Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. B. 2024 m. birželio 22 d., apie 10.59 val., prie namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kaire ranka, kurioje laikė raktų ryšulį, sudavė nukentėjusiajam E. M. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairio antakio srityje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu, gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį ir parodė, kad susijaudinęs padarė šią veiką, dėl kurios labai pergyvena. Konflikto metu prašė kaimyno apsiraminti, o po konflikto net nežinojo, kad su raktu jam įbrėžė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo V. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. M. parodė, kad dėl įvykio, kuomet 2024 m. birželio 22 d., apie 11.00 val., prie pastato laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), jo kaimynas V. B. jam su raktu trenkė į kairįjį antakį, jis pats į gydymo įstaigą nesikreipė, medikai į įvykio vietą taip pat nebuvo atvykę, kadangi jų pagalbos jam nereikėjo. Dėl šio įvykio jis nebuvo paguldytas į gydymo įstaigą. Tik buvo pagal gautą užduotį nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus, kur jį apžiūrėjo. Šiuo metu sužalojimas ant jo kairiojo antakio jau yra pranykęs. Jis dėl šio įvykio jaučiasi patyręs neturtinę žalą, jo kairysis antakis buvo pradrėkstas, dėl šio įvykio jis patyrė emocinius išgyvenimus, dėl to pageidauja ikiteisminiame tyrime teikti 500 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 55–57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su savo sutuoktiniu V. B.. 2024 m. birželio 22 d. tikslaus laiko neprisimena, galbūt apie 12.00 val., jie kartu su savo sutuoktiniu V. B. grįžo iš parduotuvės, pasistatė savo automobilį netoli namų ir ėjo link jų namo trečios laiptinės, kurioje jie gyvena. Ji abejose rankose nešė po pirkinių krepšį, o V. B. dešinėje rankoje nešėsi pirkinių krepšį, o kairėje rankoje laikė savo automobilio raktų ryšulį, ji nežino, kiek šiame ryšulyje yra raktų, bet jai atrodo, kad ten yra tik vienas raktas. Jiems su V. B. dar būnant šiek tiek toliau nuo savo laiptinės, iš laiptinės išėjo jų kaimynas M. (šio kaimyno vardo ir kitų duomenų ji nežino) gyvenantis bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, rankose šis kaimynas nešėsi supresuoto kartono plokštes (jai atrodo, kad tai buvo trys plokštės, sudėtos viena ant kitos) link savo automobilio, kuris stovėjo priešais jų laiptinę. Kadangi dieną prieš tai šis kaimynas visą dieną savo bute atliko remonto darbus, apie kuriuos nebuvo pranešęs, kėlė didelį triukšmą, iki pat 22.30 val. savo bute nešiojo įvairius daiktus ir juos garsiai dėliojo, tampė, tokiu būdu trikdė ramybę, ji nusprendė paklausti, kodėl M. nepranešė apie vykdomus remonto darbus. Todėl jie su V. B., būdami ant šaligatvio, esančio prie jų namo, sustojo, ir ji paklausė M., kodėl jis nepranešė apie remonto darbus savo bute ir kėlė triukšmą. M. kalbėdamas