Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-11 · Civilinė byla Nr. e2A-1015-555/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
e2A-1015-555/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20404-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
viešosios įstaigos „Rojaus vartai“
Atsakovas
viešajai įstaigai „Šilavoto globos namai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1015-555/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20404-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Rojaus vartai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-881-285/2019 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Rojaus vartai“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Šilavoto globos namai“ dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė VšĮ „Rojaus vartai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės VšĮ „Šilavoto globos namai“ išreikalauti neteisėtai valdomus ieškovei priklausančius daiktus pagal ieškinyje nurodytą sąrašą (105 daiktų pavadinimai), bendrai 38 940,00 Eur sumai.

2. Nurodė, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo, steigia ilgalaikio bei trumpalaikio tipo vaikų, senyvo amžiaus asmenų socialinės globos namus, dienos stacionaro tipo senelių globos-slaugos namus pacientų nuolatinei priežiūrai ir globai, sergantiems Alzhaimerio liga, įvairiomis demencijomis (senatvine silpnaprotyste) bei kitomis ligomis, suaugusiųjų ir vaikų globos, socialinės globos namus, slaugos bei reabilitacijos įstaigas. 2017 m. rugsėjo 17 d. ieškovei buvo išduota licencija vykdyti institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims. Šiuo tikslu ieškovė ir VšĮ „Amžiaus žiedas“ 2017 m. sausio 10 d. sudarė patalpų nuomos sutartį dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kurių bendras plotas 451,00 kv. m. 10 metų laikotarpiui. 2017 m. kovo 29 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktu patalpos buvo perduotos ieškovei. Nuomos sutartyje nurodyta patalpų paskirtis – socialinė senelių, neįgaliųjų globa, slauga, paliatyvinė slauga, kuriuose ieškovė įkūrė specializuotus senelių globos namus „Rojaus vartai“, teikiančius globos, slaugos, priežiūros ir reabilitacijos paslaugas. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi VšĮ „Amžiaus žiedas“ buvo iškelta bankroto byla. 2018 m. balandžio 16 d. VšĮ „Amžiaus žiedas“ bankroto administratorė UAB „Kitoks sprendimas“ informavo ieškovę, jog yra įkeičiami jai išnuomoti VšĮ „Amžiaus žiedas“ nuosavybės teise priklausę ir varžytinėse parduoti atsakovei VšĮ „Šilavoto globos namai“, priklausantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) Atsakovė siekė nutraukti nuomos sutartį, ko pasėkoje tarp šalių kilo ginčas dėl šios sutarties vykdymo ir nutraukimo. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16790-615/2018 pagal ieškovės VšĮ „Rojaus vartai“ ieškinį atsakovei VšĮ „Šilavoto globos namai“ dėl atsakovės įpareigojimo vykdyti įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Minėtoje byloje teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiančias atsakovei imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ieškovės iškeldinimu iš išnuomotų patalpų bei sudaryti šių patalpų nuomos, panaudos ar kitas sutartis, suteikiant teisę jomis naudotis kitiems asmenims. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-16790-615/2018, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovė suteikia teisę ieškovei naudotis patalpomis iki 2018 m. rugsėjo 16 d. imtinai, o ieškovė iki 2018 m. rugsėjo 16 d. pilnai atlaisvins patalpas, iškeldins ten gyvenančius globotinius bei išsiveš jai nuosavybės teise priklausančius daiktus ir šias patalpas perduos atsakovei pagal patalpų priėmimo­–perdavimo aktą (Taikos sutarties 2 punktas). Šalys susitarė, kad 2017 m. sausio 10 d. sudaryta nuomos sutartis dėl patalpų nuomos bus laikoma pasibaigusia nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. (Taikos sutarties 3 punktas). Ieškovė dėl susiklosčiusių aplinkybių iki 2018 m. rugsėjo 16 d. išsikelti ir slaugomų senelių į kitas patalpas perkelti nespėjo, o 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama atidėti nutarties vykdymą. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 17 d. užėmė patalpas, o jos pasamdyti apsaugos darbuotojai nebeįleido nei ieškovės vadovo, nei darbuotojų. Ieškovei nebuvo leidžiama patekti į patalpas, taip pat nebuvo leidžiama suteikti paslaugas globojamiems seneliams (pasirūpinti jų maitinimu, higiena ir kitomis kasdienėmis reikmėmis), taip pat pasiimti savo daiktus. Atsižvelgiant į tai, nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kurios buvo išnuomotos ieškovei, yra likę ieškovei priklausantys daiktai, kurių bendra vertė 38 940,00 Eur. Ieškovei minėti daiktai priklauso nuosavybės teise, buvo naudojami jos veikloje ir yra įtraukti į ieškovės turto sąrašą. Atsakovė, įgydama nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) įgijo tik nuosavybės teisę į statinius, bet ne į daiktus. