Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su baudžiamąja byla, kurioje I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" betonuotoju, teistas:

2014 m. kovo 14 d. Šalčininkų rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. P. davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus: 2018-03-15, apie 15.55 val., Liepkalnio g., Vilniuje siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, davė 50 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 5-ojo būrio vyr. patruliams A. B. ir V. K. už neteisėtą šių valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų rašomas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnį 1 dalį, dėl to, kad 2018-03-15, apie 15.55 val., Liepkalnio g., Vilniuje, vairavo automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,57 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemonę atimta. Šiais savo veiksmais I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis I. P. parodė, kad 2018 m. kovo 15 d., apie 15.20 val. iš Skaidiškių važiavo į Naujininkus. Vairavo tėvui priklausantį automobilį Audi 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, be to, vairavo be vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojo pažymėjimas iš jo atimtas dėl to, kad vairavo neblaivus. Supranta, kad neturėjo teisės sėsti už vairo, bet jam labai reikėjo nuvaryti automobilį giminaičiui į Naujininkus. Bevažiuojant Liepkalnio g., Vilniuje jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas paprašė pateikti reikiamus dokumentus. Jis padavė ir nurodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Sutiko pasitikrinti blaivumą, buvo nustatytas 0,57 prom. girtumas. Jis policijos pareigūnų ėmė prašyti, kad jie nerašytų protokolo ir paleistų. Siūlė susitarti. Policijos pareigūnai įspėjo dėl gresiančios atsakomybės už kyšio davimą. Bet jis vis tiek prašė susitarti ir ištraukęs iš piniginės 50 eurų davė vienam pareigūnui į ranką. Pinigus davė tam, kad jį paleistų ir nerašytų protokolo. Dėl tokio veiksmo buvo sulaikytas. Dėl savo poelgio labai gailisi. Supranta, kad pažeidė įstatymus (b. l. 22 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2018-03-15, apie 15.55 val. dirbant su Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliu V. K., Vilniaus r., Rudaminos sen. Kinelių vns. pastebėjo pakrautą automobilį AUDI 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nusprendė jį patikrinti. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo I. P., gim. 1982 m. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido alkoholio kvapas, paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis jo nepateikė. Vairuotojas buvo pakviestas prie tarnybinio automobilio girtumui pasitikrinti, alkotesteriu buvo nustatytas 0.57 promilių girtumas, vairuotojas pamatęs alkotesterio parodymus, iškart paprašė nerašyti protokolo ir siūlė susitarti, vairuotojas kelis kartus buvo įspėtas dėl atsakomybės už papirkimą policijos pareigūno, tačiau ir toliau vykdė neteisėtą veiką, įkišo į vyr. patrulio V. K. rankose laikomus dokumentus - 50 eurų (pb3508872487), sakydamas - „čia jums už tai, kad nerašytumėte protokolo už vairavimą neblaiviam“. Už šiuos savo veiksmus I. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 2 PK. I. P. surašytas protokolas už ANK 427 straipsnyje numatytą pažeidimą (b. l. 9). Analogiškus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. (b. l. 11).

Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis apžiūrėta 50 eurų nominalo kupiūra Nr. PB3508872487 (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojų A. B. ir V. K. parodymais, apžiūros protokolu. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad I. P. siekdamas valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų, neteisėto neveikimo, davė jiems 50 Eur kyšį, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus tik terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios, su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis sutiko, bausmės rūšis ir dydis jam buvo suprantami, prašė sumažinti baudą ir leisti sumokėti dalimis (b. l. 42).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas apysunkis nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. P. – teistas už analogišką veiką (b. l. 33-34), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (b. l. 38-40), dirbantis, vedęs, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomos bausmės rūšies – baudą. Tačiau nuo 2017-10-06 galiojanti BK redakcija (t. y. įstatymas, galiojantis nusikalstamos veikos padarymo metu) numato, kad už apysunkį nusikaltimą skiriama bauda nuo 100 iki 4000 MGL dydžio. Prokuroro siūlomas baudos dydis yra mažesnis nei įstatymo nustatytas minimumas, tačiau teismas byloje nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima skirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, baudą. Įvertinus pirmiau minėtas aplinkybes, skirtina minimali įstatymo sankcijoje nustatyta bauda.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir I. P. bausmė mažintina vienu trečdaliu. Įvertinęs skiriamos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, teismas sprendžia, kad savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam gali būti nustatytas 12 mėnesių.

Kaltinamajam I. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 24), paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kupiūra 50 eurų Nr. PB3508872487, perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugyklą (b. l. 14), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, konfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 100 MGL (5000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. P. skirti 66 MGL (3300 eurų) baudą.

Nustatyti 12 mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojant šį terminą nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, I. P. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti iš I. P. 1 kupiūrą 50 eurų nominalo Nr. PB3508872487, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugyklą.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.