Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1546-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-24
Bylos Nr.
2S-1546-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-01749-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos
Kategorijos
  • 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1546-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-01749-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.2.; 106.8.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėja V. B. 2012-04-13 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu (b.l. 3-4), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., gim. (duomenys neskelbtini) , V. C., gim. (duomenys neskelbtini), V. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2012-04-23 nutartimi (b.l. 1) nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti - įpareigojo nurodyti priežastis, dėl kurių pareiškėja negali gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą bei aplinkybes, patvirtinančias prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškėja V. B. 2012-05-07 pateikė patikslintą pareiškimą (b.l. 16-17).

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2012-06-04 nutartimi (b.l. 18) atsisakė priimti pareiškėjos V. B. pareiškimą. Teismas nurodė, jog pareiškėjos atstovas nenurodė jokių aplinkybių, rodančių, kaip vieno ir to paties asmens pavardė atskiruose dokumentuose tapo skirtingai rašoma, kokios aplinkybės ir priežastys (istorinės, faktinės – pavardės keitimo, galimų vertimų pasekmės ir pan.) sąlygojo tokį pavardės skirtingą rašymą. Teismas sprendė, kad pareiškimas tinkamai neištaisytas, todėl laikė jį nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.

Pareiškėja V. B. 2012-06-11 pateikė atskirąjį skundą (b.l. 21-22).

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, 2012-06-11 nutartimi (b.l. 27) pasinaikino skundžiamą 2012-06-04 nutartį ir pareiškėjos V. B. pareiškimo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2012-06-13 nutartimi (b.l. 28) atsisakė priimti pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip paduotą pažeidžiant teismingumo taisykles. Nurodė, jog pareiškėja V. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie V. Š., V. M., V. C., V. C. pavardės tapatumą. Pareiškėja V. B. yra V. Š. dukra. Taigi pareiškimą reiškia ne asmuo, kuris tiesiogiai sau prašo nustatyti juridinį faktą, bet pareiškimą reiškia mirusio asmens teisių perėmėjas. Teismas nuomone, toks pareiškimas turi būti paduodamas ne pagal teisių perėmėjos gyvenamą vietą, bet pagal faktinio pareiškėjo, kurio atžvilgiu prašomas nustatyti juridinis faktas, gyvenamąją vietą. Mirusiosios V. Š. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) rajone. Pagal tokią gyvenamą vietą yra notariškai fiksuotas paveldėjimo faktas. Todėl pareiškėja turėtų kreiptis į Ignalinos rajono apylinkės teismą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja V. B. 2012-06-19 atskiruoju skundu (b.l. 31-32) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012-06-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl pareiškėjos prašomo nustatyti fakto nėra išlikusių tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja aplinkybes įrodinės liudytojų parodymais, nes kitų įrodymų šaltinių neturi. Teismo prašomų dokumentų pateikti negali, kadangi jie sudegė. Nacionalinės žemes tarnybos prie žemės Ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyrius 2011-04-15 raštu informavo, kad 2009-04-15 parengta Utenos apskrities viršininko išvada Nr. 18-2881 dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn V. Š. vardu bei sprendimai dėl nuosavybės teisiu atkūrimo turi būti panaikinti, nes šie dokumentai buvo parengti nepateikus visų giminystes ryši patvirtinančių duomenų - nepateikti dokumentai įrodantys, kad V. M.. V. C., V. C. yra vienas ir tas pats asmuo. Šie skirtingi duomenys yra pateikti trijuose dokumentuose: gimimo liudijime, santuokos liudijime ir Zarasų apskrities Dūkšto valsčiaus Gedžiūnų kaimo 1942m. paskirstytų žemiu sąraše. Kadangi visuose minimose dokumentuose pavardės skirtingos, o asmuo faktiškai yra vienas ir tas pats, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., V. C., V. C. yra vienas ir tas pats asmuo. Fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų galima pateikti šiuos duomenis Utenos viršininko administracijai, vykdančiai nuosavybes teisių atkūrimo procesą, nekilnojamo turto perdavimo V. Š. neatlygintinai nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, kad pareiškimas turi būti paduotas Ignalinos rajono apylinkės teismui, nes pagal CPK 446 str. jis paduodamas pagal pareiškėjo gyvenamąją vietų. Pareiškimas paduotas ne kaip teisių perėmėjos, o pareiškėjos vardu ir tik jai gali atsirasti teises ir pareigos priklausomai nuo teismo nutarties, o ne mirusiajam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2012-06-19 apeliantės V. B. atskirasis skundas yra paduotas dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012-06-13 nutarties. Tačiau atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje apeliantė išdėstė reikalavimą panaikinti anksčiau byloje priimtą Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012-06-04 nutartį (b.l. 31-32), kurią yra pasinaikinęs pats apylinkės teismas. Todėl 2012-06-04 nutarties data atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje vertintina kaip rašymo apsirikimas, kas atitinkamai lėmė neteisingą skundžiamos nutarties datos nurodymą ir kituose byloje esančiuose teismų procesiniuose dokumentuose (b.l. 33-36, CPK 276 str.). Kadangi 2012-06-29 atskirojo skundo turinys (faktinis skundo pagrindas) bei procesinė bylos eiga patvirtina, jog apeliantė nagrinėjamu atveju skundžia ne 2012-06-04, o 2012-06-13 nutartį, kuria atsisakyta priimti jos pareiškimą netinkamai realizavus teisę kreiptis į konkretų teismą, apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas apeliantės teisių bei įstatymo saugomų interesų, patikrina Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012-06-13 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos atveju keliamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismingumo klausimas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo motyvuodamas tuo, kad juridinę reikšmę turintį faktą iš esmės prašoma nustatyti ne apeliantės (pareiškėjos), o jos mirusios motinos naudai, todėl pareiškimas turi būti paduodamas pagal pastarosios buvusią gyvenamąją vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini) rajone, - Ignalinos rajono apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

