- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- A18.-669-908/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00155-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- G. T.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. T., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. T. 2018-12-20, apie 14.20 val., Vilniuje, Salininkų g., nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui išlipti iš transporto priemonės „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdžio metu G. T. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, paaiškino, kad Jo automobilis stovėjo aikštelėje Salininkuose, jis automobilyje kalbėjo telefonu. Privažiavo policija. Jis atidarė langą. Priėję pareigūnai liepė padėti telefono ragelį ir paduoti dokumentus. Jis padavė pasą, manė, kad to užteks. Po to padavė visus automobilio dokumentus. Tada pareigūnas (R. S.) pasakė užgesinti automobilio variklį ir atiduoti raktelius. Jis pareigūno paprašė prisistatyti. Pareigūnas jam liepė išlipti iš automobilio. Jis (G. T.) dar kartą paprašė prisistatyti. Tada jį ištempė iš automobilio, panaudojo elektros šoką, paguldė ant žemės, suplėšė megztinį. Kai pareigūnai jį traukė, jis sakė, kad pats išlips. Pareigūnai buvo su juodomis uniformomis. Jis matė, kad tai pareigūnai. Buvo 4 pareigūnai. Buvo video registratorius. Jis nežinojo, kam turi paklusti. Pareigūnai turėjo prisistatyti. Jis tik paprašė pareigūno, kad pateiktų pažymėjimą ir prisistatytų. Kai paprašė raktelių nuo automobilio, jam kilo įtarimas. Jo pirmą kartą pareigūnas paprašė raktelių nuo automobilio. Jis pareigūnui nesipriešino, rankomis nesimosikavo. Jis tuo metu buvo blaivus, nebuvo apsvaigęs nuo narkotikų (b. l. 19, 21-22).
Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus G. T. nurodė, kad pradžioje viskas vyko sklandžiai, jis parodė dokumentus. Kalbėjo su pareigūnais, padavė tik pasą, nes įsigaliojo įstatymas, kad nereikia „teisių“, užtenka tik paso, bet jam liepė ir „teises“ duoti. Liepė užgesinti variklį. Jis iš karto neužgesino. Užgesino variklį, kai pareigūnai paprašė antrą kartą. Jis paprašė, kad pareigūnas prisistatytų ir parodytų savo dokumentus. Jam kilo abejonių, kai pareigūnas paprašė atiduoti raktelius. Nėra buvę tokio atvejo. Priėjęs prie automobilio pasakė, kad jis pareigūnas ir paprašė dokumentų. Jis (G. T.) norėjo sužinoti to pareigūno vardą ir pavardę. Ant uniformos nebuvo pažymėtas vardas ir pavardė. Policijai pareikalavus, jis (G. T.) iš karto neišlipo iš automobilio. Pareigūnai sakė, kad jis mosikavo rankomis, tačiau to nebuvo.
Šalies argumentai
G. T. tyrimo metu nurodė, kad su nusižengimu nesutinka. Prašė pareigūnų prisistatyti, tačiau jie jį jėga ištraukė iš mašinos, metė jį į sniegą su antrankiais, naudojo elektrošoką, dokumentas kurio pareigūnas prašė, buvo pateiktas (b. l. 2).
