- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- 1S-183-1035/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Nuteistasis
- H. G.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. G. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo H. G. gynėjo advokato skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 59-66 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
H. G. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu:
Motyvuojamoji dalis
1.1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė;
1.2. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jam paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir H. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. birželio 30 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 30 d. H. G. 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2020 m. birželio 30 d.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) Komisija 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 59-66 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos Nutarimo.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu H. G. gynėjas advokatas V. Martyšius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant, kad per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nuteistasis vykdytų šias probacijos sąlygas: dirbtų pasirinktą darbą pilnu etatu, neišeitų iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvyktų už gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat prašoma paskirti kitas pareigas, kurios turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.3. H. G. teistas pirmą kartą, nusikalto būdamas tik (duomenys neskelbtini) metų, todėl taikant lygtinį paleidimą toliau būtų realizuojami paskirtos bausmės tikslai ir nepažeistas teisingumo principas. Negalima atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą motyvuojant padaryto nusikaltimo sunkumu. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju yra svarbiausias veiksnys. H. G. elgiasi disciplinuotai, yra mandagus, tvarkingas. Jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, laisvai juda numatytais maršrutais, per visą laikotarpį negavo nei vienos nuobaudos. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
1.4. Psichologinis vertinimas atliktas nesivadovaujant mokslinėmis metodologijomis: hipotezių kėlimu, faktinių aplinkybių lyginimu su moksline literatūra, terminų apibrėžimu, sąvokų apibrėžimu ir paaiškinimu.
1.5. Vykdant reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistojo elgesio rizika sumažėjo. Tai parodo H. G. dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. Pagal socialinio tyrimo išvadų duomenis nuteistasis turi konkrečius ir realistinius ilgalaikius tikslus, žino būdus, kaip jų sieks. Šiuo metu yra akivaizdūs nuteistojo elgesio pokyčiai teigiama linkme. Jis nepastebėtas bendraujantis su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, yra nuo jų atsiribojęs, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, savo pozityviu elgesiu koreguoja šią sritį. Be to, nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, vertina savo artimųjų palaikymą, visada gali į juos kreiptis atsiradus įvairioms gyvenimiškoms problemoms. Nuteistasis bausmės atlikimo metu net 9 kartus buvo paskatintas ir perkeltas iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę, tačiau teismas iš esmės nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių H. G. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, išskyrus tai, kad nuteistasis išėjęs į laisvę gali susidurti su finansiniais sunkumais, o jo darbinė motyvacija gali būti nepakankama. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad H. G. mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, UAB ,,A“ įsipareigojo nuteistąjį priimti dirbti baldų ruošinių surinkėju.
1.6. H. G. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką kito (2016 m. sausio 5 d. nustatyta vidutinė – 48 balų rizika, 2020 m. kovo 30 d. vidutinė – 47 balų rizika, 2020 m. spalio 15 d. vidutinė – 46 balų rizika, paskutinį kartą buvo nustatyta 46 balų rizika). Nuteistojo elgesys yra vertinamas kaip teigiamas ir nors nuteistasis (bausmės atlikimo pradžioje) buvo 16 kartų pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, tačiau vėliau jo elgesys kardinaliai pasikeitė ir jis dabar neturi galiojančių nuobaudų.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad H. G. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Kadangi skundas pateiktas dėl Komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo, šiuo atveju siekiant nustatyti nuteistojo elgesio pažangą nagrinėtinos asmens byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, surašytos 2020-2021 metais.
2020 m. kovo 30 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-38 nustatyta, kad H. G. požiūris į darbą yra dviprasmiškas: nuteistasis vertina darbinį užimtumą laisvėje, tačiau darbui pataisos įstaigose reiškia skeptišką požiūrį. Tai aiškinama tuo, kad pataisos įstaigos administracija H. G. siūlė mokamą darbą, tačiau nuteistasis šios galimybės atsisakė, taip pat H. G. baustas 5 kartus dėl to, kad pagal sudarytą nuteistųjų grafiką dėl bendro naudojimo patalpų tvarkymo jis atsisakė atlikti pavestus darbus nenurodydamas priežasčių. Taigi, užimtumo atžvilgiu H. G. nuostatos yra dviprasmiškos, nes jis gali būti išrankus darbo pobūdžiui ar atlygiui už jį (1 t., b. l. 81-82), o materialinę paramą H. G. gauna iš artimųjų ar trečiųjų asmenų (1 t., b. l. 84). Taip pat H. G. ne kartą su kitais nuteistaisiais buvo paskelbęs bado akcijas, baustas dėl įžūlaus pasipriešinimo priežiūrai, sukeliant ar kurstant masinius neramumus pataisos įstaigoje. Būtent nuteistojo nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos gali būti siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška (1 t., b. l. 83). H. G. ne kartą baustas dėl impulsyvaus elgesio, kuris siejamas su savitvardos kontrolės įgūdžių stoka, o impulsyviai agresyvus elgesys nėra būdingas išskirtinai tam tikram laikotarpiui (2011, 2014, 2018 metai) (1 t., b. l. 83). Nors nuteistasis gauna paramą iš artimųjų, užfiksuota, kad pastarieji jį lanko pataisos įstaigoje, tačiau H. G. nusikalstamą veiką padarė kartu su vyresniuoju broliu, jo mama gyvena užsienyje, dėl ko nenustatytas artimas šeiminis ryšis, kuris galėtų daryti nuteistajam teigiamą įtaką ateityje (1 t., b. l. 80-81). Remiantis įvertinimo rezultatais, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 47 taškai (5 iš jų statiniai, 42 – dinaminiai) (1 t., b. l. 87).
