Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1762-480/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-28
Bylos Nr.
2A-1762-480/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-05895-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Albina Rimdeikaitė, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
M. S.
Ieškovas
I. M. G.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1762-480/2012(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05895-2011-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.; (S) 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Lozoraitytės, Ramūno Mitkaus, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-530-192/2012 pagal ieškovės I. M. G. ieškinį atsakovui M. S., institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (b.l. 3-4) prašė priteisti iš atsakovo M. S. išlaikymą nepilnametei dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 litų ir mokėti iki jos pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos, išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-05-01 dienos iki 2011-05-01 dienos, iš viso 10800 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad nuo 1999 metų rugpjūčio mėnesio ji ir M. S. apsigyveno kartu jo nuomojamame bute Kaune, vedė bendrą ūkį. Po pusmečio abu kartu išvyko į Vokietiją, o grįžus (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. S.. Gimus dukrai apie metus laiko atsakovas ja ir dukra rūpinosi, o vėliau jas paliko ir pradėjo gyventi kartu su kita moterimi. Atsakovas nebeteikia dukrai išlaikymo nuo 2002 m. sausio mėnesio iki šiol. Jos paskaičiavimu, dukters vieno mėnesio išlaikymas yra apie 600 litų, todėl iš atsakovo prašo 300 litų periodinių išmokų. Kadangi atsakovas dukrai išlaikymo nebeteikia nuo 2002 m. sausio mėnesio, todėl prašo iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus po 300 litų per mėnesį iki kreipimosi į teismą, iš viso 10800 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu (b.l. 134) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. S. dukters A. S. išlaikymui periodines išmokas po 300 litų kas mėnesį ir mokėti nuo 2011-04-15 dienos iki dukters A. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo M. S. dukters A. S. išlaikymui išlaikymo įsiskolinimą 5400 litų. Taip pat priteisė iš atsakovo M. S. bylinėjimosi išlaidas valstybei - 270 litų.

Sprendimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo nurodyta, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalių dukra - A. S. yra vienuolikos metų amžiaus, jos poreikiai maistui, aprangai, mokymo reikmėms atitinka jos amžių. Atsakovo tiksli turtinė padėtis teismui nežinoma, kadangi jis verčiasi automobilių prekyba ir yra vienas iš UAB „Soran ir Ko“ akcininkų. Lietuvoje nekilnojamų daiktų jis neturi. I. M. G. dirba ir gauna netekto darbingumo pensiją. Teismas pripažino, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra atitinkantis vaiko poreikius pagal jo amžių ir nėra neprotingai per didelis.

Sprendimo dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodyta, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, jog atsakovas neturi įrodymų apie tai, kad jis teikė dukrai A. S. išlaikymą nuo 2008 metų. Teismas sprendė, kad nepateisinamas ieškovės nerūpestingumas dėl to, kad ji negynė vaiko teisės gauti išlaikymą, o dabar siekia naudos, prašydama už praėjusį laiką didelės pinigų sumos. Ieškovė pripažino, kad atsakovas su dukra susitikdavo. Atsakovo atstovas patvirtino, kad būdamas laisvėje jis visiems savo keturiems vaikams teikė nors ir minimalų išlaikymą, todėl teismas padarė išvadą, kad nepastovų išlaikymą dukra A. kartais gaudavo. Teismas laikė, kad atsakovas nebeteikė dukrai A. S. išlaikymo nuo 2008 m., kadangi (duomenys neskelbtini) jam gimė sūnus K.. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, ieškovės ir atsakovo atstovo paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, šį reikalavimą tenkino iš dalies ir iš atsakovo M. S. dukters A. S. išlaikymui priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius po 150 litų už mėnesį, viso 5400 litų (LR CK 3.200 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas M. S. apeliaciniu skundu (b.l. 152-155), kaip matyti iš jo turinio, prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nedirba ir negauna jokių pajamų, todėl neturi finansinių galimybių teikti išlaikymą dukrai ir sumokėti išlaikymo įsiskolinimą. Skundžiamame sprendime neteisingai nurodoma, kad jis yra įregistravęs UAB „Soran ir Ko“, nes ši įmonė registruota ne jo vardu, iš šios įmonės jis nėra gavęs jokių pajamų. Atsakovas turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriems privalo teikti išlaikymą. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas, kadangi nepateisinami jos nerūpestingumas neginti vaiko teisės gauti išlaikymą ir siekis gauti naudos, prašant už praėjusį laikotarpį didelės pinigų sumos. Atsakovas su dukra susitikdavo ir duodavo pinigų jos išlaikymui, ką pripažino ir pati ieškovė. Apeliantas nesutinka su iš jo priteista 270 Lt bylinėjimosi išlaidų suma valstybei, kadangi ne jis, bet ieškovė prašė priteisti pinigines sumas vaiko išlaikymui, be to, jis patyrė finansinių nuostolių dėl byloje dalyvavusio advokato paslaugų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė (b.l.162-164) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas dešimt metų nelankė ir neišlaikė dukters, jis yra sveikas ir darbingas, laisvės atėmimo bausmės laikas baigsis 2012 m. rugpjūčio mėnesį, todėl jis gali dirbti ir teikti dukrai išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį bei sumokėti išlaikymo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 338, 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys, tai yra ieškovė I. M. G. ir atsakovas M. S., yra (duomenys neskelbtini) gimusios A. S. tėvai. Kaip teigia ieškovė, su atsakovu ji susipažino 1999 m. liepos mėnesį, tų pačių metų rugpjūčio mėnesį apsigyveno jo nuomojamame bute Kauno mieste, po pusmečio kartu išvyko gyventi į Vokietiją, kur pragyveno apie tris mėnesius ir vėl sugrįžo gyventi į Kauną. Gyvenat kartu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. S.. Po 10 mėnesių atsakovas paliko ieškovę su dukra ir pradėjo gyventi su kita moterimi. Apeliantas šių aplinkybių neginčija. Atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo ir įsiskolinimo dydžiu, taip pat bylinėjimosi išlaidomis.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

