- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- eI3-268-595/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00465-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „NPS“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“
- Kategorijos
- 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NPS“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir AAD) 2019 m. sausio 10 d. sprendimą ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 484 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad vadovaudamasi įstatymu 2013-2015 m. VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija) buvo pavedusi vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Surinkusi pakuotes Organizacija pareiškėjai išdavė pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai), kurie patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (toliau – ir Mokestis) lengvatą. Pareiškėja buvo informuota, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Vilniaus RAAD) 2018 m. vasario 22 sprendimu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 panaikino pareiškėjai išduotus Patvirtinimus. Departamentas tuo pagrindu priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino pareiškėjai mokėtiną sumą – 2259,78 Eur.
Pažymi, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi įmonė yra įvykdžiusi visas teisės aktų nustatytas pareigas, o Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu. Įmonė yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Taigi, įmonei tinkamai ir laiku vykdžiusiai pareigas, neturi ir negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti mokestį. Nėra nei Įmonės, nei Organizacijos - Įmonės sutarties kontrahento - neteisėtų veiksmų ar kaltės. Konkrečiu atveju Sprendimu Įmonė įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, kas reiškia, jog Įmonei yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), todėl vien šiais pagrindais Sprendimas yra neteisėtas iš esmės.
Nurodo, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Konkrečiu atveju susidaro situacija, kai einamieji 2018 metai yra paskutiniai metai, kada pagal minėtas įstatymo nuostatas galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti Mokestį už 2013 metus. Atsižvelgiant į tai, Įmonei patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjus Mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl Vilniaus RAAD priimtų sprendimų, sąlygojusių mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, Įmonė nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Taigi, ir dėl šios priežasties akivaizdu, kad teisinės valstybės ir teisingumo principams prieštarauja situacija, kai Įmonė Sprendimo pagrindu verčiama sumokėti mokestį.
Pažymi, kad nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei Atliekų tvarkymo įstatymas apskritai nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų, todėl Vilniaus RAAD sprendimas, kuriuo remiantis priimtas Sprendimas, yra pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o Vilniaus RAAD sprendimui priimti atliktos procedūros peržengia šiai įstaigai suteiktos kompetencijos ribas.
Nurodo, kad Vilniaus RAAD sprendimas priimtas vadovaujantis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostata (55 punktu), negaliojusia ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu (Įmonei Patvirtinimai buvo išrašyti 2013-2015 m., jų pagrindu įmonė pateikė mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas už 2013-2015 m. bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata, ir tuo metu nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę regiono aplinkos apsaugos departamentams ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti Patvirtinimus ir atitinkamai Įmonės teisę į mokestinę lengvatą), todėl Vilniaus RAAD sprendimas pažeidžia lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.
Vilniaus RAAD sprendimas priimtas grubiai pažeidus įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus (Vilniaus RAAD 2013 m. atliekų tvarkytojo išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013 m. rugsėjo 1 d., ir tik tada nustačius pažeidimus galėjo panaikinti įrodančius dokumentus, o ne 2015 m. gegužės 12 d. (sprendimas Nr. VR-17.5-35). Atitinkamais terminais tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014-2015 m. UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų kontrolės, o ne 2015 m. rugsėjo 16 d. (sprendimas Nr. VR-17.5-63) ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. (sprendimas Nr. VR-17.5-59)), tokiu būdu praėjus 3-5 metams yra panaikinami Patvirtinimai, buvę Įmonės realizuotos mokestinės lengvatos pagrindu, grubiai pažeidžia teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.
Vilniaus RAAD sprendimas priimtas į procedūras neįtraukus Įmonės ir taip pažeidus procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą ir teisę būti išklausytai prieš priimant su Įmonės interesais susijusį sprendimą. Vilniaus RAAD sprendimas lemia, kad pareiškėja patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas.
Kaip Sprendimo teisinis pagrindas nurodomas Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punktas, kuriame nustatoma, kad Mokėtojas (-ai) dalyvaujantis (-ys) Organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl Pažymos (dėl viso Pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarka buvo pakeista 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1- 624, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d. (4 punktas) ir kuriuo buvo panaikintas tvarkos III skyrius, įskaitant ir 17.2 punktą (2.6 punktas).
