- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-22
- Bylos Nr.
- 1-1345-668/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00921-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- S. T.
- Nukentėjusysis
- N. R.
- Advokatai
- Mantas Šriupša
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, kaltinamajai S. T., jos gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiam N. R., jo atstovui advokatui Mantui Šriupšai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. 2011 m. gegužės mėnesį, tiksli data nenustatyta, savo namuose, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą iš UAB „Omnitel“ gauti telefoną LG Optikus One ir integruotą modemą, į UAB „V.“ paruoštus tikrus dokumentus savo ranka įrašydama N. R. vardą ir pavardę ir pasirašydama išgalvotu parašu, suklastojo 2011-05-06 data sudarytus dokumentus: sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo“, du „Prašymus įjungti abonentą“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir du „Prašymus įjungti paslaugas“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei žinomai suklastotus minėtus dokumentus per J. T. 2011 m. gegužės 6 d. pateikė UAB „Omnitel“ salono atstovui UAB „V.“, esančiam (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.
Kaltinamoji S. T. visiškai prisipažino kalta ir parodė, kad jos vardu buvo sudarytos sutartys dėl kompiuterių įsigijimo, kuriais naudojosi jos mama, brolis ir N. R.. S. T. norėjo įsigyti telefoną sau, todėl pasitarė su mama J. T., kuri pasiūlė, kad sutartis dėl telefono įsigijimo būtų sudaryta N. R. vardu, su kuriuo buvo apie tai kalbėjusi. N. R. daug metų kartu gyveno su J. T. kaip šeima. Kaltinamajai N. R. buvo patėvis. Mama pasirūpino, kad 2011 m. gegužės mėn. Omnitel paruoštų sutartį, kurią kaltinamoji turėjo perduoti pasirašyti N. R., tačiau S. T. pati pasirašė už N. R. ir pagal sutartį gavo prekes. Už suteiktas paslaugas mokėjo pati kaltinamoji. Už kelis mėnesius buvo susidaręs įsiskolinimas, tačiau jis buvo padengtas. Apie N. R. pareikštas pretenzijas sužinojo atėjusi į policiją, iki tol N. R. jai nieko nesakė. Mamos ir N. R. santykiai nutrūko nuo 2012 m. balandžio mėnesį.
Nukentėjusysis N. R. parodė, kad gavo laišką dėl skolos išieškojimo už telefoną, gautą iš Omnitel. Kadangi J. T. dirbo Omnitel, prašė jos išsiaiškinti, nes jokių sutarčių su Omnitel neturėjo. J. T. pasiskambino į Omnitel ir jam pasakė, kad yra padaryta klaida. Po metų kreipėsi į banką dėl paskolos, jam buvo atsakyta, kad paskolos neduos, nes jis yra nepatikimas klientas, nes yra skolingas Omnitel. Nukentėjęs vėl kreipėsi į J. T., tačiau ji nieko neatsakė ir nepaaiškino. Tada jis perdavė dokumentus advokatui, kuris išsiaiškino, kad sąskaitos siunčiamos S. elektroniniu paštu. S. tuo metu gyveno Danijoje, todėl su ja nieko nesiaiškino. Pranešė teisėsaugos institucijoms. Pareiškė civilinį ieškinį dėl 34 574,09 Lt, kuriuos prašo juos priteisti iš S. T., nes dėl jos veiksmų iš banko negavo paskolos ir turėjo daug išlaidų su Swedbank. Jam buvo priskaičiuotos netesybos ir jis negalėjo gauti mikro kredito.
Liudytoja J. T. parodė, kad S. T. yra jos dukra. Liudytoja dirbo UAB „V.“ buhaltere. Ji buvo prašiusi dukters savo vardu nupirkti jai kompiuterį, nes ji negalėjo sudaryti lizingo sutarties. Kai dukrai prireikė telefono, ji pasiūlė N. R., kad sutartis būtų sudaryta jo vardu. N. R. sutiko. Už telefoną mokėjo pati S. T.. Liudytoja su N. R. gyveno kartu kaip šeima iki 2012 m. balandžio pabaigos. Sutartis dėl telefono buvo sudaryta 2011 metais, tuo metu su N. R. santykiai buvo normalūs. N. R. kreipimąsi į policiją ir turtines pretenzijas liudytoja vertina, kaip kerštą.
