Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui T. G. su institucija, teikiančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo T. G. priešieškinį ieškovei I. R. su institucija, teikiančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje, – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 18-19), kurioje nurodo, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Nurodo, kad I. R. dėl jos ir buvusio jos sutuoktinio T. G. piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, konfliktų, atsakomybės rūpintis mažamečiais vaikais stokos, buvo įrašyta į stebimų šeimų apskaitą. Liolių seniūnijos socialinės darbuotojos teigimu, su I. R. šeima bendraujama nuo 2016 m. kovo 17 d., sudarytas planas – susitarimas dėl bendros veiklos, siekiant teigiamų pokyčių. I. R. yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Skyriaus atstovas bendravo su T. G., kuris nurodė, jog dėl ieškovės I. R. netinkamo gyvenimo būdo abejoja esantis D. G. tėvas. Skyrius taip pat nurodė, kad galutinę išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinio atsisakymas priimamas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (atsakovas), kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (priešieškinio).

Iš gimimo liudijimo (b. l. 4) matyti, kad D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas T. G., o jos motina – I. R..

Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais duomenis (įrašą), kad jis yra D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o ši yra jo dukra; tėvystės nuginčijimui prašė paskirti DNR genominę ekspertizę.

2017 m. kovo 2 d. nutartimi (b. l. 41-42) byloje buvo paskirta tėvystės nustatymo ekspertizė. 2017 m. balandžio 24 d. teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 62/2017(01) (b. l. 44-47), kuriame nurodyta, kad T. G. yra D. G. biologinis tėvas su 99,999999% tikimybe. Kadangi atlikus DNR ekspertizę, nustatyta, kad atsakovas yra D. G. tėvas, todėl priešieškinio atsisakymas laikomas pagrįstu, neprieštaraujantis įstatymams, nepažeidžiantis šalių, jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Atsakovui yra išaiškintos ir žinomos priešieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo procesinės pasekmės (b. l. 65), todėl priešieškinio atsisakymas priimamas, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Parenkant išlaikymo formą yra atsižvelgiama, kad išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti (vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui). Viena iš išlaikymo formų yra kas mėnesį mokamos periodinės išmokos (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 380 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Ieškovė ir atsakovas nesusituokę, turi nepilnametę dukrą D. G., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Liolių seniūnijos pažymų apie šeimos sudėtį (b. l. 6) ir asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 5) matyti, kad šalių nepilnametė dukra D. G. gyvena kartu su ieškove I. R. adresu (duomenys neskelbtini), yra jos išlaikoma ir prižiūrima. Ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu niekur nedirba, augina dvi nepilnametes dukras E. R., gimusią 2011 m. birželio 21 d., ir D. G., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 5, 6). Teismui pateikta Kelmės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas (b. l. 7) patvirtina, kad ieškovės pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Ieškovė pateikė išsamų būtinų išlaidų vaikui išlaikyti sąrašą (b. l. 8) ir prašo priteisti iš atsakovo T. G. po 150 Eur kas mėnesį, nes gaunamos valstybės paramos nepakanka vaiko poreikiams tenkinti, o atsakovas gera valia dukters išlaikyti nepadeda. Atsakovas T. G., ieškovės teigimu, ką patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu, neteikė nepilnametei dukrai jokio išlaikymo jau nuo 2016 m. spalio 1 d., kai išėjo gyventi pas savo tėvus.

Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnis nustato, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovas T. G. yra sveikas, darbingas, duomenys apie jo sunkią turtinę padėtį teismui nepateikti. Atsakovas nepateikė ir jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banko sąskaitose. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad nuosavo gyvenamojo būsto neturi, gyvena pas tėvus, pragyvena iš gaunamos nedarbo išmokos, kitų išlaikytinių neturi. Pasibaigus teismo procesui, ketina išvykti dirbti į užsienį. Nors atsakovas ir nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės mokėti tokią išlaikymo sumą, tačiau pripažino, kad prašoma priteisti išlaikymo suma – po 150 Eur kas mėnesį yra būtina dukters poreikiams tenkinti. Iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad atsakovas išlaikymo savo vaikui gera valia neteikia, ieškovės gaunamos pajamos yra nepakankamos, prašomų priteisti periodinių išmokų dydis – po 150 Eur kas mėnesį nėra per didelis, o būtinas minimaliems augančio vaiko poreikiams patenkinti, todėl ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki dukters D. G. pilnametystės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.208 straipsnyje numatyta, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai I. R., su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi tiek ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-3369-17522 (b. l. 9-10), tiek ir atsakovui 2017 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-76-497 (b. l. 23) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant juos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ieškovė Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl bylinėjimosi išlaidų valstybei paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 268-282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters D. G., gimusios duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) materialiniam išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinių išmokų mokamų kas mėnesį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki D. G. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą nepilnametei dukrai D. G., uzufrukto teise valdo ir tvarko vaiko motina I. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priimti atsakovo T. G. priešieškinio atsisakymą.

Civilinę bylą Nr. 2-102-496/2017 dalyje pagal atsakovo T. G. priešieškinį ieškovei I. R. su institucija, teikiančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl tėvystės nuginčijimo nutraukti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.