CK 3.200 straipsnio normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įstatymų teisės normų nepažeidė, jomis pagrįstai vadovavosi, savo sprendimą motyvavo ir pagrindė faktiniais bylos duomenimis, su kuo kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nepilnametės dukros amžių (11 metų), jo sąlygotus poreikius maistui, aprangai, mokymo reikmėms, į ieškovės nurodytą lėšų poreikį vaikui. Pripažintina, kad ieškovė įrodė, jog vaiko poreikių patenkinimui reikalinga skirti apie 600 Lt per mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tokio dydžio būtinų išlaidų reikalingumą.

Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad jis neturi finansinių galimybių teikti išlaikymą dukrai ir sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, nes šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nedirba ir negauna jokių pajamų. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovės kintantis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per mėnesį yra apie 2000,00 Lt, ji gauna 286,08 Lt netekto darbingumo pensiją, jai nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas M. S. 2011-07-26 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose. Apeliantas, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas advokato, kuris jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį nepateikė ir tiksli jo turtinė padėtis teismui nežinoma. Į bylą buvo pateikti duomenys apie tai, jog atsakovas be nepilnametės dukros A. S. turi dar tris vaikus: M. S., gimusį (duomenys neskelbtini), O. S., gimusį (duomenys neskelbtini) ir K. S., gimusį (duomenys neskelbtini) ( b.l. 125-128). M. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra Turkijos Respublikos pilietis, turintis leidimą gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje ( b.l. 9-11, 22). Byloje surinktais įrodymais nepatvirtinta aplinkybė, kad atsakovas yra UAB „Soran ir ko“ akcininkas ( b.l. 26-27, 35-38). Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2011-07-26), atsakovo laisvės atėmimo bausmės laikas baigsis šį mėnesį ( b.l. 106). Ieškovė byloje yra pateikusi išsamesnius duomenis apie savo turtinę padėtį nei atsakovas, kas leidžia daryti išvadą, jog jos turtinė padėtis yra geresnė nei šiuo metu atsakovo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas iš viso neturi finansinių galimybių teikti išlaikymą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vien tai, kad laikinai (1 m. 1 mėn. atlieka laisvės atėmimo bausmę) atsakovas, jo teigimu, negauna pajamų ir negali skirti lėšų tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl atlikęs bausmę turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Todėl apelianto motyvai, jog jis turi dar tris nepilnamečius vaikus, kuriems privalo teikti išlaikymą, nesudaro pagrindo sumažinti vaikui iš atsakovo skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo sumą, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas nepajėgus uždirbti lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui.

Atsakovas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nepilnametei dukrai iš jo priteistas 5400 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas, kadangi nepateisinami jos nerūpestingumas neginti vaiko teisės gauti išlaikymą ir siekis gauti naudos, prašant už praėjusį laikotarpį didelės pinigų sumos. Tačiau šias apelianto nurodytas aplinkybes jau yra konstatavęs pirmosios instancijos teismas sprendime ir, įvertinęs visus įrodymus, ieškovės ir atsakovo atstovo paaiškinimus, VTAS išvadą, ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius po 150 kas mėnesį, iš viso -5400 Lt. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu sutiko, jo apeliacine tvarka neskundė, atsiliepime dėl priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos sutiko. Teismo posėdyje duodama paaiškinimus ieškovė nurodė, kad kai jas paliko, atsakovas dar pusmetį kartą į mėnesį atvažiuodavo ir duodavo po 100 Lt., po 200 Lt., po to atsakovas buvo atsiradęs 2006 m. ir 3 mėnesius atveždavo tai 100 Lt, tai 200 Lt., o 4 -5 metus visiškai mergaitės nematė ( b.l. 131). Ieškovė dar 2007 m. buvo kreipusis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau 2007-03-27 teismo nutartimi jos pareiškimą atsisakyta priimti, nes nepateikė duomenų apie skolininko gyvenamąją vietą ( b.l.124), kas leidžia daryti išvadą, jos atsakovas išlaikymo neteikė ir 2007 m. CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas teikė dukrai pakankamą išlaikymą. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (2011-04-15;CK 3.200 str.).

Dėl teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuria iš atsakovo valstybei priteista 270 litų, nurodydamas, kad ne jis, bet ieškovė prašė priteisti pinigines sumas vaiko išlaikymui, be to, jis patyrė finansinių nuostolių dėl byloje dalyvavusio advokato paslaugų. Kolegijos vertinimu, teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs joje sprendimą, pagrįstai priteisė valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, vadovaudamasis procesinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai ieškinys tenkinamas iš dalies (CP,K 93 str. 2 d.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Paduodant apeliacinį skundą, atsakovui M. S. 2012-06-11 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 270 litų žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo Kauno apygardos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinas atidėtas žyminis mokestis valstybei (CPK 93 str. 3 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), 270 (du šimtus septyniasdešimt) litų žyminio mokesčio išlaidų valstybei už paduotą apeliacinį skundą.

Teisėjai Virginija LozoraitytėRamūnas MitkusAlbina Rimdeikaitė