labai plačiai, prie pat jos veido ir akių mosavo, gestikuliavo rankomis, todėl V. B. su kažkuria savo ranka nuleido M. ranką, kuria jis gestikuliavo jai prieš akis. V. B. ir M. tuo metu stovėjo vienas nuo kito maždaug per rankos atstumą. Tuo metu, kai V. B. M. nuleido ranką, M. iškart kažkuria ranka, arba abejomis rankomis, to tiksliai nematė, stumtelėjo V. B. į krūtinės sritį, po ko V. B. susvirduliavęs paėjo kelis žingsnius atgal. V. B., besikalbėdamas su M. priėjo arčiau automobilio ir netyčia kalbėdamas užlipo ant jo numestų supresuoto kartono plokščių. V. B. bekalbant su M., M. pasilenkęs staigiai patraukė į save ant žemės numestą apatinę kartono plokštę, ir kadangi tuo metu V. B. buvo netyčia užsilipęs ant minėtų plokščių, dėl M. truktelėjimo prarado pusiausvyrą. Tuomet M. pasakė V. B., kad eitų iš čia, ir jie su V. priėjo prie pat savo laiptinės, stovėjo jau prie laiptinės durų, V. B. jau buvo atidaręs laiptinės duris, norėjo ją praleisti pirmą, kad įeitų, tuo metu V. B. stovėjo tarpduryje ir kaire ranka laikė laiptinės duris, o jiems iš paskos atbėgo M., kuris pradėjo kišti savo mobiliojo ryšio telefoną prie V. veido ir sakyti „tai sakyk, sakyk, ką prieš tai sakei“, ji pasakė M. kažką panašaus į „atstokit nuo mūsų“, tačiau M. toliau rėkė „sakyk į įjungtą telefoną, ką nori pasakyti“. Kadangi M. stovėjo prie pat jų, o jie norėjo įeiti į laiptinę, V. B., norėdamas patraukti M., kad galėtų įleisti ją į laiptinę ir uždaryti laiptinės duris, savo kaire ranka šiek tiek stumtelėjo M. nuo laiptinės durų, po šio veiksmo M. pasakė kažką panašaus į „ką čia darai“, tačiau dėl stumtelėjimo net nesujudėjo, po šių veiksmų M. abejomis rankomis stipriai stūmė V. B. į jo krūtinės sritį, dėl ko jis su nugara atsitrenkė į laiptinės durų staktą, net šiek tiek pritūpė žemyn nuo stipraus pastūmimo. Po šių veiksmų V. B. ją įleido į laiptinę, tuo metu V. B. kaire ranka, kurioje laikė automobilio raktus, norėjo paimti už atidarytų laiptinės durų briaunos ir tokiu būdu patraukti laiptinės duris į save, todėl užsimojo kaire ranka, kad galėtų jas apglėbti. Tuo metu M. stovėjo prie pat laiptinės durų per rankos atstumą nuo V. B., o gal net arčiau, kai V. B. užsimojo ir kaire ranka apglėbė duris, ji išgirdo tik raktų „subarškėjimą“, po kurio M. pasakė „oi“, tuomet V. B. greitai uždarė laiptinės duris ir jie nuėjo namo. Ji tuo metu net nesuprato, kad V. kažkaip užgavo M., bet gali būti, kad V. B., norėdamas apglėbti laiptinės duris ir jas uždaryti, kažkokiu būdu užkabino M., tačiau tai buvo netyčia. Jos vyras apskritai yra dešiniarankis, todėl kairėje rankoje laikydamas raktus M. kažkur ties veido sritimi užkabino tikrai netyčia, tik norėdamas apglėbti laiptinės duris ir jas uždaryti. Jos sutuoktinis V. B. pats parašė pareiškimą dėl sukelto fizinio skausmo, kadangi dėl minėtų M. veiksmų V. B. dar iki dabar skauda nugarą, po įvykio kelias dienas nuo atsitrenkimo į staktą jam buvo likęs įspaudas ant nugaros, tačiau šiuo metu jis jau yra išnykęs. V. B. po įvykio buvo nuvykęs į Kauno klinikas, tačiau jokių lūžių gydytojai nenustatė, nustatė nugaros vidinių raumenų sumušimą. Apskritai konfliktai su M. vyksta jau seniai, kadangi jo vaikai ir jis pats nuolatos kelia didelį triukšmą, o pasakius pastabą M. dėl triukšmo, pastarasis atkerta, kad darys ką norės (1 t., b. l. 71–74).