Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nutartyje nurodė, jog „<...> Poilsio pastato savininkams pasirinkus dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, turi būti taikomos būtent CK 4.85 straipsnio ir DGNKPPSBĮ nuostatos, leidžiančios priimti sprendimus dėl bendro daikto savininkų balsų dauguma, todėl teismo vertinimu, S. B. pritardamas statinio projektui (2020-09-22 pritarimo rezultatas Nr. (duomenys neskelbtini) ), pagrįstai sprendė, kad prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą statyti pateikęs statytojas PSB „ (duomenys neskelbtini)“ atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 straipsnio 99 dalyje nustatytus reikalavimus statytojui, todėl statinių projektų patikrinimo tvarkos, nustatytos STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.1 papunktyje, jis nepažeidė.“

3.2. Toks nesutikimas su skundžiamos nutarties dalimi motyvuojamas tuo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (nagrinėjamu atveju čia ir toliau vadovaujamasi SLD išdavimo metu galiojusia redakcija) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį) reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada rengiamas statinio projektas: 1) statybos projektas – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; 2) rekonstravimo projektas – ypatingojo ir neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat, kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį. Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje numatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje apibrėžta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); <...> 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais“. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

3.3. Apelianto teigimu, (duomenys neskelbtini) Pastato savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 3 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę rekonstruoti neypatingosios kategorijos poilsio paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), (duomenys neskelbtini), (toliau – pastatas) pagal projektuotojos L. B. projektavimo firmos 2020 metais parengtą statinio projektą „(duomenys neskelbtini), formuojant naujus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio. Pastate suformuoti 33 nuosavybės teisės objektai – poilsio patalpos, kurias nuosavybės teise valdo 43 šių patalpų savininkai. Pastatui suformuotas 0,2399 ha ploto valstybinės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), jo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (toliau – žemės sklypas). Šio valstybinės žemės sklypo patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), 0,2339 ha žemės sklypo dalį nuomos teise valdo 41 fizinis asmuo, likusios – 0,006 ha žemės sklypo dalies valdytoja – NŽT. Statybos leidime nurodytas statytojas PSB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) buvo teikti du prašymai išduoti leidimą statyti: 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymas išduoti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pirminis prašymas) ir 2020 m. spalio 20 d. prašymas išduoti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pakartotinis prašymas). Tiek prie pirminio prašymo, tiek prie pakartotinio prašymo buvo pridėtas PSB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 2 d. visuotinio susirinkimo protokolo išrašas Nr. 20180602-2. Protokole nurodyta, kad 2018 m. birželio 2 d. susirinkime dalyvaujant 23 asmenims, buvo nutarta pritarti rekonstrukcijos projekto sprendiniams, formuojant turtinius vienetus. Bendrijos pirmininkas R. K. įgaliotas pasirašyti visus dokumentus statybos leidimui gauti bei atstovauti patalpų savininkus bendrijos vardu. Nepaisant to, nei prie pirminio, nei prie pakartotinio prašymo nepridėtas pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas atitinkantis statytojo teisę turinčių asmenų (žemės sklypo ir pastato, (duomenys neskelbtini), savininkų, naudotojų ir valdytojų) pavedimas, sutikimas PSB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti statytojo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, pirminiame ir pakartotiniame prašymuose nurodyta statytoja PSB „(duomenys neskelbtini)“, nesant pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas atitinkančio statytojo teisę turinčių asmenų (žemės sklypo ir pastato, (duomenys neskelbtini), savininkų, naudotojų ir valdytojų) pavedimo, sutikimo PSB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti statytojo funkcijas, o tai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų statytojui.

