- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- I2-7224-1066/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07670-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. S. (A. S.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024-12-10 sprendimą Nr. 24S288613 dėl leidimo laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas).
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas teigia, kad jis kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Toks leidimas jam buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas dirbo UAB „4 projektai” (toliau – ir Bendrovė) ir atsakovas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 760236995, galiojantį nuo 2023-04-04 iki 2025-04-04. Tačiau pareiškėjas pakeitė darbovietę ir nuo 2024-10-26 dirba kitoje darbovietėje - UAB „MAD betonas”.
2.2. Skundžiamu Sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir teisiniu pagrindu nurodo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pareiškėjas su tuo nesutinka ir mano, kad atsakovas neteisingai taikė įstatymo nuostatą bei neteisingai įvertino jo faktinę situaciją.
2.3. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad šioje situacijoje jam nereikėjo atlikti jokių veiksmų. Pareiškėjas pateikė prašymą naujai darbovietei, šiuo atveju - UAB „MAD betonas“, išreikšdamas apie tai, kad nori įsidarbinti. Šis prašymas buvo patenkintas ir minėta įmonė jį oficialiai yra įdarbinusi. Tokiu atveju, būtent darbdavys privalo pateikti atitinkamoms institucijoms, tame tarpe ir Migracijos departamentui, apie tai, kad yra įdarbinamas užsienietis. Įvertinus, kad pareiškėjas dirbo oficialiai, tokiu atveju atsirado įstatyminis pagrindas jo turimą leidimą pakeisti nauju.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėjas mano, kad dėl esamos faktinės situacijos, t. y. jis ir vėl dirba, priimtas sprendimas yra negaliojantis, nes teisine prasme atsiranda pagrindai, numatyti UTPĮ 44 str. 4 dalyje. Būtent ši įstatyminė norma įgalina, kad leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis (Pareiškėjas) ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka UTPĮ 44 str. 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas (esamu atveju jos išlieka nepakitusios).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – VSDFV). Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2024-06-29. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2024-10-26 iki 2024-12-06 dirbo UAB „MAD betonas“, tačiau neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį.
Pažymi, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė nustatęs, kad su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis ir jis pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo.
3.2. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad pagal esamą faktinę situaciją, atsižvelgiant į tai, kad jis vėl dirba, ginčijamas Sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes teisine prasme atsiranda pagrindai, numatyti Įstatymo 44 str. 4 d. Atsakovo tvirtinimu, leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (leidimas laikinai gyventi šalyje užsieniečiui, kuris ketina dirbti) ir aiškiai nurodytomis sąlygomis. Remiantis Įstatymo 44 str. 6 d., jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 d. 2 p., pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją.
Atsakovo teigimu, pareiškėjui norint pakeisti darbdavį, privalu pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį, tačiau tai nebuvo padaryta.
3.3. Tuo pačiu pažymi, kad Įstatymo 50 str. numato savarankiškus imperatyvius leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Be kita ko, atsakovo teigimu, pareiškėjas 2024-12-04 jau pateikęs naują prašymą išduoti leidimą gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., nustatytu pagrindu, nes ketina dirbti UAB „MAD betonas“. Taigi Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė naują sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 760416197, galiojantį nuo 2025-01-20 iki 2027-01-20, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2025-01-24. Taigi, esant tokiai situacijai, kilęs ginčas nebeturi tikslo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais ršytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas, ketindamas MB „4PROJEKTAI“ dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą (betonuotojas), 2022-09-12 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., nustatytu pagrindu.
4.2. 2022-09-28 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 760236995, galiojantį nuo 2023-04-04 iki 2025-04-04, kuris jam buvo įteiktas 2023-04-18.