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos antrajame skyriuje, vyresniojo tyrėjo pareigose. 2024 m. birželio 22 d. iš budėtojo gavo pranešimą vykti į tarp kaimynų vykstantį konfliktą, kurio metu pranešėjui kaimynas trenkė ir prakirto antakį. Šiuo metu adreso negali pasakyti, aiškiai pamena, kad tarp kaimynų konfliktas įvyko daugiabučio namo kieme, jeigu gerai pamena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvykus, daugiabučio namo kieme pastebėjo vyrą, kuris priėjo prie tarnybinio policijos automobilio ir prisistatė kaip asmuo, kvietęs policiją. Negali atsakyti pranešėjo vardo ir pavardės, nes nepamena. Tik priėjus vyrui matė, kad jo kairysis antakis yra sužalotas, kiek pamena tai toks kaip nubrozdinimas buvo, bet kraujas nebėgo. Tiek jis, tiek kolegė išlipo iš tarnybinio automobilio ir pradėjo bendrauti su pranešėju. Pranešėjas paaiškino, kad jam būnant lauke, prie jo priėjo kaimynas, gyvenantis, jeigu neklysta, aukštu žemiau, ir pradėjo priekaištauti dėl pranešėjo namuose atliekamo remonto garsų, dėl jo vaikų keliamo triukšmo, bėgiojimo namuose. Pranešėjas nurodė, kad jau kuris laikas su kaimynu vyksta konfliktai dėl minėtų dalykų. Kaimynas gyvena su savo žmona, jie vyresnio amžiaus, todėl juos bet koks triukšmas labai erzina. Pranešėjas nurodė, kad normalu, jog maži vaikai namuose triukšmauja, o remonto darbams jis turintis leidimą. Kiek pamena, kartu prie pranešėjo buvo ir pranešėjo žmona, jos asmeninių duomenų neatsimena. Minėta moteris daugiau bendravo su jo kolege, kiek jis girdėjo tai moteris kolegei pasakojo taip pat apie santykius su kaimynais. Pranešėjas jam pasakė, kad šio konflikto metu, jam būnant kieme, praeidamas kaimynas, kuris ėjo su savo žmona, vėl priekaištavo dėl remonto ir vaikų keliamo triukšmo, pasakė, kad negali ilsėtis ir kaip pamena vadino jį necenzūriniais žodžiais bei grasino. Kaip grasino, pranešėjo teigimu, jam kaimynas, negali atsakyti, nepamena ar pranešėjas tai sakė. Iš karto pranešėjas sakė, kad jis turi vaizdo įrašą, padarė jį savo telefonu, nes norėjo turėti įrodymą, kad kaimynas jį įžeidinėja. Pranešėjas nurodė, kad jis pradėjęs filmuoti savo telefonu, ėjo paskui kaimyną ir jo žmoną, kurie ėjo link laiptinės, ir prašė pakartoti, ką kaimynas jam sakė, kokius žodžius. Peržiūrėdamas pranešėjo rodomą vaizdo įrašą telefone, matė, kad yra filmuojami vyresnio amžiaus žmonės – vyras ir moteris, kurie ėjo link laiptinės. Prie laiptinės tarp filmuojančio vyro ir vyresnio amžiaus vyro įvyko konfliktas. Girdėjosi, kad pranešėjas liepė kartoti, ką vyresnio