- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- e2YT-767-322/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00991-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono skyrius, N. A., L. B.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono skyrius, N. A. ir L. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turto paveldėjimo tikslu, kad jis po savo motinos O. B. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuotiems asmenims įteikti pareiškėjo procesiniai dokumentai, prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjo pareiškimo patenkinimo teisme negauta.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašymą palaiko.
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjo motina O. B. mirė 2008 m. vasario 24 d., jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po O. B. mirties liko jos palikimas – 0,5300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą , tame tarpe (duomenys neskelbtini) seniūno pažymą ir atsižvelgdamas į pareiškėjo atstovės paaiškinimus nustatė, jog mirus O. B., jai priklausančiu žemės sklypu rūpinosi jos sūnus ( pareiškėjas L. B.), kuris prižiūrėjo sklypą, dirbo žemę. Šie aktyvūs pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad po palikėjos mirties pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti palikimą, pareigingai juo rūpinosi ir rūpinasi bei naudojasi ir prižiūri iki šiol.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus O. B.. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po O. B. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
Pagal įstatymo nuostatą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas L. B. po savo motinos O. B. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – prižiūri ir rūpinasi paveldėtu turtu, su paveldėtu turtu elgiasi kaip savininkas, todėl laikytina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nenustatyta, kad šiems jo veiksmams kas nors prieštarautų. O. B. įpėdiniai, įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, teismui prieštaravimų dėl L. B. pareiškimo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. B. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kadangi pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 6,84 Eur, priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą iš karto po jos mirties pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Priteisti iš L. B. 6,84 Eur( šešis eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.