2020 m. spalio 15 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-187 nustatytos analogiškos ankstesnėje išvadoje užfiksuotos aplinkybės ir papildomai nurodyta, kad H. G. nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio antstoliams kas mėnesį savanoriškai perveda po 5 Eur (1 t., b. l. 105). Kita vertus, vien ši aplinkybė nesudarė pagrindo nuteistajam žymiai pagerinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri išliko vidutinė, nustatant 46 taškus (5 iš jų statiniai, 41 – dinaminiai. Atsižvelgta į tai, kad įsiskolinimų suma išlieka stabili – 60 085,75 Eur (1 t., b. l. 111).
Vėlesnėse, t. y. tiek 2020 m. lapkričio 25 d., tiek nagrinėjamu atveju aktualioje 2021 m. balandžio 16 d. socialinio tyrimo išvadose išvardytos iš esmės analogiškos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės (t. 1, b. l. 115-124, 135-144). Dėl šios priežasties nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas kito labai nežymiai. 2020 m. kovo 30 d. nustatyta vidutinė rizika – 47 taškai, 2020 m. spalio 15 d., 2020 m. lapkričio 25 d. ir 2021 m. balandžio 16 d. – 46 taškai.
Komisija Nutarime nurodė, kad H. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu 15 kartų baustas, 9 kartus skatintas. Komisija, 2020 m. lapkričio 5 d. nusprendusi netenkinti nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo, pateikė rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam, kurias pastarasis vykdė ne pilna apimtimi: 2021 m. sausio 24 d. atliko nemokamus darbus, 2021 m. balandžio 12 d. suklijavo, tvarkė įstaigos bibliotekos apskaitoje esančias knygas, 2021 m. kovo 30 d. savanoriškai pagal turimus patvarkymus sumokėjo 100 Eur, tačiau 2020 m. lapkričio 26 d. pradėtos vykdyti individualios, motyvacinės elgesio korekcinės programos ,,Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ 2020 m. gruodžio 22 d. H. G. atsisakė. 2021 m. balandžio 12 d. nuteistajam kreipiantis į psichologo padėjėją nustatyta, kad H. G. neįžvelgia poreikio keistis, bendravimas orientuotas į formalų užimtumą (t. 1, b. l. 145-146). Nors nuteistasis taip pat apibūdinamas teigiamai (sutikus tenkinti H. G. prašymą dėl lygtinio paleidimo jis būtų įdarbintas baldų ruošinių surinkėjo pareigose, yra tvarkingas, disciplinuotas, palaiko ryšius su šeimos nariais, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis), tačiau vien jų nepakanka tam, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas. H. G., siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent nuo nuteistojo prašymų pateikimo dienos dėl jo lygtinio paleidimo H. G. elgesys pradėjo kisti teigiama linkme.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nesielgė nepriekaištingai. Nepaisant tokio nuteistojo elgesio, jam buvo lengvinamos bausmės atlikimo sąlygos, t. y. nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Vis tik nuteistajam suteikus atitinkamas lengvatas jis nevisiškai sugebėjo pateisinti jam parodytą pasitikėjimą. Nuteistojo kontrolė gali būti mažinama tik įsitikinus, kad pozityvūs jo elgesio pokyčiai tęsis ir sumažinus taikomos kontrolės mastą, nuteistasis suvokia būtinybę laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos ir pats sąmoningai bei laisva valia yra pasiryžęs šios tvarkos laikytis.
Priešingai nei nurodo gynėjas, svarstant lygtinio paleidimo galimybes taip pat būtina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Šiuo atveju nustatyta, kad nors H. G. nusikalto pirmą kartą būdamas jauno amžiaus, nusikalstamos veikos, kurias jis padarė, yra itin sunkios, iš asmens bylos matyti, kad nuteistajam būdingas nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas. Nors, gynėjo manymu, nuteistojo asmens charakteristika leidžia daryti išvadą, kad jis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, tik šios aplinkybės, nestebint aiškios pažangos paties asmens elgesyje, nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog nuteistojo pažanga yra tokia, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima.
Gynėjo argumentas, kad psichologinis vertinimas atliktas nesivadovaujant mokslinėmis metodologijomis yra niekuo nepagrįstas ir laikytinas deklaratyviu. Iš bylos medžiagos matyti, kad vertinimą atlikęs psichologas turi teisės psichologijos magistro išsilavinimą, tyrimo metu naudotasi ne tik asmens byla, pateiktais įvairiais dokumentais, interviu, taip pat ,,Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika OASys“ ir smurtinio elgesio rizikos vertinimo metodika ,,HCR-20“. Dėl psichologo kompetencijos, jo specialių žinių abejonių nekyla, be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad psichologas buvo suinteresuotas Komisijos priimtu nutarimu ar apskritai veikė nuteistojo nenaudai.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs H. G. nusikalstamo elgesio rizikos nežymią kaitą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos Nutarimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo H. G. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.