amžiaus vyras pasakė, o tas vyras atsakydamas varė lauk tą pranešėją. Kiek pamena tai ir ta vyresnio amžiaus moteris sakė, kad kvies policiją ir panašiai. Negali pasakyti tiksliai žodis į žodį, kas tame įraše girdėjosi ir buvo išsakyta. Ką aiškiai pamena tai, kad dar pats išsakė pranešėjui pastabą, kad jis ir pats nelabai mandagiai bendrauja su vyresnio amžiaus žmonėmis, pamena, kad vadino juos „tu“ ir kaip jam pasirodė tai net šiek tiek provokavo vyresnio amžiaus vyrą, tiek savo bendravimu, tiek tuo telefonu, kuriuo filmavo, kišimu artyn asmens. Kiek pamena tai įraše buvo matyti, kad vyresnio amžiaus moteris jau buvo įėjusi į laiptinę, vyresnio amžiaus vyras buvo prie laiptinės durų ir jas lyg tai norėjo uždarinėti iš vidinės pusės. Uždarinėdamas jis rankoje laikytais raktais padarė judesį link filmuojančio vyro. Vieną kartą, ištiesta ranka, kurioje buvo rankai, padarė judesį tais raktais kaip suprato. Iš to, kad pranešėjo kairės pusės antakis buvo sužalotas, suprato, kad jam buvo pataikyta konkrečiai į tą vietą. Pranešėjas nurodė, kad turi pretenzijų kaimynui, kad nori rašyti pareiškimą. Į įvykio vietą medikai kiek pamena nebuvo atvykę, nes pranešėjas jų nepageidavo, nurodydamas, kad jaučiasi gerai. Priėmus pareiškimą iš pareiškėjo prie jų priėjo vyresnio amžiaus asmenys – vyras ir moteris. Jų asmeninių duomenų pasakyti negali, neatsimena. Vyresnio amžiaus vyras nurodė, kad tarp jo, jo žmonos ir kaimyno, gyvenančio virš jų nuolat vyksta konfliktai, dėl ramybės laiko nesilaikymo, nuolatinio triukšmo, tai remonto, tai vaikų skleidžiamų garsų. Jie negalintys ilsėtis. Kiek pamena tai vyresnio amžiaus vyras sakė, kad to įvykio metu, įvykio dieną, žodiškai sukonfliktavo su kaimynu, kadangi kaimynas ėjo iš paskos, jį provokavo, kabinėjosi žodžiais (kokiais negali atsakyti), ir vėliau pradėjo telefoną kišti arti veido, tačiau, kad jam trenkė tai neigė. Pokalbio metu nurodė vyresnio amžiaus vyrui, kad yra užfiksuota vaizdo įraše, kaip jis ištiesia ranką link kaimyno, tada vyresnio amžiaus vyras sakė, kad jeigu matyti įraše, kad jis trenkė, tai galbūt netyčia, nepamenantis, kad taip įvyko, gal ir galėjo suduoti raktais, kuriuos laikė rankoje, šios aplinkybės, kad rankoje turėjo raktus, vyras neneigė. Pabendravus su abiem konflikto pusėmis, priėmus iš pareiškėjo pareiškimą, apžiūrėjo daugiabučio namo prieigą, tikslu nustatyti vaizdo stebėjimo kameras, kurių nenustatė. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameros nestebima. Atvykęs į įvykio vietą, su savimi turėjo nešiojamą tarnybinę „Body“ kamerą, kuria filmavo bendravimą su pranešėju ir vyresnio amžiaus asmenimis. Tik atvykus į daugiabučio namo kiemą jokių kitų, pašalinių asmenų nebuvo, dirbant įvykio vietoje taip pat niekas iš pašalinių asmenų priėjęs nebuvo. Po pareiškimo priėjimo ir pabendravimo su vyresnio amžiaus asmenimis toliau su kolege dirbo pagal kitus kvietimus, reagavo į įvykius (1 t, b. l. 77–79).

