Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Ročytės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

(duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nesimokantis ir nedirbantis, nevedęs, neteistas, 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį; vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas – 2018 m. gruodžio 7 d., apie 15 val., gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto su šeimynoje (duomenys neskelbtini) kartu gyvenančiu A. D. metu, grasino nužudyti A. D., gimusį (duomenys neskelbtini), pačiupęs nuo stalo peilį ir jį laikydamas pakėlęs bei nukreipęs į A. D., grasino jį papjauti sakydamas: „nori, nori papjausiu“, tai pakartodamas ne mažiau 4 kartų, iki kol G. K. atėmė iš jo peilį, tokiais savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. D. suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

E. K. , apklaustas kaip įtariamasis, ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jį šeimynoje (duomenys neskelbtini) globoja I. V., kur ir gyvena. Kartu šioje šeimynoje yra globojami A. D., brolis G. K.. Nuo 2018 metų lapkričio 6 dienos nebelanko mokyklos ir nežada daugiau jos lankyti. 2018 m. gruodžio 7 d. jis buvo namuose, tarp jo ir A. D. jokio konflikto nebuvo, peilio paėmęs nebuvo ir negrasino A. papjauti, niekam negrasino. Su niekuo nesibarė, buvo ramus kaip angeliukas, ir nežino, kodėl globėja iškvietė policiją ir greitąją. Jis buvo išvežtas į Klaipėdą, į ligoninę, kur buvo gydomas. Nurodė, kad kai neturi ką veikti, žodžiais konfliktuoja su globėjais ir kitais globotiniais, bet tai būna tik žodžiais. Apklausiamas kaip įtariamasis 2019 m. sausio 28 d. E. K. parodė, kad dėl įtarimo neprisipažįsta, peilio nebuvo net paėmęs į rankas, A. D. juo negrasino, nesakė, kad papjaus. G. iš jo peilio neatėmė, nes peilio nebuvo paėmęs. Konfliktas su A. D. tarp jo vyko namo virtuvėje, jiedu susibarė, dėl ko, neatsimena. Dėl įtarimo neprisipažįsta, šiuo metu niekur nesimoko, nebelanko (duomenys neskelbtini) mokyklos, planuoja mokytis nuo 2019 m. rugsėjo Kaune esančioje profesinėje mokykloje, kaip mokymo įstaiga tiksliai vadinasi, nežino (b. l. 129–130, 133).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis E. K. nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Taigi, nukentėjusiojo parodymai šiose bylose turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu. Tačiau jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų konteksto.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo A. D., liudytojo G. K. bei I. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad nukentėjusysis pagrįstai manė, jog grasinimas gali būti realiai įvykdytas, juo labiau, kad kaltinamasis grasinimus išsakė laikydamas rankoje peilį prie nukentėjusiojo ir tik įsikišus kitam asmeniui, jo grasinimai nebuvo įvykdyti. Surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo E. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismui nekyla abejonių, jog grasinimas nužudyti galėjo būti realizuotas, nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jis grasino nužudyti nukentėjusįjį A. D., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis E. K. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su jam siūloma bausme – viešaisiais darbais (b. l. 134–136).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtinę tyčinę veiką, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokė, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia grasinti nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, tačiau kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, įrašytas į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą, administracine tvarka nebaustas, veiką padarė būdamas nepilnamečiu.

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, byloje esančius įrodymus, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskiriant bausmę – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis).

Kaltinamajam išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Išaiškinti E. K., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti E. K., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti E. K., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam E. K..

Išaiškinti E. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.