Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui M. S., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui, atsakovei J. K., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovei J. K., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas M. S. ieškiniu prašo nustatyti, kad M. S. nėra vaiko E. S. tėvas ir E. S. gimimo liudijime panaikinti duomenis, nurodančius, jog M. S. yra E. S. tėvas. Ieškinyje nurodoma, kad 2000 metais ieškovas su atsakove pradėjo bendrą šeimyninį gyvenimą jos tėvų namuose, ateityje planavo susituokti. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. S.. Dukrą ieškovas pripažino, ją augino ir išlaikė kartu su atsakove J. K.. Prieš mėnesį iš pažįstamų asmenų ieškovas išgirdo kalbas, jog jis nėra E. S. biologinis tėvas, jog atsakovė su juo susipažino ir pradėjo bendrą šeimyninį gyvenimą jau būdama nėščia nuo kito vyro. Ieškovui pabandžius prisiminti faktines susipažinimo ir lytinio gyvenimo pradėjimo aplinkybes, paaiškėjo, jog iš tiesų egzistuoja didelį tikimybė, jos jis nėra E. S. tėvas. Su atsakove J. K. ieškovas lytinį gyvenimą pradėjo 2000 metų rugsėjo – spalio mėnesį, o vaikas gimė (duomenys neskelbtini), tai yra praėjus tik 6-7 mėnesiams nuo lytinio gyvenimo pradžios. Tokie duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovo tėvystės.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinį ir nurodė, kad visai neseniai iš sesers sužinojo, kad mergaitė yra ne jo dukra. Savo tėvyste suabejojo 2012 m. vasario mėn. Su atsakove išsiskyrė prieš 7 metus, po išsiskyrimo mergaitę lankė. Su atsakove susipažino 2000 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, žino, kiek laiko trunka nėštumas, mergaitė gimė (duomenys neskelbtini). Kai mergaitė gimė, jam pasirodė, kad anksčiau gimė, tačiau dėl to nesiaiškino. Mergaitę paskutinį kartą matė prieš metus, ji ieškovą laiko savo tėčiu. Jis nežino, ką mergaitė supranta, ar nesupranta apie jo tėvystę.

Atsakovė J. K. atsiliepime nurodė, kad ieškovas nėra E. S. biologinis tėvas. Kai jie susipažino atsakovė jau laukėsi, šios aplinkybės neslėpė, ieškovui prisipažino apie savo nėštumą. E. S. gimė iš atsitiktinių santykių, jos biologinį tėvą matė tik vieną kartą, nežino jo anketinių duomenų, taip pat nežino, kur jis gyvena. Kadangi jos nepilnametė dukra ieškovą pažįsta, kaip savo tėvą, tarp jų yra susiklostę tėvo ir dukros santykiai, ieškovo tėvystės nuginčijimas prieštarautų vaiko interesams. Ieškovas apie tai, kad nėra E. biologinis tėvas, žinojo dar jai besilaukiant, todėl ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti. Be to, tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes ieškovas nuo pat pradžių žinojo tai, kad ji laukiasi. Ji žinojo, kad tai ne ieškovo vaikas, apie tai pasakė ir ieškovui. Vaikas gimė išnešiotas, nėštumas buvo normalus, ieškovas apie tai žinojo. Mergaitė ieškovą laiko tėvu.

Institucija, teikianti išvada, nurodė, kad buvo pravestas pokalbi su E. S., kuri pokalbio metu nurodė, kad ji eis į penktą klasę (duomenys neskelbtini). Jai patinka lietuvių kalbos pamokos. Ji nurodė, kad gyvena su dviem broliais G. ir D. E. teigė, kad ji turi tėtį, kuris yra M. S.. Mergaitė jį vadina „tėte“. Būdama trejų metų mergaitė kartu su mama išsikėlė gyventi atskirai nuo tėčio. Nuo to laiko mergaitė su tėčiu bendravo tris – keturis kartus. Paskutinį kartą tėtį matė praėjusiais metais, per Kūčias, kai jis buvo atvažiavęs pas juos į namus. Mergaitei tėtis padovanojo telefoną, meškiną, yra davęs 30 litų, tačiau per gimtadienius tėtis jos niekada nesveikino. Kai tėtis ją aplankydavo, kalbėdavo apie tai, kaip jai sekasi mokykloje. E. teigė, kad mama jai sakė, kad jos tėtis yra M. S., taip pat sakė, jog tėtis nori atimti iš jos pavardę. Mergaitė nurodė, kad labiau norėtų turėti tėčio pavardę, negu mamos. Mergaitės teigimu, tėtis pykstasi su mama, ji norėtų, kad susitaikytų ir tada ji norėtų, kad tėtis ją aplankytų, bendrautų.

Išvadoje nurodoma, kad pokalbio metu su mergaite matoma, kad E. S. ir M. S. ryšys nėra glaudus ir stiprus, aplankymas ir bendravimas yra retas, epizodiškas. Šiuo atveju kaip dukters ir tėvo tarpusavio tvirto ryšio nėra. Išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad motina J. K. nurodė, kad mergaitės tėvas nėra M. S., o yra kitas asmuo, tikslinga vadovautis principu, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus. (b.l. 40-41).

Ieškinys atmestinas.

M. S. yra įrašytas E. S. gimimo liudijime, kaip jos tėvas. (b.l. 3).

M. S. 2003-11-26 pareiškimu pripažino E. S. savo dukra, bei suteikė jai S. pavardę. Pareiškime taip pat nurodyta, kad pareiškimas M. S. buvo perskaitytas, teisinės pasekmės jam paaiškintos ir pilnai suprastos. (b.l. 31).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 straipsniai). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbus ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas.

