- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-649-493-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- B. I.
- Advokatai
- Alvyda Medišauskienė
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-649-493/2009
2.4.9.
2009 m. gruodžio 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam B. I., jo gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. I. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-22 nuosprendžio, kuriuo B. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., - 25 (dvidešimt penkioms) paroms arešto.
Priteista iš B. I. I. I. 1000 (vienas tūkstantis) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje I. I. civilinis ieškinys atmestas.
Bylos procesas B. I. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., t.y. dėl 2009 01 05 fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo I. I., nutrauktas, privačiam kaltintojui atsisakius nuo kaltinimo (BPK 416 str. 3 d.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. I. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 28 d., apie 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą ir kitas kūno vietas savo sutuoktinei I. I., padarydamas jai kraujosruvą viršutinės lūpos pogleivyje ir poodinę kraujosruvą dešiniajame sėdmenyje, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. I. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis B. I. apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-22 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - jį išteisinti. Apeliantas savo skunde nurodo, jog teismas, priimdamas nuosprendį, neįsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai įvertino liudytojų U. I., S. P. parodymus duotus teisme, neištyrė tarp jų ir kitų įrodymų esančių prieštaravimų.
Apeliantas nurodo, jog savo skunde teismui, bei teismo posėdyje, nukentėjusioji I. I. tvirtino, kad jis jai sudavė 2-4 smūgius į įvairias kūno vietas, mušė ją gulinčią ir pan. dėl to, kad ji pareiškė norą skirtis. Tačiau apklausta liudytoja S. P., teigia kad I. I. jai sakė, kad vyras perskaitė kažkokią žinutę jos telefone ir vyko aiškinimasis. Tuo minėta liudytoja patvirtino jo paaiškinimus teismui, kad konfliktas kilo būtent dėl telefoninių žinučių, o ne dėl skyrybų, kaip I. I. teigė skunde ir teismo posėdžio metu, todėl, kaip jis ir nurodė teismui, jog I. I., norėdama atimti iš jo telefoną, kurį laikė rankoje, jiems besigrumiant dėl jo, galėjo į jį susižeisti lūpą, ką patvirtina ir specialisto išvada. Tačiau, apelianto tvirtinimu, I. I., norėdama nuslėpti tiesą, kad lūpos sužeidimas ir poodinė kraujosruva dešiniajame sėdmenyje, konstatuoti specialisto, atsirado būtent grumtynių dėl telefono metu, neteisingai ir neatitinkančiai tikrovės teigė, kad jis tyčia ją mušė suduodamas daugybinius smūgius, dėl to, kad ji pranešė jam ketinanti santuoką nutraukti. Apelianto tvirtinimu, neatitinka tikrovei ir kiti nukentėjusiosios teismui duoti paaiškinimai. Nukentėjusioji I. I. teigia, kad jis jai sudavė daugybę smūgių į nosį, du-keturis į veidą, smūgiavau į kaktą, spardė gulinčią ir pan. Šiuos jos parodymus paneigia vėlgi ta pati specialisto išvada, kurioje konstatuota tik kraujosruva viršutinės lūpos pogleivyje, bei poodinė kraujosruva dešiniajame sėdmenyje. Jis teismui nurodė jų atsiradimo priežastis, kad šie sužalojimai atsirado jokių būdu ne nuo tyčinių veiksmų. Jokių kitų sužalojimų nei veide, nei nosyje, nei kaktoje specialistas nekonstatavo. Specialisto išvada nėra paneigta, ar kitaip ginčyta, todėl teismas neturėjo pagrindo grįsti nuosprendžio remdamasis specialisto išvada, dėl sužalojimų atsiradusių nuo tyčinių jo veiksmų. Šie sužalojimai, konstatuoti specialisto išvadoje, atsirado nepriklausomai nuo jo valios ir veiksmų. Tokių sužalojimų jis nesiekė ir jokios tyčios nežymiai ar kaip kitaip sutrikdyti ar sukelti I. I. skausmą neturėjo. Todėl teismas turėjo pagrindo suabejoti ir atmesti visais nukentėjusiosios paaiškinimais ir kaltinimus, o ne tik šalinti iš kaltinimo tik kai kuriuos nepagrįstus ir tiesai neatitinkančius I. I. kaltinimus jam.