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 17 d. patalpas su visais ieškovei priklausančiais daiktais užėmė neteisėtai, t. y. nesilaikydama įstatyme nustatytos tvarkos. Šiuo atveju atsakovė ne tik neturėjo vykdomojo rašto, tačiau net nebuvo pateikusi teismui prašymo jį išduoti, o tokiu būdu savavališkai užėmusi patalpas nebeįleido ieškovės pasiimti jai priklausančių daiktų. Tokie atsakovės veiksmai lėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus poreikį užtikrinti globojamų asmenų interesus, dėl ko buvo inicijuotas susitarimų nutraukti Socialinės globos sutartis su ieškove ir naujų trumpalaikės socialinės globos teikimo ir išlaidų kompensavimo sutarčių pasirašymas. Atsakovė ne tik neteisėtai užvaldė ieškovei priklausančius daiktus, tačiau panaudojo šiuos daiktus teikdama globą iš ieškovės tokiu būdu perimtiems globotiniams.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VšĮ „Šilavoto globos namai“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovė suteikia teisę ieškovei naudotis patalpomis iki 2018 m. rugsėjo 16 d. imtinai, o ieškovė iki 2018 m. rugsėjo 16 d. pilnai atlaisvins patalpas, iškeldins ten gyvenančius globotinius bei išsiveš jai nuosavybės teise priklausančius daiktus ir šias patalpas perduos atsakovei pagal patalpų priėmimo–perdavimo aktą. Vadovaudamiesi Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos 2018 m. liepos 4 d. dienos raštu Nr. 12.9-SI-650, 2018 m. rugsėjo 17 d. į (duomenys neskelbtini) atvyko Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus vedėja, pavaduotoja ir skyriaus specialistė, antstolis R. S., užtikrinti globojamų senelių priežiūrą, kadangi 2018 m. rugsėjo 16 d. dieną baigėsi VšĮ „Rojaus vartai“ licencija, teikti institucinę socialinę globą ir nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. dienos pradėjo galioti VšĮ „Šilavoto globos namai“ licencija teikti institucinę socialinę globą. Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyrius užtikrino globojamų asmenų apgyvendinimą VšĮ „Šilavoto globos namai“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir tuo tikslu pasirašė susitarimus nutraukti Socialinės globos sutartis su VšĮ „Rojaus vartai“ bei pasirašė Trumpalaikės socialinės globos teikimo ir išlaidų kompensavimo sutartis su VšĮ „Šilavoto globos namai“. Iš viso buvo pasirašytos aštuonios sutartys dėl socialinės globos teikimo. Kauno rajono savivaldybė, kurios žinioje yra vienas globojamas asmuo, taip pat sudarė Socialinės globos teikimo sutartį. Trys globojami asmenys iš patalpų išvyko savo noru artimiesiems parašius pareiškimus direktoriui. (duomenys neskelbtini) teisėtą socialinės globos veiklą vykdo VšĮ „Šilavoto globos namai“, nes su VšĮ „Rojaus vartai“ Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyrius nutraukė visas Socialinės globos sutartis. VšĮ „Rojaus vartai“ neturi teisėto juridinio pagrindo teikti socialinės globos paslaugas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) nes sudaryta nuomos sutartis nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. yra laikoma pasibaigusia. Be to, minėta įstaiga neturi teisės teikti licencijuotos veiklos, nes jos licencija pasibaigė 2018 m. rugsėjo 16 d. Atsakovė teigė, kad visą likvidų turtą ieškovė išsivežė dar iki nuomos santykių pasibaigimo, t. y. 2018 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė nuardė net terasą, kuri yra neatskiriama nupirkto turto dalis ir laikoma pastato priklausiniu. Atsakovė nuo pirmos dienos ragino ieškovę pasiimti daiktus, nes atsakovei daiktai yra nereikalingi ir tik užima vietą. Dėl ieškovės nesąžiningumo atsakovė prašė pateikti sąrašą daiktų, pagal kurį galima būtų atiduoti daiktus, tačiau ieškovė tokio sąrašo nepateikė ir vietoje to kreipėsi į teismą. Ginčo dėl daiktų nėra, tačiau ieškovė turėtų suderinti atvažiavimą pas atsakovę su atsakovės administracija, kad būtų atrakinti vartai ir ieškovės sunkiasvorė transporto priemonė galėtų įvažiuoti pro vartus ir pasiimti reikalingus daiktus. Be to, ieškinyje didelę dalį nurodytų daiktų ieškovė yra išsivežusi dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau juos vis tiek įrašė į ieškinį ir reikalauja perduoti, nors pati neatvyko jų pasiimti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 3,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškinyje nurodyti daiktai priklauso ieškovei, tačiau dalis jų, pareiškiant ieškinį teisme, faktiškai buvo pas atsakovę ir ieškovė jų neturėjo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė visus ieškovės ieškinyje nurodytus daiktus. Iš ieškovės elgesio teismas sprendė, kad ji pripažino, jog atsakovė ieškinį įvykdė. Teismas konstatavo, kad ieškovei priėmus (išsivežus) visus ieškinyje nurodytus ir prašomus išreikalauti iš atsakovės svetimo neteisėto valdymo daiktus, nagrinėjamoje byloje neliko vieno iš pagrindinių ieškinio elementų – ieškinio dalyko. Tarp šalių nebeliko ginčo, todėl nebuvo teisinio pagrindo ieškinį tenkinti.