Teismo posėdžio metu R. S. nurodė, kad dirbo su kolegomis taboro prieigose Dariaus ir Girėno g., Salininkuose, ten platinami narkotikai. Gavo iškvietimą, kad Salininkuose, prie geležinkelio bėgių, stovi pilietis, galimai apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Prie bėgių yra geležinkelio pervaža. Iš paskos važiavo liudytojas, o jie buvo taboro prieigose. Jie sureagavo į pranešėjo iškvietimą. Išgirdo, kad pranešėjas važiuoja iš paskos minėto automobilio. Įjungė švyturėlius ir judėjo link Salininkų. Tas automobilis vingiavo keliu, tai greitėjo, tai lėtėjo. Po to sustojo ties sankryža, nepamena tiksliai kur, taip pasakojo liudytojas. Privažiavę prie sankryžos sustojo už minėto automobilio galo. Kolega nuėjo pas pranešėją. Jis (R. S.) nuėjo bendrauti su automobilio vairuotoju. Jų automobilis yra pažymėtas, policijos uniforma yra su užrašu, kaip priklauso. Vairuotojo automobilis stovėjo, vyras žiūrėjo į veidrodėlį. Jam (R. S.) priėjus, vairuotojas nenorėjo bendrauti. Jis prisistatė, paprašė išjungti automobilio variklį, kad transporto priemonė nejudėtų, nes asmuo galimai apsvaigęs nuo narkotikų. G. T. vengė bendravimo, vengė vykdyti reikalavimus. Jo reikalavo pateikti dokumentus. Kiek pamena, prašė G. T. išlipti iš transporto priemonės, kad būtų galima laikinai sulaikyti asmenį, patikrinti transporto priemonę, nes vairuotojas galimai disponavo narkotinėmis medžiagomis. Žmogus nepakluso ir tada buvo ištrauktas iš transporto priemonės bei uždėti antrankiai. Buvo apžiūrėtas vairuotojas ir atlikta automobilio krata. Draudžiamų daiktų nerado, asmuo buvo pristatytas į 2 PK. Po apžiūros buvo paklausta, ar asmuo nesipriešins, tada buvo nuimti antrankiai. Surašė protokolą dėl nepaklusimo policijos pareigūnams. Buvo tikrinamas blaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebuvo tikrinamas, nes asmuo bendravo. Alkotesteris parodė „nulius“. Informacija apie galimą disponavimą narkotinėmis medžiagomis nepasitvirtino. Be antrankių buvo naudotas elektrošokas TASER. Jis nebuvo panaudotas tiesiogiai, tik buvo įjungtas ciklas, paspaustas mygtukas, prie žmogaus kūno priliestas nebuvo. Naudojamas, kaip pagalbinė priemonė. G. T. vengė išlipti iš transporto priemonės, mosikavo rankomis. Traukti vairuotoją iš automobilio padėjo Viešosios tvarkos pareigūnai, kurie ištraukė vairuotoją iš automobilio. Kartu su juo buvo J. D. iš Mobilios kuopos, I. P., dar vieno pareigūno vardo ir pavardės, nepamena. Pareigūnai buvo uniformuoti. Buvo daromas vaizdo įrašas. G. T. rašė skundą į Imuniteto tarnybą dėl jo (R. S.) veiksmų. Imuniteto tarnybos rezultatai parodė, kad jo veiksmuose nėra įstatymams prieštaraujančių veiksmų. Žmogus melavo, nes jo (R. S.) veiksmai teisėti. Buvo daromas transporto priemonės vaizdo įrašas. Policijos departamentas turi vaizdo įrašą. Jis prisistatė G. T., kad yra pareigūnas. Ant uniformos yra jo pavardė, ant striukės yra ženkliukas. Ant liemenės uždedama pavardė. Žmogui pareikalavus, jis visada pateikia dokumentą. G. T. nereikalavo pateikti dokumento. Jis (R. S.) buvo su striuke, yra keleto rūšių uniformos. Jų pavardės ant uniformų matyti. Pareigos nėra pažymėtos (b. l. 19-20).
Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus R. S. nurodė, kad, kai jis prašė raktelių, mašina buvo užvesta. Manė, kad galimai asmuo disponuoja narkotinėmis medžiagomis, galimai vengia administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, veikė, kad nepasišalintų iš įvykio vietos. Neatsimena, ar buvo atidarytas langas. Vairuotojas, sėdėdamas stovinčiame automobilyje, stebėjo juos pro veidrodėlį, kol jis (R. S.) atėjo iki jo. Jam priėjus, vairuotojas tęsė pokalbį telefonu. Buvo pasakyta padėti telefono ragelį, bendrauti su juo. Jis (R. S.) bandė ištraukti asmenį iš automobilio, tačiau nepavyko, nes žmogus priešinosi. Pribėgę jo kolegos padėjo ištraukti vairuotoją iš automobilio. Traukiant vairuotoją iš automobilio, mašina pradėjo judėti atgaline kryptimi. Nežino, ar (G. T.) buvo prisisegęs saugos diržą. Negali pasakyti, ar kolega traukė už rankinio stabdžio. Uniforma nesiskiria nuo policijos uniformos, tai