Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 20 d., apie 21.10 val., Vilniuje, Vikingų gt. 1, L. J., vairuodama automobilį Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo padarydama nukentėjusiesiems D. R. bei A. R. turtinę žalą. Šiais veiksmais vairuotoja L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 114 p. ir 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Be to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio įgaliotas pareigūnas D. N. protokole vairuotojai L. J. inkriminavo ir kito administracinio teisės pažeidimo padarymą už tai, kad po sukelto eismo įvykio iš eismo įvykio vietos ji pasitraukė pažeisdama KET reikalavimus. Savo veiksmais pažeidė KET 222 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 str. 1 d.

L. J. KET pažeidimo faktą, t.y. eismo įvykio padarymą, pripažino visiškai ir teismo proceso metu parodė, kad protokole minimu laiku automobiliu Volvo C40 po darbo, kartu su bendradarbe E. I., kuri gyvena pakeliui, turėjo važiuoti namo. Automobilis buvo prie darbovietės Vikingų gatvėje, aikštelėje. Sėdo už vairo, bendradarbė - šalia, keleivio vietoje. Kadangi buvo vėsu, užvedė variklį, pradėjo veikti radijas, taip pat buvo įjungtas pečiukas salonui sušildyti. Nelinkusi skubėti, pamažu pradėjo manevrą, važiavo atbula, lyg ir pajuto, kad atsirėmė į kažką, galvojo, kad tai kontaktas su kelio borteliu. Pažymi, kad apšvietimo toje vietoje nėra. Apie tai, kad ten, prie parduotuvės rampos stovėjo automobilis, net nepagalvojo, nes jai išvažiuojant po darbo toje vietoje niekada automobilių nebuvo. Bendradarbė jai pastabų taip pat neturėjo. Iš automobilio išlipusi nebuvo, jo neapžiūrinėjo, kitą dieną vyko įprastai į darbą, toje pat aikštelėje paliko stovėti automobilį. Pirmadienį ryte pamatė bamperio įbrėžimus . Buvo kaime, pagalvojo, kad galėjo kur nors nežymiai apgadinti mašiną, todėl pranešė apie tai kasko draudimui. Vėliau gavo pranešimą iš policijos, kad 2016-10-20 prie darbo apsisukdama ji apgadino automobilį Audi A3. Sutinka, kad neatsargiai galėjo sukelti eismo įvykį ir kad klydo dėl manymo, jog atsitrenkė į kelio bortelį. Tačiau tikslo pasišalinti neturėjo, kadangi alkoholio nevartoja, automobilis buvo apdraustas, jeigu būtų suvokusi, kad tapo eismo dalyve, tai tikrai nebūtų išvažiavusi. Gailisi dėl savo veiksmų, prašo neatimti iš jos teisės vairuoti transporto priemones. Viena augina neįgalų vaiką, serga jos pagyvenusi motina, be automobilio jos gyvenimas, darbas bus apsunkintas.

Nukentėjusioji D. R. parodė, kad š.m. spalio 20 atvažiavo automobiliu Audi A3 į darbą apie 11 val. Aikštelėje nebuvo vietos parkavimui, todėl paliko automobilį prie Senukų parduotuvės, prie rampos. Vėlai vakare, po darbo ėjo link automobilio ir pamatė šalia jo stovinčią moterį, kuri pranešė jai, kad į mašiną atsitrenkė moters vairuojamas automobilis ir kad ji iškvietė policiją. Taip pat liudytoja minėjo, kad kartu su vairuotoja buvo keleivė. Vieta, kur buvo paliktas Audi A3, blogai apšviesta. Eismo įvykio metu buvo apgadintas sparnas, durys, veidrodėlis. Pripažįsta, kad toje vietoje, kur ji buvo palikusi automobilį, įprastai jie nėra statomi, tą dieną tiesiog nebuvo kitos vietos parkavimui.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad apie eismo įvykį sužinojo iš žmonos, kontakto metu buvo įlenktas sparnas, veidrodėlis, buvo dar apgadintas ratas.