Iš 2024 m. birželio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. M. parodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona L. M., bei dukromis K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena apie 4 metus. Apie du metus vyksta konfliktai su kaimynais V. B. ir jo žmona D. B., gyvenančiais (duomenys neskelbtini). Kadangi jie gyvena virš minėtų kaimynų, šie nuolat priekaištauja dėl jų vaikų keliamo triukšmo. Kaip keliamą triukšmą jie įvardija jo mažamečių dukrų klegėjimą, bėgiojimą. Jų vaikai miegoti vasaros atostogų metu eina apie 22.00 val. Prašo mergaičių, kad šiek tiek tyliau žaistų, tačiau minėtiems kaimynams vis tiek vaikų klegesys yra per garsus. Kaimynas V. B. anksčiau ateidavo ir pasakydavo, kad vaikai per garsiai bėgioja, jie savo vaikus apramindavo. Pirmas rimtas konfliktas su kaimynu V. B. įvyko 2024 m. sausio 25 d., kuomet laiptinėje su juo susitiko ir jis jam pareiškė priekaištus dėl jo vaikų keliamo triukšmo bei leidžiamos muzikos. Jis tuomet pasakė, kad mano, jog normalu, kai mažamečiai vaikai kelia triukšmą. Tuomet kaimynas V. B. jam pareiškė, kad jo galvoje yra varškė. Taip pat pasakė, kad yra „šūdo gabalas“. Po minėto konflikto jie išsiskirstė kiekvienas į savo butą. Po kurio laiko, tikslios datos neprisimena, V. B. iškvietė jiems policiją dėl neva keliamo vaikų triukšmo. Po to konflikto iki šiandien, jie su kaimynu nekontaktavo, nebendravo. Šiandien, tai yra 2024 m. birželio 22 d., apie 10.59 val., adresu (duomenys neskelbtini), sutiko savo kaimyną V. B. prie laiptinės. Jis nešė lentas iš namų į automobilį, kai jam einant minėtas kaimynas pradėjo replikuoti „kiek tu čia gali remontuoti“, pradėjo kolioti, vartojo daug necenzūrinių žodžių, bei grasino sumušti. Pagrasino jį sumušti, kai jam pasakė, kad remontuoja butą leidžiamu laiku nepažeisdamas įstatymo. Vėliau, pagalvojo, kad grasinimą reikia užfiksuoti filmuojant telefonu ir paprašė jo pakartoti, ką jam prikalbėjo prieš pradedant filmuoti. Tuomet, V. B. taikėsi su keliu jam įspirti į tarpukojį, ko pasėkoje jį atsistūmė nuo savęs. Po to, V. B. savo kaire ranka, kurioje laikė raktus, trenkė jam į veido sritį, t. y. į kairį antakį, ko pasėkoje jam prakirto kairį antakį ir sukėlė fizinį skausmą. Pašalinių žmonių, kurie būtų matę konfliktą, nebuvo, tačiau kartu su V. B. namo pareidinėjo jo žmona D. B., kuri į konfliktą nesivėlė. Prašo policijos išaiškinti įvykio aplinkybes ir asmenį patraukti atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 5–8).