Iš Sprendimo turinio apskritai nėra aišku, ar atsakovas priimdamas Sprendimą atsižvelgė, jei taip, tai į kurias, pareiškėjos pastabas arba kodėl į jas neatsižvelgė - nepateikiami jokie argumentai, o tik abstrakčiai nurodoma, kad įvertinęs Įmonės pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius įrodymus. Toks Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl turėtų būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr.VR-19.3-2 panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Į minėto 2018-02-22 sprendimo Nr. VR-19.3-2 pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013 - 2015 m. mokestinius laikotarpius. Todėl Vilniaus RAAD 2018-02-23 raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018-04-20 apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios (Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 p.).
Pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 1 d. numato, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas <...>; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Toks pat principas taikomas VMI viršininko ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos užpildymo taisyklių 11 p. - pagal jį deklaracija gali būti tikslinama mokesčio mokėtojo iniciatyva arba pagal mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), o pagal taisyklių 12 p. - mokesčio mokėtojas, gavęs mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), privalo klaidas ištaisyti ir visiškai užpildytą patikslintą deklaraciją pateikti per pranešime nustatytą terminą. Kadangi pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (IKS) duomenis buvo matyti, kad pareiškėja iki 2018-04-20 Vilniaus RAAD 2018-02-23 raginimo Nr. (38-19)-VR- 1.7-1497 neįvykdė - mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013-2015 metus pats nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio remiantis faktiniu užduoties įvykdymu, todėl, vykdydami 2018-03-08 Aplinkos ministerijos pavedimą Nr.(9- l)-D8(E)-62, Departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai 2018-09-12 išsiuntė pareiškėjai el. paštu pranešimą apie planinį patikrinimą. Atlikus patikrinimą 2018-12-06 buvo surašytas aplinkos ministro įsakymu nustatytos formos patikrinimo aktas Nr. VP-54 ir, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d., 8 str. 2 d. ir 4 d., 9 str. 1 d., Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo nurodyta formule paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotės atliekomis.
Nurodo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 2 d. - tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais. Tai ir buvo padaryta. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 p. imperatyviai nustatytas mokėtinas mokestis, kuris apskaičiuojamas, kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² str., pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti tvarkos aprašo 14 p., ir mokesčių mokėtojas netikslino deklaracijos.
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. - atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas, atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos.
Pareiškėja pasirinko nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ “Žaliasis taškas“ - tačiau, pasirinkdamas kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja žinojo apie būtent jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei neįvykdys Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (7 str. 3 d.). Visos pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos faktiškai ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, o ne išrašinėjami sutvarkymą liudijantys dokumentai, neįsitikinant ir neužtikrinant faktinio 2006-11-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatytos užduoties įvykdymo. Mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą, tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, kai tie dokumentai pripažinti išrašytais neteisėtai ir nepagrįstai, ir kai visiškai aišku, kad pareiškėjos tiektos pakuotės atliekos faktiškai sutvarkytos nebuvo, mokesčio lengvata netaikytina.
Atkreipia dėmesį, kad Departamento Sprendimas nėra jokia sankcija pareiškėjai, pareiškėjai netaikytas joks mokestis padidintu tarifu už nuslėptą taršą ar paskaičiuoti kokie nors delspinigiai, tiesiog nurodyta įvykdyti įstatymų nustatytą pareigą - sumokėti mokestinę prievolę už 2013-2015 m. laikotarpį. Pareiškėja nepateikė jokio duomens, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis. Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d. nustato - mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šis principas nepažeistas.
Pažymi, kad Departamento direktorius Sprendimą dėl 2018-12-06 patikrinimo akto patvirtinimo Nr. VP-54 priėmė laikydamasis Mokesčių administravimo įstatymo nustatytų terminų (132 str.) ir tvarkos, sprendimas priimtas vadovaujantis teisės normomis, patikrinimo metu surinktais duomenimis ir sprendimo priėmimo metu galiojusiais administraciniais aktais. Pareiškėjos veiklos patikrinimą atliko kvalifikuoti, besispecializuojantys mokesčio už aplinkos teršimą tikrinimų ir skaičiavimo srityje pareigūnai.