Liudytoja G. A. parodė, kad dirba taksi vairuotoja. Spalio 20 d., apie 21.10 val. stovėjo su taksi vairuotojais Vikingų gatvėje, buvo išlipusi iš savo automobilio. Pamatė, kad išvažiuoja mašina, nusisuko ir išgirdo garsą. Tuo metu buvo nuo to automobilio apie 30 m atstumu. Suprato, kad įvyko susidūrimas, eismo įvykis. Vairuotoja neišlipo, išvažiavo. Prieš išvažiuodama kelis kartus lyg pristabdė automobilį. Prašė kolegos nuvažiuoti iš paskos. Taksi vairuotojas nuvažiavo, o grįžęs aiškino, kad už vairo moteris, šalia jos buvo keleivė. To automobilio jis nestabdė, jokių ženklų sustoti vairuotojai nerodė, užrašė valstybinius numerius ir grįžo. Paaiškėjo, kad eismo įvykio metu automobilis Audi buvo apgadintas, iškvietė policijos pareigūnus, nukentėjusiajai ir policijai nurodė pasišalinusio automobilio numerius.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Be L. J. paaiškinimų, nukentėjusiųjų D. ir A. R. bei liudytojos G. A. parodymų eismo įvykį įrodo policijos pareigūno A. T. tarnybinis pranešimas (b.l.3), eismo įvykio vietos apžiūra bei automobilių apžiūros rezultatai, jų sugretinimo rezultatai (b.l. 5-7, 8-19). Tokiu būdu, byloje surinktų įrodymų visuma pilnai įrodyta, kad vairuodama automobilį ir važiuodama atbula L. J. buvo neatidi, kliudė ir apgadino savo bei nukentėjusiųjų D. bei A. R. automobilius, tokiais veiksmais pažeidė KET 114, 126 punktų reikalavimus, eismo įvykio metu padarydama turtinės žalos kitam asmeniui. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. L. J. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o netinkamai įvertinęs situaciją, sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavęs byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad vairuotoja L. J. neturėjo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi ji nesuvokė buvus jo dalyve. Teismas atsižvelgia į abiejų automobilių apgadinimų pobūdį, kurie yra nėra dideli ir parodo, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti nedideli įbrėžimai (b.l. 8,15-19). Kaip nurodė vairuotoja L. J., išvažiuodama ji turėjo pavažiuoti atbula, toje vietoje (prie parduotuvės rampos) niekada automobilių nebuvo, apšvietimas nėra geras, ką patvirtino ir nukentėjusioji D. R.. Važiuodama atbula ji lyg ir girdėjo kontaktą, tačiau manė, jog kontaktavo su kelio borteliu, todėl nekreipė dėmesio, neišlipo ir neskubėdama važiavo toliau. Automobilyje buvusi bendradarbė jai pastabų neturėjo, apie galimą kontaktą su kitu automobiliu jai nieko nesakė. Niekas jai jokių ženklų nerodė, jos nestabdė. Tą aplinkybę patvirtino ir liudytoja G. A..

Pažymėtina, kad tyčios vengti atsakomybės nebuvimą įrodo ir ta aplinkybė, kad vairuotoja po eismo įvykio savo automobilį kitą dieną paliko stovėti toje pat aikštelėje. Taigi, ji neslėpė jo ir neremontavo. L. J. vairuoja automobilį 8 metus, per šį laikotarpį nepadarė nei vieno KET pažeidimo. Automobilis apdraustas Kasko draudimu, techniškai tvarkingas. Iš abiejų automobilių apgadinimų matyti, kad jų kontaktas nebuvo smarkus, slystamo pobūdžio, automobilių apgadinimai nedideli, nestiprūs.

Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko L. J. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojos veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjos asmenybę, kuri dirba, gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jos atsakomybę. Administracinių nuobaudų neturi. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Našlė, viena augina neįgalų vaiką. Dirba, yra teigiamai charakterizuojama darbe. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas

nutarė:

L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant L. J. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16062925553.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.