CPK 446 str. nustatyta, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami būtent pareiškėjo, t.y. asmens, kuris inicijuoja tokį teisminį procesą, gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Tik šiose tiesiogiai įstatymo įvardintose bylose pareiškimai yra paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateikto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindą bei dalyką (b.l. 16-17), sprendžia, jog apeliantė iš esmės siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl to, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso atitinkamam asmeniui, kurio duomenys, nurodyti dokumentuose, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, nurodytais duomenimis, t.y. reiškia pareiškimą CPK 444 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Kaip minėta, pareiškimų dėl juridinio fakto nustatymo teismingumas, įvirtintas CPK 443 str. 10 d. ir 446 str., yra siejamas su pareiškėjo gyvenamąja vieta išskyrus dvi įstatymo nustatytas išimtis: 1) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, faktų nustatymo (CPK 444 str. 1 d. 5 p.); 2) dėl palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo (CPK 444 str. 1 d. 8 p.). Kitų atvejų, kuomet pareiškimų dėl juridinių faktų nustatymo teismingumas gali būti siejamas su kitokiu, nei pareiškėjo gyvenamosios vietos kriterijumi, įstatyme nenumatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino CPK 446 str. nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo teismingumo klausimus ir nepagrįstai pripažino, jog šis pareiškimas turi būti paduodamas pagal pareiškėjos mirusios motinos gyvenamąją vietą. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) seniūnijoje), todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo yra teismingas būtent Vilniaus m. 3-ajam apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikimo tvarką. Todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl pareiškimo priėmimo pagal kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str., 338 str.).

Pareiškimo priėmimas ir tuo pačiu civilinės bylos iškėlimo procesinė stadija yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į šio pareiškimo formos ir turinio atitiktį CPK reikalavimams. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 str. 2 d. numatyta, kad teismas nagrinėja bylas: 1) dėl giminystės santykių nustatymo; 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; 3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; 4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjos tikslas yra nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. C., gim. (duomenys neskelbtini), V. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra vienas asmuo, tačiau priemonė, kuria mėginama pasiekti šį tikslą, nėra teisiškai korektiška. Teismas asmenų tapatybės nenustatinėja. Kita vertus, tokios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 443 str.8 d.). Todėl atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytą faktinį pareiškimo pagrindą bei tikslą, kuriam jai reikia nustatyti tokį faktą (CPK 447 str. 1 p.), manytina, jog šiuo atveju nustatinėtinas faktas, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso atitinkamam asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde (CPK 444 str. 1 d. 4 p.). Tai atitinkamai suponuotų apeliantės pareigą tinkamai suformuluoti pareiškimo dalyką.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 37), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p.,

nutarė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Dalia Kačinskienė