieškovės atstovė nurodė, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta, nes apie parduodamą turtą buvo nurodyta klaidinga informacija ir prašoma grąžinti avansą (b.l. 37).

Iš internetinių skelbimų apie parduodamą butą, (duomenys neskelbtini), matyti, kad skelbimuose buvo nurodoma informacija, kad parduodamas butas yra 1992 metų statybos (b.l. 39). Iš atsakovės pažymos apie nekilnojamą daiktą matyti, kad butą M. Ž. įsigijo 1999-03-31. Pažymėjime yra nurodyta kadastro duomenų fiksavimo data: 1992-09-21 (b.l. 167-168).

Ieškovė prašo pripažinti preliminarią sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės, nes nurodo, kad atsakovė nuslėpė, jog jos parduodamas butas yra bendrabutinio tipo ir pastatytas ne 1992 metais.

Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Ieškovė nurodo, kad atsakovės apgaulė pasireiškė tuo, kad ji nuslėpė namo statybos metus bei tai, kad butas yra bendrabutyje, nes ji būtent norėjo pirkti butą, o ne bendrabutį. Atsakovė tai žinodama tyčia nuslėpė tokius duomenis. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, ieškovė prieš pasirašydama preliminarią sutartį, butą apžiūrėjo kelis kartus ir ne viena, o su liudytoju I. Č. bei sūnumi E. K.. Todėl galėjo ir turėjo galimybę įvertinti ketinamo pirkti buto ypatumus, t.y. kad tai yra buvęs bendrabutis. Be to, atsakovė bei liudytojas A. G. nurodė, kad ieškovei buvo pateikti buto dokumentai. Ieškovė nurodė, kad dokumentų nematė, tačiau pasitikėjo atsakovės ir jos sūnėno žodžiais. Pažymėtina, kad pagal nekilnojamo turto registro duomenis matyti, kad parduodamą butą, atsakovas pirko kaip butą, jo kadastrinių duomenų fiksavimo data yra nurodyta 1992 metai ir statybos metai nekilnojamo turto pažymėjime nėra nurodyti (b.l. 168). Atsakovė nurodė, kad pati buvo suklaidinta ir dėl to nurodė vietoj statybos metų, kadastrinių duomenų fiksavimo metus. Atsakovai butą pirko ne kaip bendrabutį, o kaip butą ir atsakovė pardavinėjo butą. Pati ieškovė nurodė, kad jai turto vertintojas nurodė, kad butas yra buvęs bendrabutis. Taigi, preliminarios sutarties sudarymo metu atsakovės parduodamas daiktas buvo butas. Todėl įvertinus atsakovės paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, siekdama, kad ieškovė sudarytų sandorį. Be to, vertintinas ir ieškovės elgesys prieš sudarant preliminarią sutartį. Ieškovė turėjo visas galimybes apžiūrėti perkamą butą, susipažinti su jo dokumentais. Todėl pagrindų pripažinti preliminarią sutartį negaliojančią kaip sudarytą dėl apgaulės CK 1.91 str. pagrindu nėra.

Atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovė nuslėpė, jog butas yra areštuotas. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, apie tai, kad butui yra uždėtas areštas, ieškovė buvo informuota dar prieš pasirašant preliminarią sutartį ir tuo tikslu, kad areštas būtų panaikintas, atsakovės sūnėnas A. G. tą pačią dieną vyko pas antstolius apmokėti atsakovo M. Ž. skolas. Todėl šio fakto atsakovė nuo ieškovės neslėpė ir sudarydama preliminarią sutartį ieškovė apie buto suvaržymus žinojo.

Jei šalis klydo sudarydama sandorį, jog teisės gali būti ginamos taikant CK 1.90 str. nuostatas ir pripažįstant sandorį negaliojančiu dėl sklydimo. Pagal CK 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminę reikšmę, kai suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas laikomas esminiu ir tuo atveju, kai viena šalis, neturėdama tikslo apgauti, suklaidino kitą šalį dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kitų aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. CK 1.90 str. 5 d. nustato, kad sklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad prieš pasirašant preliminarią sutartį, ji neatliko jokių veiksmų, kad įsitikintų ir patikrintų perkamo daikto ypatumus. Atsakovė nurodė, kad ieškovei buvo pateikti buto dokumentai. Ieškovė turėjo galimybę susipažinti su perkamo daikto dokumentais, pareikalauti juos iš atsakovės, gauti viešus duomenis iš nekilnojamo turto registro ir elgtis kaip rūpestingas ir apdairus žmogus, bet kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, dokumentų neprašė. Be to, ieškovei buvo suteikta galimybė apžiūrėti butą, todėl vien jau tai, kad namas statytas ne 1992 metais, o žymiai ankščiau galima buvo pastebėti apžiūrint butą. Pažymėtina, kad ieškovė butą apžiūrėjo ne viena, ir ne vieną kartą. Todėl konstatuotina, kad ieškovei šiuo atveju tenka rizika suklysti.

Vieną iš aplinkybių, šalinančių sandorio negaliojimą, numato CK 1.90 straipsnio 5 dalis, pagal kurią suklydimas negali būti pripažintas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba prisiėmė suklydimo riziką. Ši norma paaiškinama tuo, kad kiekvienas asmuo, būdamas civilinių santykių dalyvis, privalo elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai (CK 1.5, 1.6 str.). Todėl asmuo, kuris sudarydamas sandorį elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, negali vėliau to sandorio ginčyti remdamasis savo neapdairumu ar nerūpestingumu. Tokią teisminę praktiką aiškinant ir taikant CK 1.90 straipsnio nuostatas yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas civilines bylas (LAT Civilinių bylos kolegijos nutartis Nr..3K-3-974/2000, Nr.3K-107/2004).

Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog šalių sudarytos preliminarios sutarties pripažinti negaliojančia nėra teisinio pagrindo.

Kadangi tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti sutartį negaliojančią nėra teisinio pagrindo, nenagrinėtinas ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo ir avanso grąžinimo.

Atsakovės prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas byloje yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes atsakovė nepateikė savo išlaidas byloje pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės pateikti į bylą dokumentai – sutartis bei išankstinė PVM sąskaita-faktūra (b.l. 124-127) negali būti laikomi tinkamais įrodymais, kad atsakovė iš tikrųjų patyrė išlaidas.

Pagal CPK 88 str. 1 d. 8 p. iš ieškovo priteistina 23,16 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Pagal CPK 150 str. naikintinos laikinosios apsaugos priemonės byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 23,16 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Panaikinti 2010-09-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi uždėtą areštą atsakovų M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam turtui, o jo nesant piniginėms lėšoms, 7000 Lt sumai, kuris buvo taikytas ieškovės J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui. Turto arešto akto Nr. 0410004823.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.