6. Teismas nurodė, kad ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 894,00 Eur žyminis mokestis, iš atsakovės nepriteisiamas. Pažymėjo, kad jeigu byla būtų baigta nepriimant teismo sprendimo, teismas būtų privalėjęs bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė VšĮ „Rojaus vartai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – iš atsakovės ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Dar iki ieškinio pateikimui teismui dienos, ieškovė bandė geranoriškai atsiimti iš ieškovės daiktus, tačiau to padaryti nepavykus, kreipėsi į teismą, todėl ginčas susiklosčiusiuose santykiuose dar iki ieškinio pateikimo teismui momento tarp šalių buvo. Šiuo atveju turėtų būti vertinami šalių veiksmai ir elgesys, turėjęs įtakos teisminio ginčo pradžiai, kitaip tariant poreikio ginti savo pažeistas teises, pateikiant ieškinį, atsiradimui.

Atsiliepimas

1.2. Atsakovė grąžino visus ieškinyje nurodytus daiktus pagal ieškovės sudarytą pradinį ir patikslintą perduotinų daiktų sąrašą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, kas reiškia, jog ieškinys buvo pripažintas veiksmais, atsakovei savo valia tenkinus ieškinio reikalavimus. Nors ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes nebeliko ieškinio dalyko, tačiau iš esmės byla buvo išnagrinėta ieškovės naudai, nes atsakovė jos reikalavimą patenkino visiškai ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos ieškovės naudai. Ieškovė ieškinio atsiimti neturėjo galimybės, nes šioje proceso stadijoje buvo būtinas atsakovės sutikimas, o ieškovei atsisakius ieškinio, jai būtų grąžinta tik 75 procentai žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino procesinės teisės normas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir neatsižvelgė į šalių elgesį procese, kaip tą numato CPK 94 straipsnio 1 dalis.