kasdieninė uniforma su skiriamaisiais ženklais. Vaizdo įrašas buvo daromas. Turi video registratorius ant liemenių, juos naudoja smurtui aplinkoje užfiksuoti, kai reikia užfiksuoti aplinką, nukentėjusįjį. Nebuvo padarytas įrašas iš asmeninės kameros. Jei žmogus apsvaigęs (pagal pranešėjo duomenis), tai galėjo kelti pavojų visuomenei. Koks pavojus visuomenei, tai retorinis klausimas. Galimai apsvaigęs asmuo nuo narkotinių medžiagų, transporto priemonė nevaldoma. Bendraujant negali nustatyti girtumo be specialios priemonės. Jei žmogus sukeltų įtarimą, būtų nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą. Paklausus G. T. ar šis nesipriešins ir jam atsakius, buvo nuimti antrankiai, patikrintas blaivumas. Asmuo bendravo tolygiai, matėsi, kad neapsvaigęs. Jis tvirtina tarnybinį pranešimą. Kai yra panaudojimas „tazeris“, turi būti užpildytas tarnybinis pranešimas apie panaudojimą šios specialios priemonės. Ciklas buvo paleistas, mygtukas paspaustas, jis automatiškai fiksuoja, kad buvo panaudotas tokiu laiku, už panaudojimą jis turi atsiskaityti. Kai naudojo ciklas buvo paleistas, prietaisas nebuvo priliestas prie G. T.. Buvo kviesta GMP, nes vairuotojas skundėsi kojos skausmais. G. T. sakė, kad skųs jo (R. S.) veiksmus Imuniteto tarnybai. Skambino Nr. 112, jo paklausė kuo žmogus skundžiasi, jis (R. S.) paaiškino situaciją. Kolegos iškvietė medikus. Atvykę medikai apžiūrėjo vyro koją, jis atsisakė medikų pagalbos. Jis (R. S.) paaiškino, kad G. T. privalo vykti su GMP į ligoninę, kad negali vykti savarankiškai į ligoninę, kad sau ko nors nepasidarytų. Jei būtų video įrašas, tai būtų įkeltas su bylos medžiaga. Pavadinimas „Bodycame“. Transporto priemonėje įrengtos 6 kameros, 4 viduje, viena kamera filmuoja išorę, kita kamera filmuoja pareigūnus. Imuniteto tarnyba rėmėsi skundu ir vaizdo įrašu iš vaizdo registratoriaus. Vaizdo įranga yra mašinos viduje. Dėl kamerų naudojimo „Bodycame“ yra 2016 m. generalinio komisaro įsakymas. Nagrinėjamoje situacijoje reikėjo kuo greičiau užkardinti nusikalstamą veiką. Vaizdo medžiagos nėra (b. l. 20-22).
Teismo posėdžio metu J. D. nurodė, kad patruliavo Salininkuose su kolegomis. Paskambino, kad galimai apsvaigęs asmuo vairuoja automobilį „Audi A8“. Įtarė kad asmuo galimai apsvaigęs, pranešėjas pasakė automobilio valstybinius numerius, markę. Ne savo iniciatyva tikrino automobilį, o pagal pranešimą. Automobilyje gulėjo 0,2 l butelis nuo alkoholio, tai jiems sukėlė įtarimą. Artėjant prie Salininkų, pamatė, kad automobilis stovi prie pervažos. Pranešėjas buvo sustojęs toliau. Jis (J. D.) buvo už vairo. Sustojo „Audi“ iš galo. Kolega išėjo bendrauti su vairuotoju. Jis (J. D.) liko automobilyje, buvo iš jo išlipęs, pranešė, kad rastas galimai apsvaigęs asmuo. Tai buvo tarnybinis policijos automobilis, jie buvo su uniformomis. Kolegos iš Saugumo tarnybos išlipo iš savo tarnybinio automobilio, o jis (J. D.) bendravo su pranešėju. Atrodė, kad vairuotojas miega, buvo pasilenkęs. Tada pastebėjo, kad vairuotojas grumiasi su kolega. Vairuotojas buvo automobilyje. Jo kolega naudojo fizinį smurtą, kad asmenį išlaipintų. Jis nubėgo prie „Audi“ dešinės pusės, užtraukė rankinį stabdį. Vairuotojas buvo išlaipintas, uždėti antrankiai ir paguldytas ant žemės. Vairuotojui buvo paaiškinta, kodėl jis buvo išlaipintas. Pamatavo girtumą, alkotesteris parodė „nulius“, po to vairuotojas nurimo. Asmuo nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų todėl ir surašė protokolą. Sustabdant transporto priemonę, prašoma užgesinti variklį, pateikti raktelius kol įsitikinama, ar asmuo nėra apsvaigęs. Jis atsisakė vykdyti jų reikalavimus, todėl buvo panaudota fizinė jėga. Transporto priemonėje gali būti įtartinų daiktų, todėl liepia išlipti. Konfliktas kilo, nes vairuotojas nustebo, kad atvažiavusi policija, paprašė išjungti automobilio variklį ir atiduoti raktelius. Jis matė, kad „Audi“ rieda. Kol kolega stovėjo, automobilio laisvas stabdis buvo įjungtas. Vairuotojo automobilis riedėdamas galėjo atsitrenkti į jų automobilį. Policininkai sustabdo su tam tikru tikslu. Vairuotojas privalo pateikti visus dokumentus.
