- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- 1-638-716/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17799-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Civilinis ieškovas
- U. G.
- Kaltinamasis
- G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. N. (G. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. – 6 mėnesių viešaisiais darbais; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista 24,25 MGL (1 212,5 eurų) dydžio baudą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. N. (G. N.) sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2025 m. gegužės 18 d., apie 15.30 val., būdamas J. Ralio g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo važiuojamojoje kelio dalyje, išlipo iš vairuotojo vietos ir tyčia koja spyrė į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino nurodyto automobilio kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį ir kairės pusės priekines dureles, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam U. G. (U. G.) 605 eurų turtinę žalą.
II. Byloje surinkti duomenys
G. N. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad važiavo su draugo automobiliu. Automobilis buvo nuomotas jo vardu. Draugas buvo už vairo. Įvyko avarinė situacija. Draugas susinervino, išlipo ir spyrė į veidrodėlį. Jie išvažiavo. Draugo vardo ir pavardės jis nežino. Draugas vairavo, nes jis turi savo automobilį, o draugai neturi automobilio. Jis davė draugui automobilį. Draugas spyrė į automobilį „BMW F30“. Spyrė į veidrodėlį ir pataikė. Veidrodėlis kabėjo. Jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, niekur nesislėpė. Sutinka atlyginti žalą už draugą.
Nukentėjusysis U. G. teisme parodė, kad važiavo savo keliu. Jis praleido kitus automobilius. Ant kelio buvo Ten buvo kalneliai, prie kurių automobilis turėtų sulėtinti greitį. Jis pagalvojo, kad tuo metu gali išvažiuoti į kelią. Kitas automobilis nesulėtino greičio, todėl jo automobilis užtvėrė šiam kelią. Iš kito automobilio išlipo asmuo, kuris sudaužė jo automobilio veidrodėlį ir dureles. Tuomet sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jis matė šitą jaunuolį (kaltinamąjį), bet nežino, ar šis apgadino jo automobilį.
Posėdžio metu U. G. patikslino, kad prašo atlygint 600 Eur žalą.
Liudytojas V. S. apklaustas teisme parodė, kad buvo automobilio viduje. Tuo metu naršė telefone. Išgirdo garsą ir pamatė nueinantį žmogų. Negali nurodyti, kas į ką trenkė, nes buvo nuleidęs galvą. Žmogus nuėjo į savo mašiną ir išvažiavo. Nukentėjo pavežėjas, šio automobilis BMW juoda. Po to jis išlipo iš automobilio, matė nudaužtą veidrodėlį. Jis patarė vairuotojui pasitraukti ir laukti policijos. Priėjusi moteris pasakė, kad nufilmavo įvykį. Vairuotojas jam pasakė, kad kelionės negalės baigti, ir jis išvažiavo su kita mašina.
Liudytojas A. B. apklaustas teisme parodė, kad ėjo šaligatviu ir išgirdo triukšmą sankryžoje prie „Ozo“. Ji matė, kaip vairuotojas išlipo iš automobilio, garsiai šaukė ir spyrė į automobilį. Matė, kad į automobilį pataikė, spyrė vieną kartą iš vairuotojo pusės. Po to, asmuo įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Ji matė tik vieną žmogų, kuris nuvažiavo iš tos vietos automobiliu. Keleivio automobilyje nebuvo. Ji užfiksavo nuvažiuojantį automobilį. Vaizdo įraše matosi, kad nėra keleivių nuvažiuojančiame automobilyje.
Liudytojas Ž. B. apklaustas teisme parodė, kad ėjo šaligatviu Ralio g. Buvo priešingoje kelio pusėje. Išgirdo necenzūrinius žodžius. Asmuo kažką pasakė, spyrė ir nuvažiavo. Necenzūrinius žodžius pasakė kaltinamasis. Po jų spyrė į duris kitam automobiliui ir pataikė. Po to, atsisėdo ir nuvažiavo su savo automobiliu, kuriame buvo jis vienas. Jis nematė kitų asmenų automobilyje. Žmona filmavo. Jis įraše matė, kad nėra kitų asmenų automobilyje. Jis įsitikinęs, kad tai buvo kaltinamasis, kuris vienas sėdėjo automobilyje. Jis buvo to asmens atpažinime. Atpažinimo metu matėsi, kad kaltinamasis jaudinosi.