1.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalį, kadangi atmetęs ieškinį nepriteisė bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, nepaisant to, kad atgavus reikalaujamus daiktus ir atsakovei pripažįstant ieškinį veiksmais, byla baigėsi ieškovės naudai. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės veiksmų, t. y. dėl jos kaltės, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo klausimą, nepriteisdamas ieškovei iš atsakovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8. Atsakovė VšĮ „Šilavoto globos namai“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nenurodė, kokias bylinėjimosi išlaidas ji yra patyrusi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, ir neteikė jas pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančius įrodymus pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tuo tarpu ieškinys netenkintas, kadangi nebeliko ieškinio dalyko, o ieškinys atmetus nėra pagrindo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė VšĮ „Rojaus vartai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės VšĮ „Šilavoto globos namai“ išreikalauti neteisėtai valdomus ieškovei priklausančius daiktus pagal ieškinyje nurodytą sąrašą (105 daiktų pavadinimai), bendrai 38 940,00 Eur sumai. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė visus ieškinyje nurodytus daiktus pagal ieškovės sudarytą pradinį ir patikslintą perduotinų daiktų sąrašus, kuriuos ieškovė ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovės svetimo neteisėto valdymo (2018 m. gruodžio 19 d. Perdavimo aktas Nr. PA-19, 2019 m. sausio 3 d. Perdavimo aktas Nr. 19-01-03, 2019 m. sausio 23 d. Perdavimo aktas, 2019 m. vasario 7 d. Perdavimo aktas Nr. 19‑02‑07). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pilnai įvykdė ieškovės ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė dar nepriėmus teismo sprendimo įvykdė ieškinio reikalavimus, konstatavo, kad neliko ginčo dalyko, todėl ieškovei neatsisakius ieškinio, ieškinį atmetė; ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 894,00 Eur žyminį mokestį, iš atsakovės nepriteisė. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos naudai iš atsakovės nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakovui savanoriškai patenkinus ieškinį, ieškovas turi teisę atsisakyti visų ieškinyje pareikštų reikalavimų. Atsakovui patenkinus vieną iš ieškinyje pareikštų reikalavimų, ieškovas turi teisę atsisakyti patenkinto reikalavimo. Šiais atvejais teismas atitinkamai bylą ar jos dalį nutraukia ir grąžina ieškovui iš valstybės biudžeto 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), o kitą žyminio mokesčio dalį priteisia ieškovui iš atsakovo (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atkreiptas dėmesys, kad įstatymas įpareigoja teismą grąžinti šaliai sumokėto žyminio mokesčio dalį iš valstybės biudžeto, neatsižvelgiant į ieškinio atsisakymo priežastis (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad proceso įstatymo normos neįpareigoja ieškovą, atsakovui patenkinus ieškinį ar dalį pareikštų ieškinio reikalavimų, atsisakyti ieškinio ar jo dalies. Ieškovui neatsisakius ieškinio ar jo dalies, teismas, įvykdęs išaiškinimo pareigą, turi bylą nagrinėti iš esmės ir ieškinį ar jo dalį atmesti, nors ir nustatoma, kad atsakovas visiškai ar iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008).

13. Nagrinėjamu atveju būtent ir susidarė analogiška situacija, minėta nutarties 12 punkte. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad išnyko ginčo dalykas ir neliko teisminės gynybos objekto, ieškinį atmetė. Priimdamas tokį procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų-sumokėto žyminio mokesčio, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės nepriteisė. Ieškovė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, argumentuodama tuo, kad atsakovei savo valia įvykdžius ieškinio reikalavimus, ji tokiais savo veiksmais juos pripažino, o byla buvo išspręsta ieškovės naudai, kuri laikytina laimėjusia ginčą šalimi.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo 894,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį) (elektroninės bylos t. 1, b. l. 66). Kitas ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti bei grąžinti juos padavusiam asmeniui, nutartis įsiteisėjusi. Taigi, apeliacinės instancijos teismas toliau šioje nutartyje pasisako tik dėl ieškovės reikalavimo jai iš atsakovės priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas-žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovės išreikalauti jai nuosavybės teise priklausančius daiktus, kurių vertė yra 38 940,00 Eur, todėl už paduotą ieškinį turėjo būti sumokėtas 809,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovė kartu su ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl už tokį prašymą taip pat turėjo būti sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovė, pateikdama pirmosios instancijos teismui ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš viso turėjo sumokėti 847,00 Eur žyminį mokestį. Kaip jau nustatyta, ieškovė byloje yra sumokėjusi 894,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. sumokėjusi daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas, todėl jai iš valstybės turėjo būti grąžinta 47,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

15. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

16. Kaip ir minėta, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės išreikalauti neteisėtai valdomus ieškovei priklausančius daiktus pagal ieškinyje nurodytą sąrašą (105 daiktų pavadinimai), bendrai 38 940,00 Eur sumai. Byloje esantys duomenys, taip pat atsakovės atsiliepimas į ieškinį patvirtina, kad atsakovė ieškovei priklausančio turto perduoti neatsisakė, tik nurodė, kad tą padarys, kai ieškovė pateiks ilgalaikio turto ir mažaverčio turto sąrašus bei nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, o gavusi tokius dokumentus, atsakovė atrinks sąrašuose nurodytą turtą ir perduos jį pagal perdavimo-priėmimo aktą. Be to, dalis daiktų ieškovei buvo perduota dar iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 22 d.), atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį yra pateikusi priėmimo­–perdavimo aktus, iš kurių matyti, kad dar iki 2018 m. lapkričio 15 d. dalis daiktų buvo atiduota ieškovei (elektroninės bylos t. 1, b. l. 82-111). Šias aplinkybes patvirtina ir pati ieškovė, pateikdama 2018 m. gruodžio 13 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo, kuriame pateikia patikslintą sąrašą daiktų, kurių vertė 20 771,00 Eur (elektroninės bylos t. 1, b. l. 112-115). Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, pareikšdama ieškinį ir dėl tu daiktų, kurie jai jau buvo grąžinti, nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl šioje dalyje neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. į 342,00 Eur sumą (nuo 20 771,00 Eur sumos žyminis mokestis sudarytų 467,00 Eur suma, kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių tai būtų 505,00 Eur suma, todėl 847,00-505,00=342,00 Eur).

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kiti, ieškovės pagrįstai prašomi išreikalauti daiktai, jai buvo perduoti tik pareiškus ieškinį teisme, t. y. 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. sausio 3 d., 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. vasario 7 d. (prieš pat paskirtą parengiamąjį teismo posėdį) perdavimo–priėmimo aktais, todėl darytina išvada, kad dėl likusių daiktų grąžinimo ieškovei tarp šalių buvo kilęs, o ieškovė juos atgavo tik pareiškusi ieškinį teisme.

18. Pažymėtina, kad atsakovei patenkinus ieškinį, dalį ieškinio reikalavimų ar ieškinio reikalavimo dalį, bylos ar jos dalies rezultatas materialiąja teisine prasme yra palankus ieškovei, nes patenkinti visi ieškovės pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai ar jų dalis. Todėl ieškovei turi būti grąžintas už ieškinio nagrinėjimą visas jos sumokėtas žyminis mokestis. Priešingas teisės normų aiškinimas reikštų, jog teisiškai pagrįstą reikalavimą pareiškęs asmuo, kitai šaliai pripažinus šio reikalavimo pagrįstumą ir patenkinus ieškinį (ar jo dalį), nepagrįstai netektų galimybės prisiteisti jos patirtas su ieškinio pareiškimu bei bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, neteisėtai apsunkintų pagrįstą reikalavimą pareiškusio asmens padėtį ir nepagrįstai palengvintų dėl šio reikalavimo kalto asmens padėtį (CPK 3 straipsnio 6 ir 7 dalys) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008).