3.4. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Inspekcijai yra pateikusi išaiškinimą dėl CK nuostatų taikymo (2019 m. liepos 31 d. reg. Nr. 1 D-10570), jame nurodoma, kad „<...> sistemiškai aiškinant Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostatas, kartu remiantis ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtintomis sąvokomis, Teisingumo ministerijos nuomone, Civilinio kodekso 4.85 straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, kad jis gali būti taikomas tais atvejais, kai pastate yra butų. Lingvistiškai aiškinant tiek Civilinio kodekso nuostatas, tiek Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme apibrėžtas sąvokas matyti, kad įstatymuose keliama sąlyga taikyti šioms normoms – buto buvimas pastate. <...> Civilinio kodekso 4.85 straipsnis, minėto Civilinio kodekso 4.75 straipsnio atžvilgiu, apibrėžia specialiąją tik butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Inspekcijai taip pat yra pateikusi išaiškinimą tuo pačiu klausimu – dėl CK nuostatų taikymo (2020 m. lapkričio 9 d. Nr. 1D-15986). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2020 m. lapkričio 9 d. rašte nurodė, kad „<...> atliekant statybos darbus atskiroje patalpoje, esančioje negyvenamosios paskirties pastate, kuriame yra atskirais kadastro vienetais (savarankiškais nekilnojamaisiais daiktais) suformuotos patalpos, statytojo teisė yra įgyvendinama Civilinio kodekso 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka ir statytojas privalo turėti visų pastate esančių atskirų patalpų savininkų sutikimus. Statybos įstatymo 27 straipsnio normos reglamentuoja statybą leidžiančiam dokumentui gauti privalomus pateikti dokumentus ir jų turinį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta, kad vienas iš pateikiamų dokumentų yra statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, <...>. Civilinio kodekso 4.75 straipsnis reglamentuoja bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, jo 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Civilinio kodekso 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Apeliantas sutinka su Teisingumo ministerijos nuomone, kad Civilinio kodekso 4.75 straipsnis yra bendroji teisės norma, o Civilinio kodekso 4.85 straipsnis yra specialioji teisės norma Civilinio kodekso 4.75 straipsnio atžvilgiu, reglamentuojanti specialiąją tik butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką. Kas yra butai, paaiškinta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje („Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų“), o, kas yra kitos patalpos – to paties straipsnio 10 dalyje („Kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais“). STR 1.01.03:2017„Statinių klasifikavimas“ (toliau – Reglamentas) nustato statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Reglamento 5 punktas numato, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes – gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus.

3.5. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliantas nurodo, kad atliekant statybos darbus atskiroje patalpoje, esančioje negyvenamosios paskirties pastate, kuriame yra atskirais kadastro vienetais (savarankiškais nekilnojamaisiais daiktais) suformuotos patalpos, jeigu tokių darbų atlikimui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o statybą leidžiančio dokumento gavimui – dokumentas, nurodytas Statybos 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte, statytojas turi gauti statinio (jo dalies) atskirų patalpų savininkų sutikimus, o tokių rašytinių sutikimų gavimas įgyvendinamas Civilinio kodekso 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka. Apelianto teigimu, tokios pozicijos laikosi ir teismai. Bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), išimtis nustatyta tik daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nes tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, o tai apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Todėl atliekant negyvenamosios paskirties – poilsio pastato, kuriame nėra gyvenamosios paskirties patalpų, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kaip atskiras nuosavybės objektas, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), (duomenys neskelbtini), statybos darbus, taikytinos ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio, numatančio, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, bet 4.75 straipsnio nuostatos – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atitinkamai statytojo teisę turinčių asmenų pavedimas/sutikimas poilsio savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ atlikti statytojo funkcijas minėtame poilsio paskirties pastate turėjo būti duotas ir įformintas laikantis CK 4.75 straipsnyje nustatytos tvarkos – gavus visų 33 poilsio paskirties pastate esančių patalpų savininkų ir žemės sklypo savininkų, naudotojų ir valdytojų sutikimą.

3.6. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad šiuo atveju turi būti taikomos būtent CK 4.85 straipsnio ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtintos nuostatos, leidžiančios priimti sprendimus dėl bendro daikto savininkų balsų dauguma. S. B. privalėjo, įvertinęs Projektą ir nustatęs, kad jis nėra tinkamas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, atmesti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą vien šiame apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu, kadangi PSB „(duomenys neskelbtini)“ pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas neturėjo atitinkančio statytojo teisę turinčių asmenų (žemės sklypo ir pastato, (duomenys neskelbtini), savininkų, naudotojų ir valdytojų) pavedimo, sutikimo atlikti statytojo funkcijas, o tai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų statytojui.

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

4.1. Apeliaciniu skundu S. B. nesutinka su skundžiamosios nutarties dalimi, kad jis, tikrindamas ir pritardamas Statinio projektui, nors nebuvo pateiktas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir Reglamento 50 punktą privalomas žemės sklypo valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimas, pažeidė Reglamento 5 priedo 1.7 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362 straipsnio 1 dalyje.

4.2. Apeliantas aptaria ANK 5 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio, 591 straipsnio 1 punkto nuostatas bei pažymi, kad teismų praktikoje suformuluota aiški taisyklė – tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N12-150/2004). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N6-1313/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 10). Teisinė atsakomybė, kylanti taikant ANK, savo prigimtimi yra, be kita ko, ir baudžiamoji. Taigi šios atsakomybės rūšiai su tam tikrais pakeitimais taikytini baudžiamojoje teisėje galiojantys principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N7-1148/2004, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N575-475/2012 ir kt.).