4.3. Patikrinimo metu, atsakovui patikrinus duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje ir nustačius, kad Bendrovė darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2024-06-29, taip pat ir tai, kad pareiškėjas nuo 2024-10-26 iki 2024-12-06 dirbo UAB „MAD betonas“, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes MB „4PROJEKTAI“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2024-06-29 ir pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos darbdavio pakeitimo tvarkos, t. y. pareiškėjas nuo 2024-10-26 iki 2024-12-06 dirbo UAB „MAD betonas“.
5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. Tokiu atveju Migracijos departamentas sustabdo sprendimo dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją priėmimo terminą, kol bus gauta Valstybės saugumo departamento išvada dėl grėsmės valstybės saugumui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie sprendimo priėmimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo termino sustabdymo dienos. Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 50 straipsnio 21 dalyje nurodytus atvejus.
7. Teismo vertinimu, Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, jog MB „4PROJEKTAI“ darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nutraukė 2024-06-29 ir pareiškėjas įsidarbino kitoje bendrovėje, nepateikęs Migracijos departamentui prašymo leisti pakeisti darbdavį, buvo pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių sąlygų, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas taip pat akcentuoja, jog reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-815/2024). Nustačius, jog MB „4PROJEKTAI“ darbo sutartį su pareiškėju nutraukė bei pareiškėjas įsidarbino kitoje bendrovėje, nepateikęs Migracijos departamentui prašymo leisti pakeisti darbdavį, darytina išvada, kad Migracijos departamento Sprendimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra teisėtas bei pagrįstas, nes pareiškėjas nesilaikė imperatyvaus Įstatymo reikalavimo dėl darbdavio pakeitimo.
8. Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovas neteisingai taikė Įstatymo nuostatą bei neteisingai įvertino jo faktinę situaciją. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad šioje situacijoje jam nereikėjo atlikti jokių veiksmų, kad būtent darbdavys privalo pateikti atitinkamoms institucijoms, taip pat ir Migracijos departamentui, apie tai, kad yra įdarbinamas užsienietis. Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad siekdamas pakeisti darbdavį, būtent pareiškėjas neabejotinai privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nors pareiškėjas šią pareigą perkelia darbdaviui, tačiau toks jo manymas yra neteisingas, nes šiuo atveju pareiškėjui numatyta pareiga laikytis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos darbdavio pakeitimo tvarkos ir jis to nepadarė. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad šioje situacijoje pakako, kad vien jo prašymo darbdaviui, kuris buvo patenkintas ir kita įmonė jį oficialiai yra įdarbinusi, leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjo siekiu organizuoti savo ekonominį gyvenimą Lietuvos Respublikoje taip, kaip tai buvo įsipareigota daryti pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
9. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
10. Taip pat nesutiktina su pareiškėju, kad jam vėl įsidarbinus pas kitą darbdavį, prieš tai priimtas atsakovo sprendimas tampa (yra) negaliojančiu, nes tokioje situacijoje Įstatymo 44 str. 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytos sąlygos, pareiškėjo atžvilgiu išlieka nepakitusios. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad leidimas UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu ir aiškiai nurodytomis sąlygomis, kurių privalu laikytis. Taigi keisdamas šias sąlygas (darbdavį ir / ar darbo funkciją) užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, privalo laikytis šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
11. Be kita ko, pažymėtina, kad atsakovo priimtas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į Migracijos departamentą su nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis Įstatymo nuostatomis. Bylos duomenimis, pareiškėjas taip ir padaręs, t. y. 2024-12-04 pateikė naują prašymą išduoti leidimą gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., nustatytu pagrindu, nes ketina dirbti UAB „MAD betonas“. O tai reiškia, kad pareiškėjui Įstatyme nustatyta tvarka žinoma ir suprantama. Atsakovas teismui pateikęs informaciją, kad 2025-01-16 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., jį prašymą patenkino ir priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 760416197, galiojantį nuo 2025-01-20 iki 2027-01-20.
12. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) normomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).
Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo metu egzistavusiais duomenimis. Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir priešingai, nei nurodyta Sprendime, įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus.
Pažymėtina, jog priimto Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal jo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis.
13. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.