Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

1.1.3.2.; 1.1.5.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.11.; 1.2.4.2.3.; 2.1.7.4.; 2.1.8. (S)

2010 m. birželio 10 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, teistas 2008-08-14 Šalčininkų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 metais lapkričio mėnesio 20 dieną, apie 18 val., kaltinamasis N. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. esančiuose savo namuose, tarpusavio ginčo su D. N. metu tyčia du kartus smogė virtuviniu peiliu nukentėjusiajam į krūtinės ląstos kairę pusę ir į kairės rankos žastą, tuo padarydamas jam pjautinę žaizdą kairiame žaste ir durtinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje. Tokiu būdu N. P. sunkiai sutrikdė savo brolio D. N. sveikatą.

Kaltinamasis N. P. dėl inkriminuotų nusikalstamų veiksmų prisipažino pilnai. Jis paaiškino, kad 2009-11-20 apie 18 val. jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, kur jis gyvena kartu su savo motina J. D., patėviu Č. D. ir broliu D. N.. Tą vakarą abu su broliu buvo išgėrę vieną butelį 0,7 l. talpos degtinės, kai D. N. sumanė eiti miegoti. N. P. tuo metu žiūrėjo televizorių ir nesutiko jį išjungti. Tuomet nukentėjusysis supyko, čiupo televizorių ir jį išmetė į koridorių ant žemės. Tuomet supyko ir kaltinamasis. Jis pradėjo priekaištauti broliui, kodėl pastarasis taip su juo elgiasi, o šis jam sudavė vieną smūgį į galvą. Tuomet kaltinamasis pačiupo netoliese ant krosnies buvusį didelį peilį ir juo smogė broliui du kartus. Kur peiliu pataikė, prisiminti negali. Paskui atėjo kaimynai, kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamasis pats brolį padėjo nunešti į automobilį. N. P. paaiškino, jog, jo nuomone, viskas įvyko dėl girtumo, nes, būdamas blaivus, nebūtų broliui bedęs peiliu. Dabar dėl savo veiksmų gailisi. Be to jis paaiškino, jog tarp jų su broliu dėl visokių smulkmenų dažnai vyksta konfliktai, bet peilių niekada anksčiau nenaudojo. Kaltas gyvenimo būdas ir degtinė, kad tą kartą jis gynėsi peiliu.

Nukentėjusysis D. N. parodė, kad 2009-11-20 apie 18 val. su savo broliu gėrė degtinę. N. P. žiūrėjo televizorių, o nukentėjusysis norėjo miegoti, tačiau brolis nesutiko televizorių išjungti. Tuomet nukentėjusysis supykęs sudavė jam 3-4 kartus į galvą ir, paėmęs televizorių, metė jį per kambarį. Po to apsisuko ir išėjo į virtuvę. Kai nukentėjusysis grįžo į kambarį pasiimti cigarečių, brolis jam iš karto dūrė į šoną peiliu vieną kartą ir į peties sritį – antrą kartą. Daugiau smūgių nebuvo. Jei buvo dar kokia žaizdelė rankos srityje, tai ji galėjo atsirasti ne nuo atskiro smūgio, o nuo užkabinimo peiliu. Vos gavęs smūgius, nukentėjusysis iš karto išėjo iš kambario ir prarado sąmonę. Medikams suleidus vaistų, D. N. atsigavo. Šiuo metu jo sveikata atsistatė, nieko blogo nejaučia. Su broliu nukentėjusysis susitaikė, nes pastarasis jo atsiprašė, o jis jam atleido.

Liudytoja J. D. parodė, jog N. P. ir D. N. abu yra jos sūnūs. 2009-11-20 abu jie gėrė kambaryje, o ji su savo vyru buvo virtuvėje. Būdami virtuvėje išgirdo kambaryje kilusį triukšmą ir abu išėjo į koridorių, kur pamatė, kad D. N. krūtinė kraujuoja, o šalia jo stovėjo N. P..

Liudytojas Č. D. parodė, kad 2009-11-20, kai abu broliai kambaryje susibarė, jis buvo virtuvėje. Į virtuvę atėjo D. N. ir vėl grįžo atgal į kambarį. Kai liudytojas išėjo į koridorių, ten pamatė jau sužalotą D. N., kuris kraujavo iš pilvo. N. P. stovėjo šalia su peiliu rankoje. Peilį iš jo paėmė kaimynė. Liudytojas patvirtino, jog jo posūniai būdami girti dažnai pešasi, o nukentėjusysis yra dar agresyvesnis už kaltinamąjį.