Apeliantas tvirtina, jog nei vienas iš bylos liudytojų tos dienos įvykių ar jo tyčinių veiksmų I. I. atžvilgiu nematė, apie įvykį jie galėjo papasakoti tik kiek yra girdėję iš pačios I. I., tačiau ir šie liudytojų ir I. I. parodymai skiriasi. I. I. teismui teigė, kad po įvykio jis ją žagino ir kitaip tyčiojausi iš jos, tačiau sūnus, liudytojas U. I. teigė, kad po įvykio jis buvo kartu su motina, o jo - B. I., ten net nebuvo. Apie jokį žaginimą liudytoja S. P. net negirdėjusi.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad ir kiti, tolimesni I. I. duoti teismui parodymai neatitinka tikrovės. I. I. teigimas, kad buvo vizualinės smurto žymės, kurių nukentėjusioji negalėjo nuslėpti nuo pažįstamų, dvasinio ir fizinio skausmo buvimas, stiprūs galvos skausmai, negalėjimas miegoti, prieštarauja pačioms bylos aplinkybėms, o svarbiausia medikų išvadai. Neįtikėtina, kad esant vienai vidiniame lūpos paviršiuje pogleivyje rausvai kraujosruvai ir ant sėdmens 4 cm kraujosruvai, galėtų atsirasti tokios sunkios pasekmės - kaip nemiga, dideli galvos skausmai ir pan. O vidinėje lūpos pusėje ir kraujosruva ant sėdmens negalėjo būti matomos pašaliniams. Todėl, apelianto tvirtinimu, ir šituos nukentėjusiosios teiginius bei paaiškinimus teismas privalėjo vertinti kritiškai ir atmetus nukentėjusiosios skundą privataus kaltinimo tvarka, jį išteisinti, nesant jo veiksmuose BK 140 str. 1 d. nusikaltimo sudėties, o civ. ieškinį atmesti.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo B. I. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), bei pagrįstai priteisė civilinį ieškinį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis B. I. ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, bei nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Teisminio nagrinėjimo metu, B. I. parodė, kad 2008 12 28, apie 14 val. rado namuose, esančiuose Šviesos g. 29-3, Kaune, naują mobilaus ryšio telefoną, jame - intymias žinutes žmonai I. I.. Paklausė I. I. kas tai per žinutės, ji pradėjo traukti telefoną iš jo rankų. Traukdamas telefoną į save, I. I. įtraukė į kambarį, ji užkliuvo už slenksčio ir nukrito dešiniu šonu ant kėdės. Atėjusiam sūnui U. I. pasakė, kad viskas tvarkoje. Vėliau su I. I. miegamajame pamiegojo iki 19 val., tada ji išvažiavo su S. P.. I. I. nesudavė nė vieno smūgio, ji galėjo susižaloti lūpą, kai, kąsdama jam į ranką, užkliuvo už telefono.
Tuo tarpu nukentėjusioji I. I. parodė, kad 2008 12 28, apie 14 val., su B. I. namuose pradėjo kalbėti apie skyrybas, pastarasis supyko, kai parodė jam advokatės raštą. Pirmiausia jis sudavė ranka jai į nosį, prakirto lūpą, nuo šio smūgio ji parkrito ant grindų, vėliau sudavė dar du – tris smūgius ranka į veidą, tąsė už plaukų, šaukė. Kojomis jos nespardė. Iš nosies ir lūpos jai bėgo kraujas. Kilus triukšmui, atėjo sūnus U. I., tada B. I. apsiramino, pasakė, kad vyksta aiškinimasis ir U. I. išėjo. B. I. nusitempė ją į miegamąjį, išrengė, tyčiojosi. Vakare ji paskambino S. P., kuri išsivežė ją pas save, ten ji nakvojo, daugiau į namus negrįžo. Nukentėjusioji tvirtina, kad smurto pasėkoje jai buvo padaryti ne tik fiziniai sužalojimai, bet ir sutriko sveikata: bijojo vyro, sutriko miegas, vartojo antidepresantus, turėjo slapstytis, prieš pažįstamus buvo gėda, todėl jai padaryta neturtinė žala, kurią vertina 6000 Lt. Jai padaryti sužalojimai ne atsitrenkus į telefoną, kaip teigia B. I., o nuo jo smūgių. B. I. jos neatsiprašė, po šio įvykio dar kartą buvo ją sumušęs, be to, norėjo ją nužudyti.