Teismo posėdžio metu A. Ž. nurodė, kad jie su draugu važiavo link pagrindinės Salininkų pervažos į pagrindinę gatvę. Automobilis „Audi A8“, vyšninės spalvos stovėjo skersai gatvės, užstojo pravažiavimą. Jie du kartus paspaudė garso signalą, bet vairuotojas nereagavo, matėsi tik siluetas, atrodė, kaip miegantis. Draugas sakė, kad vairuotojas miega, todėl reikia paskambinti policijai. Jis paskambino. Automobilis trukdė eismui, buvo ant kelio dalies. Jie išlipę nebuvo. Jie važiavo 200 m, kai prasilenkė su juo. Vairuotojas važiavo link „Maximos“ parduotuvės 30 ar 40 km/h greičiu. Privažiavęs sustojo. Sustojo ir jie. Laukė policijos pareigūnų. Važiuodamas „Audi“ vairuotojas vinguriavo keliu. Į signalus nereagavo. Jis nematė to žmogaus. Sulaukė pareigūnų, jo paprašė palaukti kol užpildys dokumentus. Kad atvažiavo policija, pamatė per galinius veidrodėlius. Kad policijos pareigūnai vairuotoją traukė ir kaip traukė iš automobilio, nematė. Matė, kad žmogus guli ant sniego. Pareigūnų buvo gal penki, jie buvo uniformuoti, mašina pažymėta. Jie buvo gal už 50 m nuo įvykio vietos. Jis nematė, kad vairuotojas priešinosi pareigūnams. Jam nekilo abejonių, kad tai policijos pareigūnai. Jis neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi., šio žmogaus nepažįsta.
Byloje esančiame policijos pareigūno J. D. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 20 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. ir VRM VST 1-osios kuopos jaunesniuoju specialistu I. P. ir jaunesniuoju specialistu A. G. apie 14 val. 14 min. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Salininkų g. prie pervažos stovi automobilis AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame girtas arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų vyras. Vykstant į įvykio vietą, pranešėjas A. Ž. važiavo iš paskos minėtos transporto priemonės ir patikslino informaciją, kad automobilis sustojo ties Salininkų g. 147 pastato. Atvykus minėtu adresu, pastebėjo minėtą transporto priemonę, kurioje už vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo G. T.. R. S. priėjus prie automobilio, pastebėjo, kad prie automobilio vairuotojo durelių guli tuščias butelis 0,2 l talpos nuo alkoholinio gėrimo. Prie jo priėjo pranešėjas A. Ž. aiškino jam situaciją dėl ko jam kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tuo metu pastebėjo kaip kolega R. S. naudoja fizinę jėgą, traukia iš automobilio G. T.. Jis pribėgo prie minėto automobilio iš dešinės puses, atidarė priekines automobilio dureles ir užtraukė automobilio rankinį stabdį, kadangi automobilis pradėjo riedėti. R. S. su VRM VST pareigūnų pagalba ištraukė G. T. iš automobilio. G. T. buvo paguldytas ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai. Atlikus paviršutine apžiūrą, G. T. buvo pastatytas ant kojų ir jo akivaizdoje buvo atlikta dalinė mašinos apžiūra. Buvo patikrintas jo blaivumas alkotesterio pagalba, kurio parodymai buvo 0,00 prom. Po blaivumo patikrinimo, G. T. apsiramino, buvo perspėtas, kad jeigu jis nesielgs agresyviai, jam bus nuimti antrankiai. Nuėmus antrankius G. T., vyriausiasis patrulis R. S. paaiškino, kad jam bus surašytas AN protokolas pagal ANK 506 str. dėl policijos pareigūno teisėtu reikalavimu nevykdymo. G. T. skundžiantis kojos skausmais, pasiūlyta iškviesti GMP, tačiau šis atsisakė. Surašius protokolą ir supažindinimo su juo metu, G. T. buvo dar karta pasiūlyta GMP pagalba. Šiam atsisakius GMP pagalbos, buvo paprašyta tai paminėti protokolo paaiškinimo langelyje. G. T. atsisakius pažymėti atsisakymą nuo GMP pagalbos, jam į įvykio vietą buvo iškviesta GMP pagalba. GMP 5608 brigadai apžiūrėjus G. T., jam pasiūlyta vykti į RVUL tolimesnei apžiūrai (b. l. 4).