Iš sutarties UAB „Omnitel“ 2012-11-09 rašto Nr. 3700-2341, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo“, Prašymų įjungti abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir Prašymų įjungti paslaugas“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dokumentai pasirašyti N. R. vardu, o pirmus mokėjimus pagal sutartį atliko S. T..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltę, padarius nusikalstamą veiką, įrodo jos pačios visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo parodymai, duomenys, užfiksuoti daiktų dokumentų pateikimo, akistatos protokoluose, sutartyje ir prašymuose įjungti paslaugas bei abonentą apie tai, kad sutartį su UAB „Omnitel“ ir prašymus suteikti paslaugas pasirašė ne N. R., o S. T.. Kaltinamoji suprato, kad dokumentus turi pasirašyti N. R., bet jam dokumentų nepateikė, o sugalvotu parašu pasirašė pati. Nors liudytoja J. T. teigė, kad su N. R. toks sandėris buvo suderintas, tačiau pats N. R. tai paneigė. Iš bylos duomenų matyti, kad jis kreipėsi į policiją, prašė teisinės pagalbos ir per visą tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laiką nebuvo gauta duomenų, paneigiančių nukentėjusio ir patvirtinančių liudytojos J. T. parodymus. Esant tokioms aplinkybėms, liudytojos parodymai vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad kaltinamoji teigė, supratusi, jog dokumentus turi pasirašyti N. R., t.y. žinojo, kad N. R. jai jokio sutikimo pasirašyti už jį nedavė. Kaltinamoji suprato, kad sutarties sudarymas sukuria teisines pasekmes, nes paslaugos vartotojui atsiranda prievolė sutartą laiką mokėti už paslaugas ir pati tą prievolę vykdė, tačiau ne visada tinkamai. Dėl to N. R. buvo siunčiamas reikalavimas padengti įsiskolinimą ir jis pateko tarp asmenų, netinkamai vykdančių prievoles UAB „Omnitel“. Tuo tarpu prekes pagal minėtą sutartį buvo pasiėmusi ir paslaugas gaudavo kaltinamoji.
S. T. veika kvalifikuotina, kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nes ji, pasirašydama už N. R., suklastojo dokumentus, t.y. sutartį su UAB „Omnitel“ ir prašymus suteikti paslaugas bei juos panaudojo pateikdama paslaugos tiekiejui.
Nukentėjęs ir civilinis ieškovas N. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 34574,09 Lt, iš kurių 30000 litų nurodoma patirta neturtinė žala, 1000 litų išlaidos advokatui, o 3574,09 Lt – skirtumas tarp palūkanų už gautą paskolą iš A. R., kurias turėjo sumokėti ir būtų sumokėjęs, jeigu būtų gavęs paskolą iš banko DNB Nord.
Civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis laikytinas neįrodytu, nes civilinis ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių būtinumą vietoj negautos paskolos imti kitą paskolą būtent tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos civilinio ieškovo sutartyje su A. R.. Pasirašyti sutartį tokiomis sąlygomis buvo paties N. R. pasirinkimas. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad nebuvo galimybės gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad S. T. veika buvo vienintelė kliūtis tokia kaina išspręsti civilinio ieškovo finansines problemas.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Šiuo atveju, suklastotų dokumentų pasekmė nukentėjusiajam yra nepatogumai aiškinantis dėl įsiskolinimų, su kuriais jis nėra susijęs. S. T. yra pripažintina kalta dėl tyčinio nusikaltimo, nusikalto pirmą kartą, jos padaryta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkių. S. T. yra dirbanti ir turi galimybę atlyginti žalą nukentėjusiajam. Vertinant nukentėjusiajam sukeltus nepatogumus, teismų praktiką analogiškose bylose, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais nustatytinas 2500 litų N. R. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis.
Nors byloje dvi sąskaitos už teisinę pagalbą, tačiau civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo patirtas išlaidas įrodo tik viena kvito kopija pagal kurią advokatui yra sumokėta 500 litų. Ši suma priteistina iš S. T.. Nustatant priteistinos sumos dydį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji atlygino dalį padarytos žalos – 500 litų.
S. T. tėvas R. T. pateikė prašymą perduoti kaltinamąją jam pagal laidavimą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).
Kaltinamoji nusikalto neturėdama teistumo, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą. Teigiama laiduotojo charakteristika, duomenys apie tai, kad jis nėra teistas, leidžia daryti išvadą, kad dėl pozityvios tėvo įtakos, kaltinamoji ateityje nenusikals. Dėl išvardintų aplinkybių yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 str. atleisti S. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. ir 303 str. 4 d., teismas
nusprendė:
S. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant ją tėvo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti N. R. iš S. T. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimą ir 500 litų teisinės pagalbos išlaidas. Kitus ieškininius reikalavimus atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.