Liudytojas U. I. parodė, kad 2008 12 28 po pietų pjovė malkas kieme, o išgirdęs triukšmą, užlipo į namo viršų, kur mamą rado patinusiu veidu, kiek pamena, kairė jos veido pusė buvo patinusi. Kai jis įėjo į kambarį, tėtis išėjo. Vėliau mama rodė, kad jai praskelta lūpa. Vakare atvažiavo mamos draugė ir ją išsivežė. Tai buvo ne pirmas atvejis, kai mama sumušta namuose. Vėliau buvo dar vienas atvejis, kai ji buvo sumušta, o paskui buvo pasikėsinta ją nužudyti. Nežino, kodėl tėtis smurtavo, jis yra impulsyvus, konfliktiškas. Tėvas fizinį smurtą yra vartojęs ir jo bei brolio ir sesers atžvilgiu.
Liudytoja S. P. parodė, kad 2008 12 28, tarp 19-20 val., jai paskambino I. I., prašė atvažiuoti. Atvažiavusi pamatė, kad ji sumušta, lūpa prakirsta, ją parsivežė į savo namus. I. I. verkė, sakė, kad tai padarė vyras, nes vyko kažkokie gyvenimo aiškinimaisi, kilo konfliktas dėl telefoninių žinučių. Tą dieną anksčiau skambino I. I., tačiau atsiliepė B. I., kuris pasakė, kad I. I. negali kalbėti.
Teismo medicinos specialisto išvada (b.l. 4) nustatyta, kad nukentėjusiai I. I. konstatuota kraujosruva viršutinės lūpos pogleivyje, poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytam traumos laikui (t.y. 2008 12 28 apie 14 val.) bei aplinkybėms, nėra.
Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas B. I. parodymus, kad jis tyčia I. I. smūgių nesudavė, fizinio smurto jos atžvilgiu nevartojo, I. I. pati galėjo susižaloti, kai puolė atiminėti mobilaus ryšio telefoną, pagrįstai įvertino kritiškai kaip jo gynybos versiją ir juos atmetė, motyvuodamas tuo, jog šie jo parodymai paneigti byloje ištirtų įrodymų visetu. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios I. I. skundais ir parodymais teisiamojo posėdžio metu pagrįstai nustatyta, kad fizinį smurtą jos atžvilgiu vartojo B. I., nukentėjusiosios parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada bei liudytojai U. I. ir S. P., kurie nurodė, kad tą dieną matė sužalotą I. I. ir iš pastarosios sužinojo, jog ją sužalojo B. I.. Be to, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybę, kad B. I. vartojo fizinį smurtą I. I. atžvilgiu, patvirtino ir pats B. I. taikinamojo teismo posėdžio metu (b.l. 11), nurodydamas, jog jis prisipažįsta, kad 2008 12 28 savo žmonai sudavė.
Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad B. I., tyčia rankos kumščiu suduodamas ne mažiau kaip du smūgius savo sutuoktinei I. I. į veidą ir kitas kūno vietas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl B. I. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d.
Apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 115 str. 1 d., CK 6.250 str. pagrįstai konstatavo, kad I. I. tyčiniu nusikaltimu buvo sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta sveikata, dėl ko ji patyrė ir tebepatiria dvasinius išgyvenimus, todėl ji pagrįstai reikalavo neturtinės žalos atlyginimo ir jos reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, tačiau įvertinus tai, kad I. I. žala buvo padaryta nesunkiu, nors ir tyčiniu nusikaltimu, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl pagrįstai I. I. ir B. I. priteistinas tik 1000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, kuris savo dydžiu nėra aiškiai per didelis.
Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1p.
nutarė:
Nuteistojo B. I. apeliacinį skundą atmesti.