Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-207-518/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-06
Bylos Nr.
1S-207-518/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė, Kęstutis Jucys, Linas Žukauskas
Advokatai
Romualdas Mikliušas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-207-518/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Jucio ir Rūtos Mickevičienės,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. D. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria įtariamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 9 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. D. įtariamas tuo, kad jis 2007 m. kovo 11 d. laikotarpyje nuo 03 iki 05.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia žiebtuvėliu padegė 6 aukšto laiptinėje stovėjusį fotelį, dėl ko kilo gaisras, kurio metu žuvo 6 žmonės – M. G., gim. 1977 m., apdegė ir patyrė politraumas šokdamas iš 6-o aukšto ir ligoninėje mirė, P. Š., gim. 1948 m., užduso dūmuose, R. A. gim. 1982 m., užsimušė šokdamas iš 6-o aukšto, T. S., gim. 1985 m., užduso dūmuose, A. G., gim. 1984 m., užduso dūmuose, A. K., gim. 1962 m., apdegė 90 procentų kūno ir mirė ligoninėje, 22 žmonės patyrė sveikatos sutrikdymą dėl apsinuodijimo dūmais, bei apdegė 6-ojo, 7-ojo, 8-ojo, 9-ojo aukštų butai bei laiptinės, 54 butai lokalizuojant gaisrą buvo aplieti vandeniu, dėl ko gyventojai laikinai neteko gyvenamosios vietos ir taip tyčia, visuotinai pavojingu būdu nužudė M. G., P. Š., R. A., T. S., A. G., A. K. bei tyčia sunaikino visuotinai pavojingu būdu didelės vertės svetimą turtą. Šiais savo veiksmais A. D. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 187 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. D. įtariamas tuo, kad jis 2014 m. gruodžio 4 d. apie 20.23 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia degtuku padegė 1 aukšte šalia 44 buto durų sudėtus daiktus, dėl ko sudegė M. J. priklausantys daiktai, apdegė ir aprūko laiptinės sienos, padarant 10 000 Lt vertės turtinę žalą ir taip tyčia sunaikino visuotinai pavojingu būdu didelės vertės svetimą turtą. Šiais savo veiksmais A. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamasis A. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2014 m. gruodžio 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas paskutinį kartą pratęstas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi iki 2015 m. rugsėjo 9 d.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi įtariamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 9 d.

Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų sunkumą, į tai, kad pagal pateiktus teismui duomenis įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo sudėtingumą, padarė išvadą, jog yra pagrindas pratęsti kaltinamajam suėmimo terminą trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

Įtariamojo A. D. gynėjas advokatas Romualdas Mikliušas skunde prašo kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęsti, pakeisti suėmimo terminą arba pakeisti suėmimą į kitą švelnesnę kardomąją priemonę.

Gynėjo teigimu, apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nepagrįstai konstatavo, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens vaidmenį, padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys, tačiau šiuo atveju byloje nėra neabejotinų duomenų apie įtariamojo vaidmenį, padarant nusikalstamą veiką. Gynėjo nuomone, teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, vadovavosi tik prielaidomis. Šiuo metu jau yra atlikta A. D. psichiatrinė ekspertizė ir šioje išvadoje yra konstatuota, jog A. D. neturi polinkio į piromaniją, tačiau teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į šią aplinkybę. Gavus ekspertizės išvadą neliko pagrindo teigti, kad A. D., būdamas laisvėje, gali daryti nusikaltimus.

Gynėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas BPK reikalavimus, rėmėsi buvusiais psichologinės prievartos būdu gautais paties įtariamojo parodymais, kadangi savo ankstesnių parodymų A. D. yra atsisakęs, o minėtus parodymus prieš save A. D. buvo davęs įtakojant ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog kardomoji priemonė taikoma ir dėl viešojo intereso gynimo. Toks teismo motyvas yra neteisėtas ir prieštarauja pagrindiniams baudžiamosios teisės bei proceso principams.

Gynėjas nurodo, kad apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, taip pat neatsižvelgė į aplinkybes, jog A. D. turi šeimą, su sutuoktine augina mažametį vaiką, kuris turi sveikatos problemų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, darbą, anksčiau nėra teistas.

Teismo posėdyje įtariamojo A. D. gynėjas advokatas R. Mikliušas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. D. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju įtariamajam A. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 187 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos labai sunkių bei apysunkių nusikaltimų kategorijoms ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Nors skunde nurodoma, kad šiuo metu yra atlikta A. D. psichiatrinė ekspertizė ir eksperto išvadoje konstatuota, jog A. D. neturi polinkio į piromaniją, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo įrodymai nėra vertinami, be to, apeliacinės instancijos teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl įtariamojo galimai padarytų analogiškų nusikalstamų veikų. Nurodytos aplinkybės, galimas nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas įtariamasis A. D. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad šis suėmimo paskyrimo pagrindas, dėl kurio įtariamajam A. D. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, neišnyko.

Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodytos aplinkybės, kad A. D. turi šeimą, su sutuoktine augina mažametį vaiką, kuris turi sveikatos problemų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, darbą, anksčiau nėra teistas, savaime nepaneigia nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimo.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ir didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad po paskutinio A. D. suėmimo termino pratęsimo birželio-rugsėjo mėnesiais apklausta daug liudytojų, kreiptasi į Vilniaus miesto psichikos centrą dėl duomenų apie civilinę ieškovę Z. E. Ž. gavimo, kreiptasi į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK, Tauragės VPK Šilutės rajono PK, Kauno, Utenos VPK dėl atskirų pavedimų vykdymo, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Minėti duomenys rodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas intensyviai, kryptingai, ir iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas būtų užsitęsęs nepagrįstai ilgai ar vilkinamas. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties, todėl daroma išvada, kad byla yra ypatingai sudėtinga. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. D. suėmimo terminą pratęsęs apygardos teismas tinkamai įvertino bylos apimtį ir jos sudėtingumą, pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas A. D., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu įtariamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pratęsdamas įtariamajam A. D. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Įtariamojo A. D. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisėjai Kęstutis JucysRūta Mickevičienė