4.3. Apeliantas nurodo, kad jam buvo skirta nuobauda už tai, kad jis, tikrindamas Statinio projektą, nepareikalavo dokumento, kurio objektyviai nėra – NŽT sutikimo statyti/rekonstruoti išnuomotoje valstybinėje žemėje. Inspekcija teigė, ir teismas pritarė, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas be privalomo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimo; Pastato patalpų savininkų valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta, kad pastato rekonstravimui reikalinga gauti nuomotojo sutikimą. Tačiau NŽT net neteikia tokios administracinės paslaugos – sutikimų statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje išdavimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tinklapyje https://www.nzt.lt/go.php/lit/Paslaugos-susijusios-su-valstybines-zemes-valdymu-naudojimu-ir-disponavimu skelbiamą informaciją (1 priedas) išsamiai nurodyta, kokias administracines paslaugas, susijusias su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu teikia NŽT, t. y. Sprendimų nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ne aukciono būdu priėmimas ir nuomos sutarčių sudarymas; Sprendimų suteikti valstybinę žemę laikinai naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti priėmimas; Sprendimų parduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ne aukciono būdu priėmimas ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas; Sprendimų parduoti valstybinę miškų ūkio paskirties žemę ne aukciono būdu priėmimas ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas; Valstybinės žemės suteikimas neatlygintinai nuosavybėn; Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimas ne aukciono būdu; Sprendimų išnuomoti valstybinės žemės sklypus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms priėmimas ir nuomos sutarčių sudarymas; Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimas; Sutikimų statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimas; Sprendimų perduoti neatlygintinai naudoti valstybinę žemę (panaudai) priėmimas; Sprendimų suteikti teisę be aukcionų naudoti žvejybos plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose priėmimas; Sprendimų parduoti valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu priėmimas ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas; Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuoma ne aukciono būdu; Sprendimų išnuomoti valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje priėmimas ir nuomos sutarčių sudarymas; Sprendimų aukciono būdu suteikti teisę naudoti žvejybos plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose priėmimas; Sprendimų išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, priėmimas; Sutikimų perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jų dalims) eksploatuoti, išdavimas; Sprendimų leisti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, įgyvendinti valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus vietos projektus, kuriuos įgyvendinant valstybinėje žemėje nesukuriami nekilnojamieji daiktai, priėmimas; Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimas; Sprendimų parduoti valstybinės žemės sklypus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms priėmimas ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas; Sutikimų įkeisti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę išdavimas. Taigi NŽT neteikia paslaugos, susijusios su sutikimų statyti/rekonstruoti statinius, esančius išnuomotoje valstybinėje žemėje, išdavimu. Valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkai objektyviai negalėjo išpildyti tokio neįgyvendinamo reikalavimo – gauti NŽT sutikimus statyti jiems išnuomotoje valstybinėje žemėje. Pati Inspekcija bylos nagrinėjimo metu pripažino (tai užfiksuota skundžiamosios nutarties 5 puslapio 1 paragrafe), kad naujai NŽT sudaromose Žemės sklypo nuomos sutartyse nebėra įtvirtinto reikalavimo, kad nuomininkas gautų NŽT sutikimą, ketindamas statyti Žemės sklype. Taigi faktinė situacija byloje yra tokia: Žemės sklypas yra dalimis išnuomotas keliasdešimčiai asmenų, kurie nuosavybės teise valdo patalpas Pastate (žr., NTR išrašą, tomas 1, b. l. 17–27); Valstybinės žemės nuomos sutartys dėl Žemės sklypo dalių nuomos buvo sudarinėjamos laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2019 metų; Senojo tipo valstybinės žemės nuomos sutartyse būdavo įtvirtinta standartinė nuostata, reikalaujanti gauti NŽT sutikimą statybai/rekonstravimui: 4.2. pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba – pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu Nr. 40 patvirtintą teritorijos detalų planą ir gavus nuomotojo sutikimą. Naujojo tipo valstybinės žemės nuomos sutartyse nebereikalaujama gauti NŽT sutikimo, norint statyti/rekonstruoti: žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