U. G. 2025 m. gegužės 18 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2025 m. gegužės 18 d., apie 15.31 val. vairuojant jam priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, vairuojantis automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkirtęs jam kelią, privertė jį sustabdyti automobilį, tuomet išlipęs automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieną kartą tyčia spyrė į jo automobilio kairės pusės veidrodėlį ir jį sugadino bei apgadino kairės pusės priekines durelės (b. l. 1-4).
Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad įvykio vieta yra šalia J. Ralio gatvės, Vilniuje, šalia prekybos centro „Ozas“, Ozo g. 18, Vilnius. Minėtoje vietoje yra keturių išsišakojimų sankryža, kuri reguliuojama kelio ženklais. Vieta, kurioje stovi automobilis „BMW 318D”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrindiniame kelyje, pirmoje dešinėje eismo juostoje kryptimi link Ozo gatvės su pastatytu laikinu kelio ženklu „trikampis“ už automobilio galo. Pagrindinis kelias yra nuo Geležinio vilko gatvės link Ozo gatvės, o J. Ralio gatvė yra šalutinė. Apžiūrint automobilį matoma, kad kairės pusės šoninis galinio matymo veidrodėlis yra sugadintas, sulaužytas. Apgadintas pats veidrodėlio rėmas bei iš rėmo iškritęs pats veidrodėlio stiklas, kuris kabo ant laidų. Taip pat yra apie 3 cm nežymus įdubimas dešiniau veidrodėlio, ant vairuotojo durelių. Aplink įdubimą matomas purvo nubraukimas, padarytas galimai bato, tačiau tikslus pėdsakas neryškus, nes yra slydiminio tipo. Ryškiai nufotografuoti palikto slydiminio bato pėdsako nepavyko dėl šviečiančios saulės ir blizgaus automobilio paviršiaus. Pati įvykio vieta – sankryža nefilmuojama. Vaizdo kameros įrengtos ant prekybos centro „Ozas“ prieigų (b. l. 2-10).
Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti nustatytos aplinkybės apžiūrėjus:
- pranešėjos A. D. skambučio į BPC garso įrašą; BPC skambučio įrašas (ID 92388287319, skambučio pradžia_ 2025-05-18 15_36_05). BPC skambučio įrašo data 2025-05-18; laikas 15:36:05 val. Garso įrašo trukmė 3 minutės 6 sekundės. Skambučio įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuris atidaromas per kompiuteryje naudojamą programą Windows Media Player. Paleidus garso įrašą girdimas Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (toliau - BPC) pokalbis su pranešėja, kaip vėliau nustatyta, A. D. (b. l. 18-19);
- vaizdo įrašas pavadinimu „A08_20250518152525“. Vaizdo įrašo data 2025-05-18, laikas nuo 15:25:27 val. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 23 sek. Vaizdo stebėjimo kamera apima sankryžą, esančią prie PC OZAS. Matome, kaip 15:28:57 val. į sankryžą tiesiai atvažiuoja tamsios spalvos automobilis (toliau - automobilis Nr. 1), kuris suka į kairę bei iš kairės vaizdo įrašo pusės keliu važiuoja juodos spalvos automobilis (toliau automobilis Nr. 2) irgi suka į kairę pusę. Automobilis Nr. 2 sustoja ir apvažiuoja automobilį Nr. 1 ir sustoja šalia. Iš automobilio Nr. 2 vairuotojo pusės išlipa vyras Nr. 1, kuris priėjęs prie automobilio Nr. 1 šono savo dešine koja įspiria į automobilio Nr.1 vairuotojo pusės šoną. Vyras Nr. 1 atsisėda į savo automobilį Nr. 2 ir nuvažiuoja, o automobilis Nr. 1 lieka stovėti sankryžoje su įjungtu avariniu signalu. Matome, kaip iš automobilio lipa vairuotojas bei vienas keleivis, kurie nueina prie automobilio Nr. 1 bagažinės, prie jų prieina iš šalies dar vienas asmuo (b. l. 45-48);