2025-09-29 Departamentas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir) LVAT 2025-07-02 nutartimi, Departamentui atlikus perskaičiavimus pagal priimtą nutartį UAB „NPS“ 2019-01-10 sprendimu Nr. 484 patvirtinta paskaičiuota 2221 Eur mokesčio suma už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 mokestinį laikotarpį. Po Departamento atlikto perskaičiavimo UAB „NPS“ išlieka pareiga sumokėti 2221 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2025-10-08 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad UAB „NPS" pakuotės tvarkymui pasirinko licencijuotą įmonę - VšĮ „Žaliasis taškas". Neturi galimybių savarankiškai patikrinti, ar pateikti pakuočių atliekų sutvarkymų patvirtinantys dokumentai yra teisėti bei atitinkantys visus keliamus reikalavimus. Todėl laiko nesąžininga atsakomybę už UAB „Metrail" dokumentų patikimumo užtikrinimą perkelti bendrovei bei už tai skirti sankcijas. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nepateikia aiškaus sprendimo ar pozicijos dėl UAB „Metrail" bei VšĮ „Žaliasis taškas" atsakomybių ribų. Dabartinėje sistemoje bendrovė tampa „silpnąja grandimi", o galimai taikoma mokestinė našta jiems yra neproporcingai didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šios bylos ginčo dalykas - Departamento 2019-01-10 sprendimo Nr. 484 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2018-12-06 patikrinimo aktas Nr. VP-54 ir apskaičiuota pareiškėjai privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką 2013 - 2015 m. išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį suma – 2259,78 Eur, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo išsprendimui.
Pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius, taigi, pareiškėja laikytina pakuočių ir pakuočių atliekų gamintoja ir importuotoja.
Vykdydama teisės aktuose gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013–2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“ vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino dalį VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išrašytuose Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinių pakuočių atliekų kiekio šiais mokestiniais laikotarpiais: 1) 2013 m. – 0,619 t; 2) 2014 m. – 0,390 t; 3) 2015 m. – 0,138 t.
Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo pareiškėją apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį už 2013 m. – 2015 m. mokestinius laikotarpius, nes Patvirtinimai netekę galios. Pareiškėja deklaracijų iki 2018-04-20 nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo.
Departamentas atliko pareiškėjos planinį teminį mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios (metalinės) pakuotės apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2013–2015 metus. Apie atliktą patikrinimą pareiškėja buvo informuota 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimu.
AAD 2018 m. gruodžio 6 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. VP-54. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2013–2015 m. neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 patvirtintos metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduoties. Dėl to pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 7 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 5 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 2259,78 Eur. 2018 m. gruodžio 6 d. patikrinimo akte Nr. VP-54 padaryta išvada, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikinti VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašyti Patvirtinimai. Pareiškėja iki patikrinimo pradžios nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijų (forma FR0524) už atskirus 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleista apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 2259,78 Eur.
Pareiškėja pastabų Patikrinimo aktui nepateikė, tai nurodyta ir Sprendime.
Departamentas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 484 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsniu, patvirtino 2018 m. gruodžio 6 d. patikrinimo aktą Nr. VP-54.
Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas buvo apskųstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2023 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą, administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens Organizacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą.
LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų (2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687) pagrindu. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ paliko nepakeistą.
Atsakovas, atsižvelgdamas į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, 2025 m. rugsėjo 29 d. teismui pateikė duomenis, kad pareiškėjai 2019-01-10 sprendimu Nr. 484 patvirtinta 2259,78 Eur mokesčio suma už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 mokestinį laikotarpį yra 2221 Eur.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama Sprendimą panaikinti.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) nuostatos, taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo Mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).
Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – AAD), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.
MUATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Pažymėtina, kad pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.
PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas), kolektyviai (steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais) (2 punktas) ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 11² straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (3 punktas).
Taip pat pažymėtina, jog pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Aktualios ginčui MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 4 priede (Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.
ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. O Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono AAD.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią gamintojai ir importuotojai privalo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.
Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad Mokesčio mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko) atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent pareiškėja nagrinėjamu atveju ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai.
Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį. Todėl AAD pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.
Teismas pažymi, jog Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija. Kadangi pakuotės 2013–2015 m. visa apimtimi liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame Sprendime apskaičiuotas mokestis už į rinką išleistą deklaruotą pakuočių kiekį pareiškėjai, kuri nepagrįstai pasinaudojo mokesčio lengvata.
Ginčas dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo baigtas nagrinėti LVAT 2025 m. liepos 2 d. priėmus nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria panaikinta Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu – tarp jų ir dėl pareiškėjai išduoto Organizacijos patvirtinančio dokumento. Kita VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl VAAD sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 palikta nepakeista.
LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi panaikinus Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, Patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais, t. y. dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio, yra galiojantys.