Tokiu atveju, kai asmens, pripažinto vaiko tėvu, ir paties vaiko požiūriai į jų santykius skiriasi, būtina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys. Taigi vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prašė pripažinti, jog jis nėra E. S. tėvas, o E. S. nėra jo dukra. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas įrašytas E. S. tėvu (b.l. 3) vadovaujantis bendru tėvų 2003-11-26 prašymu tėvystei pripažinti, kuriuo ieškovas prašė pripažinti jį E. tėvu, įrašyti gimimo akto įraše žinias ir suteikti dukrai pavardę S. J. K. sutiko, kad M. S. būtų pripažintas jos dukros E. S. tėvu. (b.l. 31). Atsakovė J. K. patvirtino, jog ieškovas nėra E. S. biologinis tėvas. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį; iš jos bei nepilnametės E. S. paaiškinimų matyti, kad vaikas kito tėvo nežino, tėvu laiko ieškovą. Ieškovas neneigė, jog su E. S. bendravo kaip su savo dukra, ieškovo ryšys su vaiku nenutrūko ir jam išsikrausčius gyventi atskirai, ieškovas nors ir retai su vaiku bendravo, palaikė ryšį, duodavo pinigų smulkioms išlaidoms. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog tarp M. S. ir E. S. yra susiklostę tėvo ir dukros santykiai. Nors ieškovas su dukra bendrauja retai, tačiau mergaitė jį laiko savo tėčiu, ir net nesuvokia to, kad M. S. yra ne jos tėtis. Pokalbio metu mergaitė tik nurodė, jog tėtis nori iš jos „atimti pavardę“, tačiau ji nesieja šio įvykio su tuo, kad M. S. nėra jos tėtis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuginčijus tėvystę mergaitei būtų padaryta žala, nes jis netektų tėvo tieko formaliai, tiek socialiai. Nors šiuo metu jų bendravimas nėra intensyvus, bet mergaitė žino, kas jos tėtis, kad jis kartai atvažiuoja, atveža dovanų, todėl vien tai, kad ji prarastų galimybę bent retkarčiais matyti tėvą ir su juo bendrautų, jai būtų daroma žala, todėl siekiant apginti vaiko interesą, ieškinys negali būt patenkintas.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame jis nurodytas tėvu, sužinojo nuo įrašo padarymo dienos. Dėl to sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas nėra nepilnametės E. S. biologinis tėvas. Ieškinyje ieškovas teigia, jog neseniai jam kilo abejonė dėl jo tėvystės, tačiau teismas laiko, jog šie jo argumentai yra nepagrįsti. Ieškovas nurodo, kad mergaitės gimimo metu jis buvo jaunas, todėl negalėjo suprasti su nėštumu susijusių dalykų. Tačiau teismas konstatuoja, jog ieškovas tuo metu buvo pilnametis, 20 metų amžiaus, kaip teismo posėdžio metu nurodė, jog žinojo tai, kiek laiko trunka nėštumas ir suprato, kad E. S. gimė anksčiau, negu turėjo gimti nuo jų bendro gyvenimo pradžios. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad tai, jog ieškovui mergaitės gimimas po 6-7 mėnesių po jų lytinių santykių pradžios tuo metu nesukėlė abejonių, patvirtina, jog jis žinojo apie atsakovės nėštumą, ir tai, kad jau mergaitės gimimo metu jis žinojo, jog nėra E. S. biologinis tėvas. Pats atsakovas negalėjo nuosekliai ir aiškiai paaiškinti mergaitės gimimo aplinkybių, tuo tarpu atsakovė neabejodama nurodė apie tai, kad M. S. visada žinojo apie aplinkybės dėl jo tėvystės. Tai patvirtina, kad ieškovas apie tai, kad nėra E. S. tėvas, žinojo dar iki to, kai pripažino tėvystę pas notarą patvirtintu pareiškimu. Taip pat ieškovas pripažino, kad su vaiku bendravo, išlaikė kaip savo dukrą; kaip minėta, vaikas irgi laiko ieškovą savo tėvu. Taigi, ieškovas, notarine tvarka pripažindamas E. S. tėvystę, žinojo, jog jis nėra jo biologinis tėvas. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą reikšti ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo, o, kadangi ieškovė reikalavo taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.). Teismas pažymi, jog esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, būtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t.y. mergaitė liktų be tėvo.

Taigi, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad per vienuolikos metų laikotarpį tarp ieškovo ir vaiko E. S. yra susiformavę tėvo ir dukros santykiai. Vaiką apklausus vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, mergaitė ieškovą įvardijo, kaip „tėtį“, su kuriuo ji norėtų dažniau bendrauti, kuris kartais ją aplanko, atveža dovanų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad ieškovas laikė Eriką savo vaiku, jai teikė išlaikymą, su ja bendravo ir tarp jų yra užsimezgę tėviški santykiai. Taigi tarp jų yra susiformavę ilgalaikiai vaiko ir tėvo santykiai, socialinis ryšys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog M. S. praleido CK 3.152 str. numatytą ieškinio senaties terminą, bei atsižvelgdamas į vaiko interesus, ieškinį atmeta.

Abi šalys pateikė duomenis, jog yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteistinos. (b.l. 22,38).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 79, 80, 93 str., 83 str. 3 d., 268 str. 5 d., 394-399 str., Lietuvos Respublikos CK 3.149, 3.151, 3.152 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.