- vaizdo įrašas pavadinimu „A12_20250518152631“. Vaizdo įrašo data 2025- 05-18, laikas nuo 15:26:34 val. Vaizdo įrašo trukmė 7 min. 29 sek. Vaizdo stebėjimo kamera apima sankryžą esančia prie PC OZAS, kuri filmuoja iš viršaus. Matome, kaip 15:28:57 val. į sankryžą tiesiai atvažiuoja tamsios spalvos automobilis (toliau automobilis Nr.1), kuris suka į kairę bei iš kairės vaizdo įrašo pusės keliu važiuoja juodos spalvos automobilis (toliau automobilis Nr. 2) ir suka į kairę pusę. Automobilis Nr. 2 sustoja ir apvažiuoja automobilį Nr. 1 ir sustoja šalia. Iš automobilio Nr. 2 vairuotojo pusės išlipa vyras Nr. 1, kuris priėjęs prie automobilio Nr. 1 šono, savo dešine koja įspiria į automobilio Nr. 1 vairuotojo pusės šoną. Vyras Nr. 1 atsisėda į savo automobilį Nr. 2 ir nuvažiuoja, o automobilis Nr. 1 liko stovėti sankryžoje su įjungtu avariniu signalu. Matome, kaip iš automobilio lipa vairuotojas bei vienas keleivis, kurie nueina prie automobilio Nr. 1 bagažinės, prie jų prieina iš šalies dar vienas asmuo. Matome, kaip vairuotojas atsisėda į savo automobilį ir kerta sankryžą, sustoja pirmoje juostoje (b. l. 45-48);
- vaizdo įrašas „IMG_4646“. Vaizdo įrašo data 2025-05-18. Vaizdo įrašo trukmė 2 sek. Atidarius vaizdo įrašą, kitoje kelio pusėje matomas prekybos centras „Ozas“. Šalia važiuojamoji transporto priemonių dalis. Matoma, kad vaizdas filmuojamas asmens (toliau – moteris), kuri užfiksuoja priekinį vaizdą, kuriame matomas stovintis vyras (toliau – vyras) šaligatvyje, apsirengęs geltonos spalvos megztiniu. Netrukus matoma, kad pro prekybos centrą „Ozas“, kitoje kelio pusėje, iš dešinės pusės į kairę pravažiuoja juodos spalvos automobilis, kurio vairuotojo pusės langas yra pusiau atidarytas. Matomas vairuotojo pusėje sėdintis asmuo (toliau – vyriškis). Kiti automobilio langai yra nežymiai užtamsinti. Matoma, kad automobilis važiuoja dideliu greičiu J. Ralio gatve link V. Gerulaičio gatvės (b. l. 49-52, 53-56).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad tyrimo metu U. G. iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį (nuotraukoje Nr. 4), kuris 2025 m. gegužės 18 d., apie 15:31 val., J. Ralio g. apgadino jam priklausančią transporto priemonę. Asmenį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, t. y. pagal veido formą, antakius ir nosies bruožus. Nuotraukoje Nr. 4 yra G. N. (b. l. 57-61).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas Ž. B. tarp trijų jam gyvi parodytų asmenų atpažino asmenį Nr. 3, apie kurį davė parodymus. Asmenį jis atpažįsta pagal šoninį jo veido profilį, o būtent, pagal smakrą ir atsilošusią galvos poziciją. Kadangi iš vaizdo įrašo stop kadro jo veido profilį yra įsiminęs, atpažįsta ir pagal kitus bendrus bruožus, tokius kaip nosis, plaukų spalva ir plaukų linija. Kiti asmenys (vyras Nr. 1 ir Nr. 2) nepanašūs dėl to, nes neatitinka aukščiau jo minėtų bruožų, kurie jam priminė iš įvykio vietos pasišalinusį asmenį. Asmuo Nr. 3 yra G. N. (b. l. 142-146).
Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17799-25, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., dėl to, kad 2025-05-18, apie 15:30 val., adresu J. Ralio g. 2, Vilnius, transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, išlipęs iš vairuotojo vietos, su koja spyrė į transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jai apgadino kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį ir kairės pusės priekines dureles. Tyrimo metu nustatyta, kad veiką galimai įvykdė G. N.. Eigoje su asmeniu atliekamų ikiteisminių tyrimų nėra. G. N. buvo patikrintas DNR IR DDR registruose. DNR medžiagą (ėminį) ir asmenį daktiloskopuoti tikslinga. Kadangi nustatytas asmuo, kuris įvykdė nusikalstamą veiką, tikslinga perduoti ikiteisminį tyrimą tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti tyrimo grupei (b. l. 88).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Nusikalstama veika padaroma tik tyčia – tiesiogine arba netiesiogine. Taigi turi būti nustatyta, kad asmuo darydamas šį nusikaltimą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK nurodytų padarinių, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba kad asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK nurodytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad G. N. tyčia sugadino svetimą turtą, nes jis nurodytoje vietoje nurodytu laiku sustojęs išlipo iš jo vairuojamo automobilio ir sąmoningai koja spyrė į nukentėjusiojo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko sugadino šio automobilio kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį ir kairės pusės priekines dureles, padarydamas 605 eurų turtinę žalą.
G. N. nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiojo automobilį sugadino jo draugas, kuris vairavo jo išnuomotą automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu G. N. atsisakė nurodyti draugo vardą ir pavardę teigdamas, kad nenori šiam sukelti problemų (b. l. 107), o duodamas parodymus teisme nurodė, kad draugo vardo ir pavardės jis apskritai nežino, tačiau sutinka atlyginti draugo padarytą žalą.
Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, juos pripažįsta neatitinkančiais faktinių įvykio aplinkybių, kurias teismas nustatė visapusiškai ir kruopščiai ištyręs ir įvertinęs kitų byloje surinktų duomenų visumą. Pažymėtina, kad ši duomenų visuma atitinka tarpusavyje reikšmingai esminėmis savo aplinkybėmis, kurios teismui leidžia daryti pagrįstą išvadas nustatant tikrąją tiesą.
Nukentėjusysis U. G. nuosekliai tyrimo metu ir teisme parodė, kad vairuodamas automobilį norėjo kirsti sankryžą, kurioje iš sustojusio kaltininko automobilio išlipęs vairuotojas jį iškeikė ir spyrė į automobilį, dėl ko buvo sudaužytas nukentėjusiojo automobilio šoninis vaizdo veidrodėlis ir padaryta žala vairuotojo durelėms. Tokius nukentėjusiojo aprodymus atitinka ne tik apklaustų liudytojų V. S., A. B. ir Ž. B. parodymai, bet ir byloje esantys vaizdo įrašai, kurių turinys įvertintas apžiūros protokolu (b. l. 45-48). Nukentėjusiojo automobiliui padarytus apgadinimus ir žalą patvirtina pareigūnų įvykio vietoje atlikta automobilio „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, taip pat su civiliniu ieškiniu pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas. Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltininkas tyčia koja spyrė į nukentėjusiojo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sugadino automobilio kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį ir kairės pusės priekines dureles, padarydamas nukentėjusiajam U. G. 605 eurų turtinę žalą.
Teismas vertindamas nusikaltimą padariusio asmens tapatybę nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis U. G. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino G. N. kaip asmenį, kuris įvykio metu spyrė į automobilį ir šį apgadino. Be to, liudytojas Ž. B. tyrimo metu iš jam gyvi parodytų asmenų taip pat atpažino būtent G. N. kaip asmenį, kuris spyrė į nukentėjusiojo automobilį. Teisme liudytojas Ž. B. kategoriškai patvirtino, kad nusikalstamus veiksmus atliko būtent G. N., kuris atpažinimo metu jaudinosi ir atrodė itin neramus. Tiek liudytojas Ž. B., tiek liudytoja A. B., kurie tiesiogiai matė iš įvykio vietos nuvažiuojantį kaltininko automobilį, teismui nuosekliai ir vienodai nurodė, kad automobilyje buvo tik vienas asmuo, t. y. vairuotojas, kuris išlipęs ir spyrė į nukentėjusiojo automobilį. Netikėti visais šiais tarpusavyje atitinkančiais duomenimis teismas neturi pagrindo.