AAD, atsižvelgęs į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį, pagal teismo įpareigojimą atliko skundžiamu Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokėtino Mokesčio perskaičiavimą ir nustatė pareiškėjai mokėtiną 2221 Eur sumą (buvo 2259,78 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, jog šie atsakovo atlikti perskaičiavimai, atsižvelgiant į minėtą LVAT nutartį, byloje nėra ginčijami.
Nustatyta, kad LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje padarė išvadą, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2013-2015 m. išduoti patvirtinimai iš dalies yra pripažinti negaliojančiais. Tuo tarpu pareiškėja taip pat tik teigia, kad užduotis įvykdyta, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atitinkamai neįrodžius, kad minėtu laikotarpiu atliekų kiekis buvo realiai sutvarkytas, pareiškėja neturi teisės į mokesčių lengvatą. Papildomai pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog už prievolę sumokėti aplinkos teršimo mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai, kaip pvz. šiuo atveju VšĮ „Žaliasis taškas“. Pirmiau aptartų teisės aktų nuostatų kontekste, aplinkybė, kad kiti subjektai (dalyvaujantys sutarčių pagrindu) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nedaro įtakos mokesčio mokėtojui jam nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas savalaikiai neįvykdė pareigos atlikti licencijuotų įmonių patikrinimus, todėl neatliko savo pareigos. Pažymėtina, kad Mokesčio įstatyme būtent pareiškėjai nustatyta pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą, nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo. Mokesčio mokėtojas (pareiškėja), manantis, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę) jis patyrė žalą, gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, galinčių įrodyti, kad visos metalinių pakuočių atliekos už 2013–2015 m. yra realiai (faktiškai) sutvarkytos ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata, taip pat pareiškėjai iki Departamento patikrinimo akto surašymo ir 30 d. po jo gavimo nepateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų ir nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis už 2013–2015 m., darytina išvada, kad mokestis už aplinkos taršą metalinių pakuočių atliekomis už 2013–2015 m. apskaičiuotas pagrįstai.
Nagrinėjamu atveju aktuali LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartis, kurioje apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė ir kitų ginčo šalių šioje byloje keliamais esminiais klausimais. Minėtoje byloje pareiškėju buvo trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris iš esmės kėlė tuos pačius ginčo klausimus (teisės aktų rūšies ir hierarchijos reikalavimų nesilaikymas, lex retro non agit principo ir teisėtų lūkesčių pažeidimas ir kt.), kuriuos byloje kelia pareiškėja. Nėra abejonių, kad šių bylų reikalavimai, motyvai, padarytos išvados yra tarpusavyje susiję, o LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi tiesioginę įtaką sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui. Apeliacinės instancijos teismui jau įvertinus Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2, kurio pagrindu priimtas byloje ginčijamas sprendimas, teisėtumą, kartu buvo įvertintos ir visos faktinės aplinkybės, susijusios su Departamento pareigūnų atliktu patikrinimu, jo teisėtumu (kompetencija, aktualių teisės aktų taikymas, terminai ir pan.), todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, abiem byloms aktualių ir jau nustatytų faktinių ginčo aplinkybių iš naujo neaptarinės. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant LVAT administracinę bylą Nr. eA-191-624/2025 pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl preziumuotina, kad minėtoje byloje priimtos išvados, motyvacija, tame tarpe ir pareiškėjos šioje byloje keliamais klausimais, pareiškėjai yra žinomos.
Pareiškėja skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad atsakovo perskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Mokestis už 2013–2015 m., turint omenyje ir atliktą perskaičiavimą, pareiškėjai apskaičiuotas pagrįstai ir tinkamai. Jau minėta, kad pareiškėja dėl perskaičiuotos Mokesčio sumos dydžio nepateikė prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako. Tiesiog pažymi, kad neturi pagrindo šiuo perskaičiavimu, kuris yra pagrįstas prie rašytinio paaiškinimo pridėtais duomenimis ir skaičiavimais, abejoti.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, keliamo ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas dalyje, kurioje Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjai 2259,78 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą, t. y. pareiškėja turi sumokėti 2221 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NPS“ skundą tenkinti iš dalies.
Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 10 d. sprendime Nr. 484 nurodytą sumokėti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „NPS“ 2259,78 Eur mokestį už į vidaus rinką 2013–2015 m. metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą iki 2221 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt vieno euro) sumos.
Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NPS“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.