19. Be kita ko, Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008, taip pat išaiškino, kad valstybė turi visokeriopai skatinti šalis taikiai išspręsti ginčą. Vienas iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnio). Siekti šio tikslo šalis skatina proceso įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės lengvatos. Viena iš tokių skatinimo priemonių – žyminio mokesčio grąžinimas (CPK 87 straipsnis). Tai, kad atsakovas savanoriškai atlygino ieškinyje pareikštus reikalavimus ar jų dalį, leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl ginčo ar jo dalies taikaus išsprendimo ir teismui realiai net neprireikė šios ginčo dalies išspręsti iš esmės. Siekiant skatinti taikų ginčo išsprendimą ir nepagrįstai neapsunkinti atsakovo turtinės padėties, lyginant su ta, kuri būtų buvusi ieškovui atsisakius ieškinyje pareikštų reikalavimų dalies po atsakovo savanoriško šių reikalavimų patenkinimo, pagal įstatymo analogiją turi būti taikoma teisės norma, kuri nustato, jog ieškovui iš valstybės biudžeto turi būti grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, ir tais atvejais, kai ieškovas sumažina ieškinio reikalavimus dėl to, kad atsakovas juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 87 straipsnio 2 dalis). Kitoks šios situacijos teisinis įvertinimas reikštų, jog valstybė neskatina taikaus ginčo išsprendimo, o įstatymo nustatytą pareigą grąžinti žyminį mokestį nepagrįstai perkelia besibylinėjančiam asmeniui, šiuo atveju – atsakovui. Toks teisės aiškinimas pagrįstas įstatymų leidėjo ketinimais bei aptariamų proceso teisės normų tikslais.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat aptartą teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nepaisant to, jog pačiu procesiniu rezultatu, nelikus ginčo objekto, ieškovės ieškinys yra atmestas, tačiau įvertinus tai, kad atsakovė ieškovei grąžino likusius daiktus dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, pripažindama jos reikalavimą pagrįstu, sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms, materialaus teisinis ginčas tarp šalių išspręstas ieškovės naudai (dalyje dėl 20 771,00 Eur vertės daiktų), todėl, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 83 straipsnio 4 dalimi, 87 straipsnio 2 dalimi ir nurodyta teismų praktika, ieškovei turi būti grąžintas už patenkintą reikalavimą jos sumokėtas žyminis mokestis.

21. Kaip nustatyta, ieškovė pagrįstai reikalavimą pareiškė tik dėl 20 771,00 Eur vertės daiktų, nuo kurių vertės būtų turėjusi sumokėti 467,00 Eur žyminio mokesčio sumą. Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes bei į tai, kad tuo atveju, jei ieškovė būtų pareiškusi prašymą dėl ieškinio atsisakymo, jai būtų grąžinama 75 procentai žyminio mokesčio iš valstybės, o 25 procentai jo būtų priteista iš atsakovės, šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis teismų praktika bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei iš valstybės turėtų būti grąžinama 75 procentai žyminio mokesčio, t. y. 350,25 Eur (467,00x75/100), iš viso ieškovei grąžintina žyminio mokesčio iš valstybės dalis sudarytų 397,25 Eur (350,25+47,00), o 25 procentai sumokėto žyminio mokesčio turėtų būti priteisiama iš atsakovės, t. y. 116,75 Eur (467,00-350,25). Kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo netenkintas, t. y. pareikštas nepagrįstai, todėl ieškovei iš atsakovės nepriteistina 38,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 4 dalis).

22. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, tačiau netinkamai taikė proceso teisės normas, nustatančias žyminio mokesčio apskaičiavimą, paskirstymą bei jo grąžinimą. Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keistinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 116,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio, o iš valstybės ieškovei grąžintina 397,25 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės taip pat priteisė 3,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto), tačiau atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad materialinis reikalavimas yra išspręstas ieškovės naudai, bet ieškovė ieškinį pagrįstai pareiškė tik dalyje reikalavimų, todėl spręstina, kad teismo procesinės išlaidos susidarė dėl abiejų šalių kaltės. Kadangi paskirsčius šias išlaidas abejoms šalims, priteistinos sumos sudarytų mažesnę nei 3,00 Eur sumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimas šioje dalyje panaikintinas.

24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 3,00 Eur sumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Šilavoto globos namai“, j. a. k. 304233485, ieškovės viešosios įstaigos „Rojaus vartai“, j. a. k. 303945857, naudai 116,75 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 75 ct) žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovei viešajai įstaigai „Rojaus vartai“, j. a. k. 303945857, 397,25 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus 25 ct) žyminio mokesčio.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovei viešajai įstaigai „Rojaus vartai“, j. a. k. 303945857, 397,25 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. spalio 1 d.

Panaikinti Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės viešosios įstaigos „Rojaus vartai‘, j. a. k. 303945857, valstybės naudai priteista 3,07 Eur (trys eurai 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas