- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- ATP-329-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00010-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- Ž. K.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė
Ž. K. 2015-12-21 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 21.51 val. kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, 224,00 km, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis (girtumo) laipsnis – 1,99 promilės) vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei tempė priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį iš dešinės pusės susidūrė su lenkiama transporto priemone, ją apgadino. Ž. K. iš įvykio vietos pasišalino. Ž. K. veiksmai įvertinti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 3 dalį, 127 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-03-31 nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį Ž. K. paskyrė administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų) baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laikotarpiui. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio) baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laikotarpiui. Paskirtas administracines nuobaudas subendrino ir Ž. K. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų) baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laikotarpiui. Administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-31 nutarimą pakeisti – sušvelninti taikytą administracinę nuobaudą, pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir skirti nuobaudas, susijusias su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, mažesnes nei įstatymų sankcijose numatyti minimalūs dydžiai, arba kitaip sušvelninti šias nuobaudas, arba apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Apeliantas nesutinka su teismo paskirta nuobauda ir mano, kad buvo pagrindas paskirti švelnesnę nuobaudą. Nurodo, kad jis administracinio teisės pažeidimo aplinkybių neneigia, savo kaltę pripažįsta ir gailisi, tačiau teismas atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą vertino formaliai, neatsižvelgė į pažeidėjo asmenybę. Nors teismas nurodė, kad nuobaudą skiria atsižvelgdamas į pažeidėjo asmenybę, tačiau nutarime neatskleidė, ką konkrečiai vertino. Prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į jo tik teigiamus asmens bruožus, į tai, kad jis vadovauja įmonei, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir sušvelninti paskirtą nuobaudą. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai taikė straipsnių sankcijose numatytų nuobaudų vidurkius.
Apelianto manymu, skiriant nuobaudą, susijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir teisę vairuoti transporto priemones atimti trumpesniam terminui nei sankcijoje numatytas minimalus terminas. Nurodo, kad jis neturi jokių neigiamų asmens charakteristikos bruožų, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tvirtina, kad švelnesnės nuobaudos paskyrimas leistų toliau normaliai funkcionuoti jo įmonei, jis pateisintų tokį teismo pasitikėjimą juo ir dėl to niekas nenukentėtų.
Pažymi, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, todėl negalėjo duoti paaiškinimų. Teismo posėdžius prašė atidėti, nes norėjo užsitikrinti teisminę gynybą, o ne dėl to, kad siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Kadangi nebuvo užtikrinta teisminė gynyba, mano, kad yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog taikyti ATPK 30¹ straipsnio nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, nesudaro pagrindo švelninti nuobaudą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą
Apeliantas neginčija kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, tačiau mano, kad teismo paskirtos nuobaudos yra per griežtos. Teigia, jog teismas neįvertino atsakomybę švelninančios aplinkybės buvimo bei nevertino pažeidėjo asmenybės. Be to, mano, kad skiriant nuobaudą, susijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Ž. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,99 promilės), vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei tempė priekabą, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį iš dešinės pusės, susidūrė su lenkiama transporto priemone, ją apgadinto. Be to, Ž. K. iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Ž. K. veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėtį bei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, numatyta nuobauda yra nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, numatyta nuobauda yra nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų,
Pirmosios instancijos teismas pažeidėjui taikė sankcijose numatytų nuobaudų vidurkį ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrė 1 000 Eur baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams ir vienuolikai mėnesių; pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1 300 Eur baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams ir vienuolikai mėnesių.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos duomenis, tinkamai įvertino ATPK 30² straipsnyje numatytas aplinkybes ir paskyrė tinkamą nuobaudą.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014).
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30² str.).
Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, ir dėl to taikė sankcijose numatytų baudų vidurkį. Bylos medžiaga nustatyta, kad pažeidėjas pareigūnams nurodė, jog gailisi, kad važiavo išgėręs, tačiau apie eismo įvykį neprisimena, net nesuprato, kad buvo eismo įvykis (b. l. 10). Nurodyti duomenys suponuoja išvadą, kad pažeidėjas nepripažino, jog padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje. Gailėjosi tik dėl to, jog važiavo girtas. Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, jog švelninančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau iš apeliaciniame skunde nurodytų motyvų matyti, kad pažeidėjas prisipažįsta padaręs administracinius teisės pažeidimus, jų neginčija, supranta jų pavojingą pobūdį ir dėl to labai gailisi. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pažeidėjo gailėjimąsi dėl padarytų pažeidimų pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 p.).
Vadovaujantis ATPK 30² straipsniu, esant lengvinančiai atsakomybei, baudos dydis mažinamas nuo sankcijoje numatytos baudos vidurkio iki minimumo. Tačiau, skiriant nuobaudą, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės. Bylos medžiaga nustatyta, kad nėra pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau įvertinęs pažeidėjo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nėra pagrindo skirti minimaliausią sankcijoje numatytą nuobaudą. Nustatyta, kad Ž. K. administracinius teisės pažeidimus padarė galiojant vienai administracinei nuobaudai. Iš viso administracine tvarka iki priimto skundžiamo nutarimo baustas 10 kartų už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 25–30). Tokie duomenys, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėją charakterizuoja neigiamai. Be to, įvertintinas ir padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdis. Kaip matyti, Ž. K., būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,99 promilės), vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį – lenkdamas automobilį iš dešinės pusės jį užkliudė ir nuvažiavo toliau, t. y. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kaip nurodo pats pažeidėjas, jis važiavo apie 140 km/h greičiu, o tai reiškia, kad buvo žymiai viršytas ir greitis, kadangi pažeidėjas ne tik vairavo automobilį, bet ir tempė priekabą, dėl ko jo greitis negalėjo būti didesnis nei 90 km/h. Dėl pažeidėjo veiksmų buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis (b. l. 20–22). Pažeidėjo padaryti pažeidimai, analizuojant ATPK nuostatas, vertintini kaip vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kurie kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuodamas automobilį neblaivus Ž. K. sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Dėl nurodytų aplinkybių dar labiau sumažinti paskirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.
Apeliacinius skundu pažeidėjas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei sankcijose numatytas minimalus tokios teisės atėmimo terminas. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, su juo sutiko ir gailėjosi, tačiau vienos lengvinančios aplinkybės buvimas nesuponuoja pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą, nes tai nelaikytina išskirtine aplinkybe. Vertinant paskirtos nuobaudos pagrįstumą, nurodyta, kad nėra pagrindų paskirti sankcijose numatytas minimalias nuobaudas, todėl akivaizdu, kad nėra ir jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima paskirti mažesnes nei sankcijose numatytas minimalias nuobaudas. Atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad darbo padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014).
Aukštesniosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurias būtina įvertinti skiriant nuobaudą, atsižvelgęs į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasielgė ypatingai neatsakingai, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda, kuri artima sankcijose numatytam vidurkiui, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos duomenis, nepažeidė nuobaudos skyrimo pagrindų, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nėra pagrindo, juolab kad pažeidėjas savo teisę ginti savo interesus įgyvendino paduodamas apeliacinį skundą, kuriame nurodė visus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutarimu motyvus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimą nepakeistą ir Ž. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.