2024 m. birželio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėta ir aprašyta bei fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta – daugiabučio gyvenamojo namo kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūra baigta, fotografuota. Tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 48–50).

Iš 2024 m. birželio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimo matyti, kad E. M. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 59–61).

Iš 2024 m. birželio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. M. pateiktas vienas vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_20240622_105907“ (1 t., b. l. 85–87).

Iš 2024 m. liepos 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ryšulys su raktu. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimas 2024 m. liepos 4 d. savanoriškai pateiktas ryšulys su raktu. Žiūrint į ryšulį, matomas metalinis žiedas, panašus į skirtąjį užmauti raktus, ant šio žiedo matomas užmautas vienas pilkos spalvos raktas su užrašu „AKS“, taip pat ant šio žiedo matomas užmautas juodos spalvos valdymo pultelis, juodos ir pilkos spalvos durų magnetas. Žiūrint į šio ryšulio kitą pusę, ant minėto pilkos spalvos rakto galvutės matomas užrašas „Audi“, žemiau matomas užrašas „AN“, rakto grioveliuose matomos purvo žymės. Ant valdymo pultelio matomi du juodos spalvos mygtukai, žemiau matomas vienas raudonas mygtukas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta (1 t., b. l. 96–98).

Iš 2024 m. liepos 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro pateikta 2024 m. birželio 22 d. 11.01 val. informacinėje sistemoje užfiksuoto skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Įrašas perklausytas tarnybinio kompiuterio pagalba, „VLC leistuve“. Nustatyta, kad kalbasi du asmenys, t. y. moteris ir vyras. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja – A, pranešėjas – B. B: Užpuolė. A: Vienas, vienas, du. B: Kur tu būni, visas veiksmas? V. užpuolė. Garso įraše girdėti moters balsas, kuris sako: „O-o. Tu rimtai?“ A: Bendrasis pagalbos centras, reikalinga pagalba? B: Taip, policijos. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), užpuolė kaimynas. A: (duomenys neskelbtini)? B: Ką? A: Su manim kalbėkit. (duomenys neskelbtini) kelintas? B: 27. A: Čia kieme? B: Taip, kieme būsim. <<....>> Garso įraše girdėti moters balsas, kuris sako: „antakį prakirto“. B: Prakirto antakį, kraujas bėga, bet greitosios nereikia. Policijos reikia, kad suvaldytų, nes puola. A: Mhm. Supratau. Kiek jums metų? B: Man? Trisdešimt keturi. A: O kaimynas pasišalino? B: Ne, ne, žinau, kur jis yra. Žinau kur nuėjo. Jis mano kaimynas. Į gretimą butą. A: Mhm. B: Žinoma jo lokacija yra. A: O tai užpuolė jus kieme? <<.....>> B: E. M.. A: Gerai, informaciją aš perduodu. A: Viso gero. Pokalbio trukmė: 1 min. 23 s. (1 t., b. l. 104–106).

Iš 2024 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš pareigūno tarnybinės, nešiojamos kūno kameros, susiję su 2024 m. birželio 22 d. įvykiu.

Iš 2024 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1259/2024(02) matyti, kad 1. E. M. konstatuotas odos nubrozdinimas kairio antakio srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. 2. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. 3. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2024 m. birželio 22 d. 4. Sužalojimas nebūdingas griuvimui ir galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, kuo galėjo būti raktai (1 t., b. l. 117–118).

Iš 2024 m. birželio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. V. tarnybinio pranešimo „Dėl atliktų veiksmų“ matyti, kad 2024 m. birželio 22 d. dirbo ekipaže „K1724“, kartu su juo ekipaže dirbo vyresnioji tyrėja G. K.–Š. Apie 11.06 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kaunas, (duomenys neskelbtini), tarp kaimynų įvyko konfliktas, kaimynas trenkė pranešėjui ir prakirto antakį. Pranešėjas laukia kieme, GMP atsisako, kaimynas pasišalino į butą. Atvykus į įvykio vietą buvo rastas pranešėjas E. M., gyv. (duomenys neskelbtini). E. M. paaiškino, kad kaimynas V. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jam būnant lauke priėjo ir pradėjo konfliktuoti žodžiu dėl bute vykdomo remonto ir bute vaikų keliamo triukšmo. E. M. teigė, kad kaimynui paaiškino, jog leidimus remontuoti butą turi, o kad vaikai triukšmauja normalu. E. M. teigė, kad V. B. jį išvadino necenzūriniais žodžiais ir jam grasino. Norėdamas turėti įrodymų E. M. pradėjo filmuoti telefonu, ko pasėkoje liepė V. B. pakartoti ką sakė. Asmenys tarpusavyje konfliktavo, ko pasėkoje V. B. iš kairės rankos, kurioje turėjo laikė raktus sudavė į veido sritį, t. y. kairį antakį ir jį prakirto. E. M. GMP atsisakė. Atlikti procesiniai veiksmai su E. M. Peržiūrėjus telefono vaizdo įrašą matosi, kad konflikto metu V. B. užsimoja iš kairės rankos į E. M. pusę. Atliekant procesinius veiksmus prie jų priėjo V. B., kuris paaiškino, kad šiandien tarp jo su žmona D. B., gyv. (duomenys neskelbtini), ir kaimyno E. M. įvyko konfliktas, ko pasėkoje asmenys apsistumdė. V. B. neigė, kad sudavė iš kairės rankos kaimynui E. M., galbūt netyčia, tačiau nepamena, kad taip būtu atsitikę. V. B. teigė, kad konfliktas su kaimynu E. M. įvyko, kadangi šis konfliktavo žodžiu, kabinėjosi ir provokavo. V. B. teigė, kad su kaimynu konfliktuoja dėl jo remontų ir vaikų keliamo triukšmo, neduoda ilsėtis. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos, pašaliniai asmenys konflikto nematė. Filmuota BODY (1 t., b. l. 119–120).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Paties kaltinamojo V. B. prisipažinimu bei parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu bei daiktų apžiūros protokolu, nustatyta, kad kaltinamasis V. B. 2024 m. birželio 22 d., apie 10.59 val., prie namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kaire ranka, kurioje laikė raktų ryšulį, sudavė nukentėjusiajam E. M. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairio antakio srityje. Tokiais veiksmais kaltinamasis V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. B. dėl smurto panaudojimo prieš kaimyną E. M., pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos protokoluose, kitų objektų apžiūros protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime, specialisto išvadoje, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei daiktų apžiūros protokole.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo V. B. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauti kaltinamojo V. B. ir laiduotojos D. B. prašymai baudžiamąją bylą V. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti V. B. laiduotojos D. B. atsakomybėn.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis V. B. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, nebausta administracine tvarka, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs pensininkas. V. B. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, gydytas nebuvo. Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, atlygino žalą. Taigi, sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.

Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, tai, jog nėra byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys atlygintas, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, pažada laikytis įstatymų ir gyventi pagal nusistovėjusias moralės normas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog V. B. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog D. B. – kaltinamojo sutuoktinė yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, su kaltinamuoju palaiko glaudžius asmeninius santykius, kartu gyvena, buvusios darbovietės direktorės charakterizuojama teigiamai, kaltinamasis ja pasitiki, todėl gali daryti teigiamą įtaką V. B., kad ateityje jis nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad D. B. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sutuoktiniui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant V. B. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą D. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

VI. Kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65), kuris kaltinamojo V. B. 2024 m. spalio 22 d. buvo atlygintas, todėl procesas dėl civilinio ieškinio byloje nutrauktinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu.

Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 149–152), nuosprendį paskelbus panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas):

- kompaktinė plokštelė, kurioje yra savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. M. pateiktas vienas vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_20240622_105907“;

- kompaktinė plokštelė, kurioje yra Bendrojo pagalbos centro pateikta 2024 m. birželio 22 d. 11.01 val. informacinėje sistemoje užfiksuoto skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija;

- kompaktinė plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašai, pavadinimais „PSS 20240622 112337UTC 0300.mp4“ ir „PSS 20240622 114349UTC 0300(1).mp4“, gauti iš pareigūno tarnybinės, nešiojamos kūno kameros, susiję su 2024 m. birželio 22 d. įvykiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos D. B. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą V. B. atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. B., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Procesą dėl nukentėjusiojo E. M. pareikšto civilinio ieškinio dėl 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo nutraukti, V. B. savanoriškai atlyginus žalą (BPK 107 straipsnis).

Kaltinamajam V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskelbus teismo nuosprendį, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinę plokštelę, kurioje yra savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. M. pateiktas vienas vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_20240622_105907“;

- kompaktinę plokštelę, kurioje yra Bendrojo pagalbos centro pateikta 2024 m. birželio 22 d. 11.01 val. informacinėje sistemoje užfiksuoto skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija;

- kompaktinę plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašai, pavadinimais „PSS 20240622 112337UTC 0300.mp4“ ir „PSS 20240622 114349UTC 0300(1).mp4“, gauti iš pareigūno tarnybinės, nešiojamos kūno kameros, susiję su 2024 m. birželio 22 d. įvykiu; palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.