Daiktų parodymo atpažinti protokolai, peilio apžiūros protokolas patvirtina, kad tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis kaip nusikaltimo įrankį atpažino tą patį virtuvinį peilį, kurio geležtė 14,5 cm. (l. 29-30, 51-52, 58-60)

Alkotesterio duomenys rodo, jog iš karto po įvykio kaltinamojo N. P. organizme rastos 2,67 promilės alkoholio. (l. 12).

Specialisto išvada patvirtina, kad įvykio dieną nukentėjusiojo D. N. organizme buvo rasta 2,23 promilės etilo alkoholio. (l. 64)

Iš specialisto išvados Nr. G 702/10 (01) matyti, kad D. N. nustatyta durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda, lydima oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, pjautinės žaizdos kairiame žaste. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kiauryminio krūtinės ląstos durtinio-pjautinio sužalojimo. Vertinant sužalojimus atskirai, durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, kairio žasto žaizdos, tiek kartu, tiek atskirai – nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2009-11-20. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3-4 poveikiais. Konkretaus smūgių skaičiaus negalima pasakyti, nes nukentėjusysis apžiūrai pristatytas nebuvo, o pateiktų medicininių dokumentų duomenys skiriasi. (l. 69-70)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius, nuosprendyje ištirtus įrodymus, t.y. kaltinamojo aiškinimą apie įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialistų išvadas ir kitus bylos faktinius duomenis, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino, kad tarp kaltinamojo N. P. nusikalstamų veiksmų, tyčia smogiant du kartus nukentėjusiajam į krūtinės kairę pusę ir kairįjį žastą, ir atsiradusių pasekmių – sunkaus kūno sužalojimo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes nuo smūgio į kairę krūtinės ląstos sritį susikaupė oras kairėje krūtinplėvės ertmėje, o tai sunkiai sutrikdė D. N. sveikatą. Kadangi kaltinamasis sunkiai sužalojo savo brolį – artimą giminaitį-, o tai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė, teismas konstatuoja, jog N. P. nusikalstami veiksmai sudaro Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. sudėtį.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad N. P. savo broliui sudavė peiliu keletą kartų į įvairias kūno vietas.

Iš specialisto išvados matyti, kad ekspertas, remdamasis medicininių dokumentų duomenimis, negalėjo konkrečiai pasakyti tikslaus skaičiaus poveikių, kuriais buvo padaryti nustatyti sužalojimai, todėl nurodė 3-4 galimus smūgius. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentėjusysis ir kaltinamasis nuosekliai tvirtino, jog N. P. smogė peiliu du kartus D. N. – vieną kartą į krūtinę, o antrą kartą – į ranką peties srityje. Šis jų aiškinimas neprieštarauja specialisto išvadoje fiksuotai įvykio metu padarytų sužalojimų lokalizacijai, nes buvo nustatyta viena kiauryminė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje (sukėlusi sunkų sveikatos sutrikdymą) ir pjautinės žaizdos kairiame žaste (sukėlusios nežymų sveikatos sutrikdymą tiek kartu, tiek kiekviena atskirai). Esant šiems faktiniams duomenims, nepaneigtas nukentėjusiojo aiškinimas, kad ne vienas sužalojimas jo rankos srityje galėjo atsirasti, nes kaltinamasis įpjauti galėjo ne atskiro smūgio, o to paties poveikio metu tamsoje užkabindamas jo ranką peiliu.

Todėl teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu įvertinęs specialistės išvadas apie D. N. įvykio metu padarytų sužalojimų lokalizaciją, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus apie suduotų smūgių skaičių, tikslina N. P. nusikalstamų veiksmų apimtį, nustatydamas, jog pastarasis minėtas pasekmes sukėlė tyčia suduodamas peiliu vieną kartą į kairę krūtinės pusę ir antrą kartą – į kairį žastą.

Nors kaltinamasis N. P. aiškino, kad jis peiliu gynėsi nuo brolio užpuolimo, todėl jam sudavė smūgius, tačiau toks jo aiškinimas prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, kurias patvirtina pirmiau nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys.

Kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, jie gerdami dažnai konfliktuodavo, o konfliktų metu kildavo ir muštynės. Šį jų aiškinimą patvirtino ir liudytojų J. D. ir Č. D. parodymai, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-08-14 nuosprendis, iš kurių matyti, jog alkoholio vartojimas ir smurto naudojimas kaltinamojo gyvenime nebuvo atsitiktinis reiškinys. Įvykio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo apsvaigę nuo alkoholio. N. P. parodė, jog jis smūgiavo broliui peiliu iš pykčio, kai pastarasis jam sudavė ir numetė ant žemės televizorių. Nukentėjusysis aiškino, jog sudavęs smūgius N. P. ir numetęs televizorių, jis iš karto išėjo į virtuvę, o, sugrįžęs pasiimti cigarečių, iš karto pajuto smūgius peiliu. Tam neprieštarauja ir liudytojo Č. D. parodymai, kad, vos D. N. sugrįžus į kambarį, pasigirdo nukentėjusiojo pagalbos šauksmas. Taigi visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad įvykio metu būtinosios ginties situacijos nebuvo. Nukentėjusiojo tyčia, suduodant kaltinamajam ir numetant ant žemės televizorių, buvo nukreipta ne į brolio žalojimą, o į siekį bet kokiu būdu išjungti televizorių. Tam neprieštarauja ta aplinkybė, jog jis po to išėjo iš įvykio vietos. Be to pats kaltinamasis paaiškino, jog jis smūgiavo nukentėjusiajam peiliu iš pykčio dėl numesto televizoriaus, tačiau taip nebūtų daręs būdamas blaivus. Toks pastarojo aiškinimas rodo, jog jis, smūgiuodamas peiliu broliui, veikė ne siekdamas apginti savo sveikatą nuo jo veiksmų, o vedinas pykčio po išgertuvių kilusio buitinio konflikto metu. Todėl kaltinamojo nusikalstamus vertinti kaip būtinąją gintį nėra teisinio pagrindo.

N. P. parodė, kad jis nusikaltimo įrankį pasiėmė nuo krosnies, kur šis peilis paprastai ir būdavo. Taigi, nors kambaryje buvo tamsu, pastarasis puikiai žinojo, jog broliui smūgiuoja grėsmingu įrankiu – virtuviniu peiliu, smogė jam į kūno sritį, todėl puikiai suprato, jog, taip veikdamas, gali sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, ir, pykčio vedinas šių pasekmių siekė. Taigi kaltinamasis N. P. sunkiai sužalojo D. N., veikdamas tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad jis iš karto po įvykio padėjo brolį nunešti į greitosios pagalbos automobilį, paskui jo atsiprašė. Tai teisme patvirtino ir nukentėjusysis.

Kaip jau buvo minėta, alkotesterio duomenys patvirtino, kad N. P. organizme iš karto po įvykio rastos 2,67 promilės alkoholio. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis paaiškino, jog prieš įvykį jie abu išgėrė apie 0,7 l talpos butelį degtinės. Be to N. P. parodė, jog jis, būdamas blaivus, peiliu broliui nebūtų smūgiavęs. Visi šie faktiniai duomenys patvirtina, jog kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų padarymui. Tai teismas pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas kaltinamajam N. P. bausmę už padarytą nusikaltimą, įvertino nusikaltimo padarymo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes.

N. P. padarė labai sunkų nusikaltimą – sunkiai sutrikdė savo brolio sveikatą, tačiau, kaip tvirtino nukentėjusysis, ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė. N. P. nusikalto ne pirmą kartą, už smurtinį nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai rodo jo asmenybės didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį.

Skiriant bausmę teismas įvertino ir nukentėjusiojo elgesį įvykio metu. Nors D. N. elgesys tiesiogiai neįtakojo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, tačiau, teismo nuomone, turėjo reikšmės jų padarymui.

Esant šioms aplinkybėms, N. P. už padarytus nusikalstamus veiksmus skirtina baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad paties nukentėjusiojo veiksmai turėjo reikšmės nusikalstamų veiksmų padarymui, ilgalaikės pasekmės neatsirado ir kad D. N. jokių pretenzijų savo broliui neturi, skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nuo vidurkio mažintina.

Kadangi šį nusikaltimą N. P. padarė būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laiku, bausmės, paskirtos pagal du nuosprendžius, bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 64 str. pagrindu.

Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-08-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. paskirtos neatliktos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dalį ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-11-20 iki 2009-11-22.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

Peilį, saugomą Šalčininkų rajono PK daiktinių įrodymų saugykloje, gražinti savininkei J. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.