Byloje esančiame policijos pareigūno R. S. tarnybiniame pranešime užfiksuoto iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės (b.l. 5-6).
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. T. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. G. T. kaltę ir nusižengimo padarymą įrodo byloje ištirtų ir įvertintų kitų įrodymų visuma, t. y. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, policijos pareigūnų R. S. ir J. D., pranešėjo A. Ž. paaiškinimai, duoti teisme, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys; prietaiso „Taser“ panaudojimo ataskaitos duomenys, teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo duomenys.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
Šiuo nagrinėjamu atveju vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus pagal ANK 506 straipsnio 4 dalies nuostatas, būtina nustatyti, ar policijos pareigūnų nurodymas ar reikalavimas buvo teisėtas.
Remiantis byloje surinkta medžiaga, nustatyta, kad policijos pareigūnai atvyko pagal A. Ž. iškvietimą dėl galimai girto arba apsvaigusio nuo narkotinių medžiagų vairuotojo, kaip vėliau nustatyta – G. T.. Iš policijos pareigūno R. S. tarnybinio pranešimo ir jo parodymų duotų teisme matyti, kad policijos pareigūnui paprašius G. T. išlipti iš transporto priemonės, kad būtų galima laikinai sulaikyti asmenį, patikrinti transporto priemonę, nes automobilyje gulėjo tuščias alkoholio butelis, vairuotojas sukėlė įtarimą dėl galimo apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, G. T. nepakluso ir tada buvo ištrauktas iš transporto priemonės, panaudojus fizinę prievartą, specialiąsias priemones, ja uždėti antrankiai, kurie vėliau, asmeniui patvirtinus, kad daugiau nesipriešins, buvo nuimti. Teismas, įvertinęs tai, kad G. T. buvo įtariamas vairavęs girtas arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, konstatuoja, jog policijos pareigūnas turėjo pagrindą parašyti minėto asmenio išlipti iš automobilio tam, kad su juo būtų atlikti įstatymų nustatyti veiksmai, todėl administracinio nusižengimo protokole nurodytas pareigūno reikalavimas yra teisėtas. Dėl nevykdomų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, atsirado pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną G. T. atžvilgiu. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad G. T. veika atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
Pareiškėjas A. Ž., įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai asmeniškai G. T. nepažįsta, įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, todėl teismas neturi pagrindo nesiremti minėtų asmenų parodymais ir rašytiniais paaiškinimais, tuo labiau, kad juos patvirtina ir pats G. T., teisme nurodęs, jog nepakluso pareigūno reikalavimams, nes jam sukėlė įtarimą jo prašymas išjungti automobilio variklį ir duoti automobilio raktelius. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad priėjęs prie automobilio R. S. prisistatė, kad yra pareigūnas, jis buvo su uniforma. Tai, kad G. T. suprato, jog bendrauja su pareigūnu, patvirtina ir tai, jog pradžioje dalį jo reikalavimų (pavyzdžiui, pateikti dokumentus) G. T. vykdė.
Minėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad G. T. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, nes nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.
G. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, G. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę, kuris dirba, jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad G. T. skirtina bauda, kurios dydis nustatytas mažesnis nei šios nuobaudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 481 straipsnio 1 dalimi, 508 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Pripažinti G. T., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 100 eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18095751865.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).