Tokiu būdu teismas ištyręs ir įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad G. N. vairuodamas automobilį sustojo važiuojamojoje kelio dalyje, išlipo iš vairuotojo vietos ir tyčia koja spyrė į U. G. automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadindamas šio automobilio kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį ir kairės pusės priekines dureles bei padarydamas nukentėjusiajam 605 eurų turtinę žalą. Tokie jo veiksmai įvertinus sugadinto turto vertę, kuri viršija 10 MGL dydžio sumą, tačiau nesiekia didelės vertės, teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai
Byloje nėra duomenų, kad G. N. būtų gydytas psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų centruose, kad jam praeityje būtų diagnozuoti psichikos sutrikimai, dėl ko pripažįsta, kad jis yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Išnagrinėjus bylą G. N. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagrindo atleisti G. N. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę kaltininkui už nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, G. N. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalos dydį.
G. N. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), nusikalto praeityje būdamas teistas (b. l. 90), teistumui neišnykus, būdamas baustas administracine tvarka, turėdamas galiojančių nuobaudų, dažniausiai dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo (b. l. 92-99). G. N. elgėsi įžūliai, yra nedirbantis, teigė esąs registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), kaltės nepripažino. Teismas nenustatė kaltininko baudžiamąją atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.
Tokių aplinkybių visuma rodo, kad G. N. nėra drausmingas ir atsakingas asmuo, linkęs nepaklusti privalomoms teisės normoms ir jas pažeisti, dėl ko jam turėtų būti skiriama ne švelniausio pobūdžio sankcijoje numatyta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad G. N. turimais duomenimis po nusikaltimo padarymo naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, teisiamas ne pirmą kartą, teismo įsitikinimui bausmės tikslai galėtų būti pasiekti jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bet su įpareigojimais, kurie verstų asmenį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti, jos dydi nustatant pagal BK 61 straipsnio nuostatas.
Galiojantis BK 27 straipsnis numato, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, kai jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.
Privalomai spręsdamas dėl nusikaltimą padariusio G. N. pripažinimo recidyvistu klausimą, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę, praeityje ir naujai padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. N. būdamas kartą teistas už pasikėsinimą įvykdyti vagystę (pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu (kuris jam įteiktas 2025 m. gegužės 3 d.) netrukus vėl padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą pasikėsindamas į svetimą nuosavybę. Teismo vertinimu praėjęs toks trumpas laiko tarpas tarp pirmojo teistumo (Teismo baudžiamojo įsakymo gavimo) ir pakartotinio nusikaltimo padarymo neįrodo asmens sąmoningo recidyvinių nuostatų suformavimo. Pakartotinis nusikaltimo padarymas susijęs su neteisėta ūmaus spontaniško elgesio išraiška. Įvertinęs tai teismas nemato būtino pagrindo G. N. pripažinti recidyvistu taip suteikdamas jam galimybę suformuoti būtiną pagarbą privalomoms ne tik teisės normoms, bet ir visuomeninio elgesio taisyklėms.
V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai
Proceso metu nukentėjusysis U. G. pareiškė 605 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 32). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme ieškovas dalies reikalavimo atsisakė ir patikslino, kad prašo atlygint 600 Eur turtinę žalą. Pažymėtina, kad G. N. nepripažindamas kaltės civilinį ieškinį pripažino ir žalą atlyginti sutiko.
Nagrinėdamas civilinį ieškinį teismas nustatė, kad padaryta turtinė žala nukentėjusiajam nėra atlyginta, ji įrodyta byloje surinktais dokumentais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma), žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais G. N. veiksmais. Žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, žalą kaltininkas pripažino. Įvertinus tai pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai iš G. N. priteisiant civilinio ieškovo prašomą 600 eurų sumą.
G. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110-11) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina kaip nebereikalinga.
Ikiteisminio tyrimo metu G. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. lapkričio 21 d. 8.30 val. iki 9.53 val. (b. l. 135-139). Šis laikas pagal privalomas teisės normas įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu kaltininkui skiriamą bausmės laiką.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas. Dėl to CD diskas su garso ir vaizdo įrašais paliktinas saugoti su bylos medžiaga.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. N. (G. N.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programose; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką 2025 m. lapkričio 21 d. kaip atliktas tris laisvės apribojimo bausmės dienas.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.
Iš G. N. U. G. (U. G.) priteisti 600 EUR (šešis šimtus eurus) turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti G. N., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.