- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- II-89-761/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00049-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. R.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyrius
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. R. skundą dėl 2021 m. balandžio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-287-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono Policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK Šilalės r. PK) Reagavimo skyriaus 2021 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-287-2021 (toliau – skundžiamas nutarimas) J. R. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje padarymą skirta 500 Eur bauda už tai, kad ji, 2021 m. kovo 28 d. 20 val. 54 min. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu artimai kontaktavo, buvo kambaryje su kitos šeimos ir (ar) namų ūkio nariu – A. B., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų.
Šalies argumentai
J. R. pateiktu prašymu (skundu) prašo sumažinti minėtu nutarimu paskirtą 500 Eur baudą, kadangi neturi lėšų jai apmokėti, yra nedirbanti, augina tris mažamečius vaikus, iš kurių vienas turi sunkią negalią. Nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su pareiškėjos skundu. Nurodė, kad J. R. nesilaikė karantino reikalavimų leisdama būti namuose, bei kontaktuodama su pašaliniu asmeniu iš kito namų ūkio, tokiu būdu sudarydama sąlygas plisti pavojingai COVID-19 infekcijai. Pažymėjo, kad tokiais J. R. veiksmais buvo pažeista įstatymo leidėjo saugoma vertybė – visuomenės ir žmonių sveikata. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaip nurodo pati pareiškėja, ji augina tris nepilnamečius vaikus, todėl laiko, kad ji minėtais veiksmais ne tik sau bet ir savo vaikams sukėlė pavojų užsikrėsti COVID-19 infekcija. Mano, kad paskirta minimali 500 Eur nuobauda yra teisinga ir proporcinga įvykdytam administraciniam nusižengimui, todėl negali būti mažinama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu J. R. palaikė skundą jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad aplinkybės, jog negalima būti kartu su kitos šeimos ir (ar) namų ūkio nariu, nelabai žinojo, kadangi retai žiūri televiziją. Šiai dienai apie tai žino daugiau. Nurodė, kad nusižengimo padarymo dieną pas jos vyrą buvo atvykęs draugas pavarde. Paaiškino, kad atvykus draugui, jie kepė šašlykus, vartojo alkoholį. Dėl nusižengimo padarymo skirta 500 Eur bauda. Pažymėjo, kad minėta suma yra per didelė, nurodė, jog galėtų sumokėti apie 200 Eur dydžio baudą. Nedirbanti, pragyvena iš išmokų už vaikus, kurios per mėnesį sudaro 800 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.
Gautame skunde (prašyme) keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – sumažinti baudą.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimo, sukėlusio pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padaryto karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą gali būti skiriama bauda asmenims nuo 500 Eur iki 1 500 Eur.
J. R. skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje padarymą paskirta 500 Eur bauda t. y. minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, griežtai laikantis straipsnio sankcijos ribų. Formalus ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y., kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11/2018).
Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog institucija, priėmusi nutarimą, skirdama nuobaudą J. R. atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkė prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors institucija priėmusi nutarimą atsiliepime nurodė, kad J. R. nusižengimą padarė būdama neblaivi, tačiau ši aplinkybė atsakomybę sunkinančia bylos nagrinėjimo metu nebuvo pripažinta. Todėl teismas savo iniciatyva, nesant skundo dėl šios aplinkybės negali sunkinti pareiškėjos teisinės padėties. Iš prie skundo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja augina tris nepilnamečius vaikus, vienam iš jų nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Teismo iniciatyva išreikalautais duomenimis nustatyta, kad šiuo metu pareiškėja nedirba, yra vaiko auginimo atostogose. Registruotinų kilnojamų daiktų neturi, nuosavybės teise valdo du žemės sklypus, kurių valdymą panaudos sutarties pagrindu yra perleidusi kitam asmeniui. Neteista, už tokio pobūdžio nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą. Teismo posėdžio metu J. R. nurodė, kad iš esmės pragyvena iš vaikams valstybės skiriamų pinigų, kurie per mėnesį sudaro apie 800 Eur sumą.
Vadovaudamasis išdėstytu bei teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bei visuomenės interesas gali būti užtikrintas J. R. skyrus mažesnę baudą, negu ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, todėl ji mažintina iki 200 Eur.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą patenkinti.
2021 m. balandžio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono Policijos komisariato Reagavimo skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-287-2021 pakeisti ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą baudą sumažinti iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.