4.4. Apelianto teigimu, standartinių valstybinės žemės nuomos sutarčių nuostata dėl galimybės statyti/rekonstruoti keitėsi todėl, kad keitėsi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ normos. 2004 m. galiojusioje nutarimo redakcijoje buvo nurodyta: „31.4. Išnuomotuose žemės sklypuose naujų pastatų, įrengimų arba kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jeigu šių pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ar rekonstrukcija numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimų, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui.“ Tokia nuostata galiojo iki 2011 metų, kuomet ji buvo pakeista į: „30.7. Išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.“ Taigi NŽT, keičiantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 nuostatoms, keitė savo standartines valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygas. Senosiose valstybinės žemės nuomos sutartyse liko nuostata, kad nuomininkas privalo gauti sutikimą statybai/rekonstrukcijai, o naujosiose nuomos sutartyse (pakeitimuose) nebereikalaujama kreiptis į NŽT ir gauti sutikimą statybai/rekonstrukcijai. Vieni Žemės sklypo nuomininkai turi senojo tipo valstybinės žemės nuomos sutartis su NŽT (kur reikalaujama NŽT sutikimo), o kiti – naujojo tipo valstybinės žemės nuomos sutartis su NŽT (kur nebereikalaujama NŽT sutikimo) (2 priedas). Nepaisant to, kad iš senojo tipo nuomos sutarčių nuomininkams kyla pareiga gauti NŽT sutikimą statybai/rekonstrukcijai, NŽT tokių sutikimų nebeišdavinėja, t. y., jei Žemės sklypo nuomininkas būtų kreipęsis į NŽT, NŽT nebūtų išdavusi tokio sutikimo, tokios administracinės paslaugos NŽT nebeteikia. Todėl, apelianto teigimu, jis, žinodamas, kad Žemės sklypo nuomininkai negali gauti NŽT sutikimo statybai/rekonstrukcijai, vertino situaciją pagal racionalumo ir teisingumo principus: jei NŽT naujai sudaromose Žemės sklypo nuomos sutartyse (pakeitimuose) įtvirtino aiškią nuostatą statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, vadinasi, NŽT leidžia statinių statybą/rekonstrukciją Žemės sklype. Aiškinimas, kad vieni Žemės sklypo nuomininkai turi gauti NŽT sutikimą (kurio NŽT neteikia), o kiti neturi gauti NŽT sutikimo, nėra suderinamas su logika ir teisingumo principu.

4.5. Apeliantas nurodo, kad į bylą buvo pateikta užklausa NŽT ir NŽT 2021-05-31 atsakymas dėl ginčo situacijos (tomas 1, b. l. 44). NŽT aiškiai nurodė savo poziciją į prašymą informuoti, ar Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius prieštarauja pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, t. y. pažymėjo, kad nuomininko teisė statyti Žemės sklype statinius ar juos rekonstruoti yra išreiškiama valstybinės žemės nuomos sutartyse ir atskiri sutikimai, patvirtinimai ar garantijos neteikiamos (neišduodamos). Tai tik patvirtina, kad NŽT neišdavinėja sutikimų statyti/rekonstruoti valstybiniame žemės sklype. Kita vertus, NŽT nurodė neprieštaraujanti Pastato rekonstravimui (kitaip ir būti negali, nes naujai sudaromose nuomos sutartyse įtvirtinama teisė statyti/rekonstruoti Žemės sklype be atskiro NŽT sutikimo).

4.6. Apeliantas primena, kad nutarime tariamo pažeidimo esmė formuluojama taip: „S. B. taip pat pritarė statinio projektui, nors nebuvo pateiktas <...> Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas“. Bylos nagrinėjimo metu Inspekcijos atstovai teigė, kad S. B. galėjo reikalauti pateikti ne NŽT sutikimą, bet valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą. Visgi, būtent nutarime yra suformuluota tariamo pažeidimo esmė: nutarime nėra nurodyta, kad S. B. turėjo reikalauti pateikti valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimus (tai išvis prieštarautų teisėtumo ir sutarties laisvės principams). Taigi iš esmės, apelianto teigimu, nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad nepareikalavo NŽT sutikimo, kurio NŽT neišduoda. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti perregimas, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N12-150/04). Nagrinėjamu atveju yra akivaizdi teisinio reguliavimo spraga, kai Inspekcija reikalauja, prieš pritariant statinio projektui, gauti NŽT sutikimą, o NŽT tokio sutikimo nebeišdavinėja jau daug metų. Negalima bausti asmens, tikrinančio statinio projektus, už tai, kad jis nepareikalavo NŽT sutikimo, kuris objektyviai negali būti gautas. Apeliantas kartu pažymi, kad (duomenys neskelbtini) (kaip ir numatyta jo pareigybės aprašyme, tomas 1, b. l. 68) turi (duomenys neskelbtini) krypties išsilavinimą. (duomenys neskelbtini) krypties išsilavinimą turinčiam asmeniui objektyviai negali būti keliamas reikalavimas spręsti teisinio pobūdžio problemas. Asmuo, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, turi teisę į normalias darbo sąlygas, t. y. aiškų žinojimą, kokie teisės aktai ir kokiu mastu yra taikomi jo kasdienėje veikloje. Iš nutarimo ir skundžiamosios nutarties akivaizdžiai matyti, kad skirtingi teisininkai skirtingai aiškina įstatymo nuostatas. Tai puikiai atsispindi, apelianto vertinimu, nutarimo dalyje, kurią teismas pripažino nepagrįsta – dėl PSB „(duomenys neskelbtini) teisės būti statytoju). Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) yra priverstas dėl teisės aktų spragų ir nesuderinamumo kiekvieną dieną rizikuoti padaryti pažeidimus, nors ir be jo kaltės.