- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- e2YT-37477-1172/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17284-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raminta Liubinienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, M. K., E. K.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, M. K., E. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas po sutuoktinės R. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais faktiškai padėjęs valdyti mirusios sutuoktinės turtą (registracijos Nr. CBP-21330).
Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė R. K. Po sutuoktinės mirties liko santuokinėmis lėšomis įgytas nekilnojamas turtas: 1) 108 kv. m bendro ploto butas su 15,47 kv. m garažu, pažymėtu GI, su rūsio patalpomis, pažymėtomis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); su bendro naudojimo patalpomis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) 39,74 kv. m. butas/patalpa-butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė R. K. testamento nebuvo surašiusi. Pareiškėjas nurodo, jog su sutuoktine R. K. susilaukė dviejų vaikų: sūnaus M. ir dukros E. Pareiškėjas vaikus materialiai pilnai išlaiko, kadangi jie labai jauni, dar tik kuria savo gyvenimą, mokosi ir savo pajamų neturi. Po sutuoktinės mirties pasitaręs su vaikais priėmė sprendimą, kad pareiškėjas perims valdyti mirusios sutuoktinės turtą. Pareiškėjo teigimu, jis iš karto perėmė valdyti ir naudoti visą santuokoje įgytą turtą: liko gyventi santuokos metu su R. K. įsigytame bute, naudojasi visomis buto patalpomis, baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, įgytais santuokoje, turtą prižiūriu, remontuoja, juo rūpinasi, moka visus mokesčius už komunalinius patarnavimus, teikiamus į butą (duomenys neskelbtini), taip pat pagal paskirtį naudoja būstą (duomenys neskelbtini), jį prižiūriu, moka mokesčius. Pareiškėjas nurodo, jog po sutuoktinės mirties aktyviais veiksmais perėmė valdyti sutuoktinės turtą ir iki šiol jį valdo faktiniu valdymu kaip savo turtą (registracijos Nr. CBP-21330).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (registracijos Nr. DOK-125555).
Suinteresuoti asmenys M. K. ir E. K. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad nėra teisinių trukdžių palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės R. K. mirties jos palikimą priėmė faktiniu valdymu pradėdamas valdyti mirusios sutuoktinės turtą. Suinteresuotų asmenų teigimu, po mamos R. K. mirties, tėtis (pareiškėjas) perėmė valdyti mamos palikimą bendru sutarimu: liko gyventi santuokos metu su mama įsigytame bute, naudojasi visomis buto patalpomis, baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, įgytais santuokoje, turtą prižiūri, remontuoja, moka visus mokesčius už komunalinius patarnavimus, teikiamus į butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat rūpinasi būstu (duomenys neskelbtini), jį prižiūri, moka mokesčius (registracijos Nr. DOK-119732, Nr. DOK-129660).
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ir R. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų: sūnaus M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters E. K., gimusios (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjui ir R. K. gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas ir R. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Testamento palikėja nebuvo sudariusi. (duomenys neskelbtini) R. K. mirė. Po palikėjos mirties M. K. ir E. K., kaip pirmos eilės įpėdiniai, bei pareiškėjas dėl priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po palikėjos mirties nebuvo užvesta. Mirus sutuoktinei, pareiškėjas toliau gyveno sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį administravo, prižiūrėjo, naudojosi ir valdė kaip savo, remontavo, mokėjo mokesčius, naudojosi palikėjai priklausančiais daiktais, taip pat prižiūrėjo ir naudojosi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėjas priėmė palikimą po jo sutuoktinės mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjos R. K. mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jam nebuvo išduotas.
Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Pareiškėjas buvo palikėjos R. K. sutuoktinis. Kadangi pirmos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė, todėl pareiškėjas turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo sutuoktinės mirties (CK 5.13 straipsnis).
Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti sutuoktinės palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Byloje susidarė 5,95 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei minėtos išlaidos nepriteisiamos, kadangi išlaidų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355). Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nekompensuojamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo E. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.